Už tai, kad kavinėje paprašei čekio – tūkstantinis prizas

Ne viena Vyriausybė buvo išsikėlusi tikslą išgriebti milijonus iš šešėlinės ekonomikos. Tačiau visos šios svajonės duždavo kaip „Titanikas“, atsitrenkęs į didžiulį ledkalnį. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir pasiūlyti žmonėms saldainį – galimybę paprašius čekio laimėti tūkstančius loterijoje. Ši idėja jau buvo ne sykį pasklidusi valdžios koridoriuose, tačiau jos įgyvendinti nesiryžtama.

„Turint omenyje mūsų nenorą arba neįpratimą mokėti mokesčius, manau, kad tai būtų gera iniciatyva. Kodėl tai geras būdas surinkti daugiau mokesčių? Loterija sujungiami keli dalykai. Juk žmonės nori dalyvauti loterijose, pažiūrėkite, kokios yra jų apyvartos. Visuose tokiuose žaidimuose žmogus turėtų tikėtis pralaimėti, bet yra didelė tikimybė pralaimėti nedaug ir labai maža tikimybė laimėti daug“, – DELFI sakė ekonomistas.

Jo teigimu, panaši sistema nuo 1950 m. veikia Taivane. Skaičiuojama, kad pirmaisiais metais mokesčių surinkimas padidėjo 75 proc.

Prieš kelerius metus tokią valstybinę loteriją rengė ir Gruzija.

„Rezultatai pirmaisiais mėnesiais buvo geri, tačiau ją buvo nuspręsta nutraukti, manyčiau, dalinai dėl pasikeitusios valdžios. Programa buvo nutraukta sakant, kad efektas buvo labai geras pirmaisiais mėnesiais, o vėliau jis nusilpo“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Valstybės numato prizinį fondą, kurį galima laimėti užregistravus gautus čekius.

Jo nuomone, Lietuvoje loteriją reikėtų taikyti problematiškiausiose srityse, kur sunkiausia surinkti mokesčius. Viena tokių – viešojo maitinimo įstaigos.

„Kalbant apie viešojo maitinimo įstaigas, tai pačiam vartotojui nėra tiesioginės naudos mokėti mokesčius. Jis gali sumokėti grynais pinigais neimdamas čekio, nes jam nuo to kaina nesikeičia. O iš to labai daug laimi pardavėjas“, – sakė ekonomistas.

Pašnekovo žiniomis, pamąstymų apie tokią loteriją buvo ir Lietuvoje.

„Kažkaip rimtai į tai dar nelabai žiūrima. Galbūt šiek tiek trūksta drąsos paeksperimentuoti“, – svarstė Ž. Mauricas.

Daugiausiai buvo galima laimėti 50 tūkst. Lt

Jo vertinimu, tokios loterijos sistemos įdiegimas galėtų kainuoti keliasdešimt milijonų litų. Tačiau, pavyzdžiui, Gruzijoje ji atsipirko per kelis mėnesius. Taip pat kelis procentus šios sumos reikėtų skirti priziniam fondui.

„Gruzijoje didžiausias laimėjimas buvo 50 tūkst. Lt, buvo keletas prizų po 10 tūkst. Lt ir mažesnių laimėjimų po kelis tūkstančius litų. Taivane didžiausias laimėjimas yra apie 60 tūkst. JAV dolerių (apie 100 tūkst. Lt). Tai tikrai yra nedidelė suma palyginti su sumomis, kurios nuslepiamos ir nesumokamos. Jeigu žiūrėtume į visą ekonomiką, tai yra milijardai litų. Jeigu bent penktadalį sumos pavyktų ištraukti iš šešėlio, atsipirkimas būtų garantuotas“, – sakė ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, Gruzijoje internetu arba programėle išmaniajame telefone buvo galima registruoti gauto čekio numerį ir iškart sužinoti, ar jis yra laimingas.

Idėja gera, bet nesvarstyta

Finansų ministerijos duomenimis, planų rengti tokią loteriją nėra.

„Apie tokius pasvarstymus Lietuvoje nesame girdėję, tad ką nors pakomentuoti nelabai ir galime. Mūsų žiniomis, gruzinai šį projektą nutraukė kaip neefektyvų“, – atsakyme DELFI rašė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimams Stasys Jakeliūnas DELFI sakė, kad idėja įdomi, tačiau ji svarstyta nebuvo.

„Pati idėja gali būti įdomi ir svarstytina. Reikia įvertinti kitų šalių, tos pačios Gruzijos patirtį. Ji tikrai nėra atmestina, tačiau nesu girdėjęs, kad ji būtų svarstyta“, – komentavo jis.

Neoficialiai skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlis sudaro apie 30 proc. visos ekonomikos arba maždaug 30 mlrd. Lt.

DELFI primena, kad dienraštis „Verslo žinios“ skelbė, jog tarp viešojo maitinimo įstaigų daugiausiai mokesčių 2012 m. Lietuvoje sumokėjo devynis „McDonald's“ restoranus valdanti bendrovė „Premier restaurants“, antroje vietoje buvo „Vičiūnų restoranų grupė“, o trečioje vietoje – „Delano“.