Žemės grąžinimas didžiuosiuose miestuose tęsiasi jau du dešimtmečius. Savivaldybės tikina, kad miestuose nelikę laisvos žemės.
Užpernai valdžia panaikino galimybę už žemę gauti atlygį mišku, o pernai – nebeatlyginti ir valstybės vertybiniais popieriais. Likusi galimybė už žemę gauti pinigų netenkina savininkų.
Vasarą Vyriausybė Seimui teikė projektą už negrąžintą žemę miestuose atlyginti mišku, tačiau parlamentarai jį grąžino tobulinti.
Dabar Vyriausybė Seimui vėl siūlo pataisytą projektą, kad už mieste turėtą žemę būtų galima kompensuoti ne tik pinigais, bet ir gauti lygiavertį miško plotą.
„Birželį mes siūlėme mišku kompensuoti tik tiems piliečiams, kurie nebuvo apsisprendę. Dabar išplėtėme sąvoką, kad tie žmonės, kurie dar neturėjo galimybės gauti kompensacijų, jas galėtų gauti ne tik pinigais, bet ir mišku. Dar vienas įstatymo projektas pateiktas Seimui, jame numatytas komercinės žemės grąžinimas savininkams. Čia irgi būtų didelė nauda. Jei komercinės įmonės žemę gali nuomotis iš savivaldybės, tai tą pačią žemę jos galėtų nuomotis ir iš savininko“, – aiškino žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska.
Šį rudenį Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad valstybės išperkamos žemės vertės skaičiavimas atitinka lygiavertiškumo principą, savininkams neliko vilties gauti didesnes pinigines kompensacijas, tad jie sako laukiantys kompensacijų mišku.
„Buvo panaikinti visi kompensavimo būdai už turėtą žemę miestuose (atlygis žemės ūkio paskirties žeme, mišku, vertybiniais popieriais), išskyrus pinigus. Mes laukiame nors tokio kompensavimo būdo“, – teigė Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Lietuvos miestuose dar negražinti 7 tūkst. hektarų, neatsiskaityta su 12 tūkst. savininkų.
