Lapkričio 30 d. U. von der Leyen, akivaizdžiai turėdama omenyje ES šalis, pranešė: „mes užblokavome 300 mlrd. eurų Rujos centrinio banko rezervų ir 19 mlrd. eurų, priklausančių Rusijos oligarchams“. Tą pačią dieną buvo paskelbta C. Lichfieldo ataskaita, kurioje jis suabejojo Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikų pareiškimas apie užblokuotus 300 mlrd. JAV dolerių oficialiųjų tarptautinių atsargų.
Anot Geoekonomikos centro direktoriaus pavaduotojo, JAV ir kitų šalių valdininkai jam pranešė, kad tikroji „žinomų, nustatytų“ Rusijos centrinio banko aktyvų suma sudaro mažiau nei trečdalį minėtosios sumos, o likusiems aktyvams rasti atliekami „įtempti darbai“. Remiantis paviešintais duomenimis, Europoje šie darbai dar toli gražu nebaigti, o užblokuotų aktyvų suma gali būti gerokai mažesnė, nei paminėta EK pirmininkės.
Ieško, bet neranda
Priminsime, kad vasario 28 d. JAV finansų departamentas ir Europos Sąjungos Taryba savo bankams uždraudė atlikti operacijas, susijusias su Rusijos centrinio banko, Finansų ministerijos ir Rusijos Federacijos (RF) nacionalinės gerovės fondo rezervų ir aktyvų valdymu. Taip pat sankcijų buvo įvesta keletui tūkstančių Rusijos įmonių, verslininkų ir valdininkų, įskaitant patį Vladimirą Putiną. Visi jų aktyvai, nekilnojamasis turtas ir kita nuosavybė (jachtos ir lėktuvai) taip pat buvo įšaldyta. Nuo pat karo pradžios Europos ir JAV politikai siūlė konfiskuoti Rusijos valiutų atsargas ir jas išmokėti Ukrainai kaip kompensaciją už plataus masto invazijos metu patirtus nuostolius. Tiesa, privačių asmenų aktyvų ir nuosavybės konfiskavimas yra gerokai sudėtingesnis procesas, palyginti su šalies agresorės vyriausybės lėšų konfiskavimu.
