aA
Gražiai įpakuotos, saldžiai pateiktos, maloniai įsiūlytos greitųjų kreditų bendrovių paslaugos daugeliui atrodo nekaltos ir įprastos. Pastaruoju metu tokių įmonių reklama atakuoja iš visų medijos priemonių visais įmanomais būdais, kad atrodo, jog tuoj taps nauju mielu šeimos nariu. Deja, vis dažniau atsiranda tokių, kuriems greitosios paskolos „praryja“ ne tik dideles pinigų sumas, bet ir ateities planus.
© A.Didžgalvio nuotr.

Gali ir nežinoti

Šiauliečiui Kęstui jaunystės išsiblaškymas ir neatsakingas požiūris atsirūgo su kaupu. Vyras prieš keletą metų buvo paėmęs kreditą, dėl kurio dabar negauna paskolos būstui. Kęstas sąžiningai mokėjo visas įmokas, tačiau neteisingai suskaičiavęs pamiršo paskutinę, manė, kad skolą jau grąžino. Po trijų mėnesių vyras gavo priminimą apie pradelstą mokėjimą.

Kęstas įsiskolinimą iškart padengė, tačiau kai šiemet panoro pasidomėti būsto kreditavimo sąlygomis, sužinojo, kad yra nepatikimas klientas. Nors dabartinės jo pajamos yra stabilios ir nemažos, bankai nesutinka jam suteikti paskolos. Aišku, galima sakyti, kad vyras pats kaltas dėl savo neatidumo. Pasirodo, nepatikimu klientu gali tapti pats to nežinodamas.

Gintas irgi kreipėsi į banką dėl būsto paskolos. Bankas jam ją išduoti sutiko, bet nustebino sąlygos – pinigų skolinimo marža pasirodė gerokai didesnė nei rinkos vidurkis. Vadybininkė paaiškino, kad bankui Gintas atrodo nepatikimas klientas, nes jis kelis kartus yra ėmęs greituosius kreditus. Banko neįtikino net faktas, kad visi kreditai buvo grąžinti laiku. Pasirodo,greitųjų kreditų ėmimas yra įvardijamas kaip rizikos faktorius ir nesugebėjimas planuoti savo biudžeto. Rizikos grupėje atsiduri, jei tokiu kreditu būni pasinaudojęs 2-3 kartus.

Dar labiau Gintas nustebo, kai ir jo draugė susidūrė su problemomis, imdama būsto kreditą. Bankas ir ją įvardijo kaip greitųjų kreditų bendrovės klientę, nors mergina niekada nebuvo ėmusi jokio kredito. Pasirodo, ji buvo įsigijusi keletą prekių išperkamosios nuomos būdu. Prekes kreditavo greitųjų kreditų bendrovės. Bankas, kredito istorijoje pamatęs įmonių pavadinimus, iškart įvertino merginą kaip nepatikimą skolininkę. Pasak merginos, pirkdama išsimokėtinai, ji peržvelgė tik išsimokėjimo sąlygas, tačiau net neatkreipė dėmesio, kokia bendrovė ją kredituoja. Be to, pavadinime nebuvo jokios užuominos į greituosius kreditus.

Žymė ilgam

Specialistai įspėja, kad vienas greitasis kreditas gali palikti žymę, kuri trukdys dar daugelį metų. Greitasis kreditas bankams rodo, jog klientas nesugeba planuoti savo biudžeto, negali subalansuoti savo išlaidų ir pajamų ar neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Tokie klientai vertinami kaip nepatikimi, todėl norint gauti paskolą brangesniam pirkiniui, pavyzdžiui, būstui, gali tekti ne tik mokėti didesnes palūkanas, bet ir sulaukti neigiamo atsakymo.

Anot DNB banko Kreditavimo produktų skyriaus produkto vadovo Tomo Virkečio, kiekvienas klientas yra vertinamas individualiai. Tai, kad asmuo buvo paėmęs greitąjį kreditą, dar nereiškia, kad jis negaus kredito iš banko. Vis dėlto bankas atsakingai vertina visą kliento kredito istoriją. T. Virketis akcentuoja, jog greitųjų kreditų vartojimo palūkanos yra gerokai didesnės negu bankų kreditų.

„Naudojimasis greituoju kreditu dažnu atveju yra signalas, kad klientas netinkamai vertina prisiimamus finansinius įsipareigojimus arba tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo gauti kredito banke“, – sako DNB banko Kreditavimo produktų skyriaus produkto vadovas. Keletą reguliarių greitųjų kreditų bankai vertina kaip rizikos veiksnį, kuris lems kreditavimo sąlygas.

Grimzta jaunimas

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2011 m. vartojimo kredito įmonių, kurios daugiausia teikė smulkiuosius (iki 1000 Lt) kreditus, bendra paskolų suma nuo 83,18 mln. išaugo iki 206,91 mln. Lt, t. y. 2,5 karto. Tačiau tai dar ne pati didžiausia problema. Paaiškėjo, kad šiuo būdu gauti pinigų vis aktyviau renkasi jaunimas (iki 25 metų). Lietuvos banko atlikta rinkos analizė parodė, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį smulkiuosius kreditus buvo paėmę daugiau nei 200 tūkst. klientų, iš kurių net 71 tūkst. (35 proc.) buvo vartotojai, dar neturintys 25 metų. Smulkiųjų vartojimo kreditų gavėjų, nesumokėjusių ilgiau kaip 60 dienų iš eilės paskolų, dalis šių metų kovo 31 d. pabaigoje sudarė 30 proc. Pradelstų smulkiųjų vartojimo kreditų suma viršijo 100 mln. Lt ir sudarė net 96 proc. grąžintino smulkiųjų vartojimo kreditų likučio.

Nukenčia dvigubai

Juodus įrašus skolinimosi istorijoje gali palikti ir sumanę pakvailioti draugai ar nusikalstama veikla besiverčiantys asmenys.

Gabrielei teko paaukoti ne tik neseniai pirktą automobilį, bet ir visas santaupas, kai neatsakinga kambariokė pasinaudojo be priežiūros palikta elektroninės bankininkystės kortele. Gabrielė apie kreditus sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimus apie laiku neapmokėtas skolas. Kadangi suma viršijo keletą tūkstančių, o grąžinimo terminas buvo trumpas, teko mokėti delspinigius. Norint apmokėti skolas, teko paaukoti ne tik santaupas, bet ir parduoti automobilį. Norėjusi po studijų pasižvalgyti savo kampo, mergina dabar jau net nesvarsto apie paskolą būstui ar stambesnio daikto pirkimą išsimokėtinai, nes žino, kad paskolos jai greičiausiai nebesuteiks joks bankas.

Tokių atvejų būna neretai. Pasak Šiaulių apskrities policijos komisariato atstovų, vien Šiaulių mieste 2013 m. pradėti 305 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų pasinaudojant elektronine bankininkyste. Į šią sritį patenka skundai dėl neteisėtai paimtų greitųjų kreditų, neteisėtai įgijus elektroninės bankininkystės duomenis, tarkim, padiktavus juos sukčiams, taip pat dėl kitų žmonių sudarytų neteisėtų sutarčių, pavyzdžiui, su mobiliojo ryšio paslaugas turinčia įmone. Neretai žmonės būna apgaunami pažadėjus surasti darbą. Vienas dažniausių atvejų – pamestos banko kortelės, kuriomis pasinaudoja kiti asmenys.

Pirmasis kovos žingsnis su „greitukais“

Keletą metų trimituojant apie neatsakingą greitųjų kredito įmonių veiklą, kai jos dažnai pro pirštus pažiūri į tai, kokias pajamas gauna vartotojai ir neanalizuoja jų mokumo galimybių, pagaliau atsibudo ir Lietuvos bankas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nuostatai, pagal kuriuos vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai negalės viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų. Bus daugiau dėmesio skiriama ir norintiems gauti greitąjį kreditą – bus atidžiau ir griežčiau atsižvelgiama į asmens pajamas, jo patikimumą ir galimą riziką.

Prieš greitąsias paskolas sukilo ir kitos įmonės. 2013-aisiais susibūrė ir savo veiklą pradėjo VšĮ „Kooperacijos sprendimai“. Pagrindinis įmonės tikslas yra padėti vartotojams atsisakyti greitųjų paskolų teikiamų kreditų. Akcijos partnerės įvairios Lietuvos kredito unijos siūlo suteikti mažesnių palūkanų kreditus, kuriais pasinaudoję gyventojai galėtų padengti greituosius kreditus ir nebebijoti didžiulių palūkanų, kurias tenka mokėti tokio pobūdžio įmonės. Per pirmus keturis akcijos mėnesius vienuolika Lietuvos kredito unijų refinansavo greitųjų paskolų sumą, kuri viršijo 1 mln. Lt, tačiau kredito unijų atstovai tikina, kad tai dar ne pabaiga. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos ši suma dar didės.

Lietuvos kredito unijų narių asociacijos vadovė Ernesta Ramaškaitė džiaugiasi rezultatais ir tuo, kad akcija padėjo daugybei žmonių atsikratyti daug didesnių greitųjų kreditų įmonių palūkanų, apie kurias nepasidomėję vartotojai kartais net nežino. Ji mini, kad „greitukai“ įsuka žmogų lyg į užburtą ratą ir neretas juos ima tam, kad padengtų ankstesnius įsiskolinimus greitųjų kreditų įmonėms.

Akcijos „Atsisakyk greituko“ iniciatoriai siūlo ne tik refinansuoti kreditus, bet ir apriboti greitųjų kreditų įmonių reklamą, darbo laiką bei uždrausti tokio pobūdžio reklamą nacionalinio kanalo eteryje.

Skolinasi, kad grąžintų skolą

Neseniai bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiąją dalį iš greitųjų kreditų bendrovių pasiskolintų pinigų žmonės skiria ne pramogoms, o būtiniausioms kasdienėms prekėms. 28 proc. teigė, kad pinigus skyrė namų ūkiui, antroje vietoje liko ne vieną slegiantys komunaliniai mokesčiai – 24 proc., beveik penktadalis žmonių teigė greitąsias paskolas ėmę maistui įsigyti. 19 proc. žmonių šiuos pinigus skyrė automobiliui remontuoti.

Vis dėlto 15 proc. respondentų greitosios paskolos buvo reikalingos seniems kreditams padengti, o 12 proc. apklaustųjų grąžino skolas giminaičiams ar draugams.

14 proc. smulkiojo kredito vartotojų pinigus skyrė ypatingų progų dovanoms. Dešimtadalis gyventojų į greitųjų kreditų įmones kreipėsi dėl neatidėliotinų išvykimų, pavyzdžiui, laidotuvių. Tokia pat dalis apklaustųjų skolinosi atostogų išlaidoms.

Paklausus, kur būtų galima gauti sumą iki 2 tūkst. Lt, daugiau negu pusė įvardijo greitųjų kreditų bendroves, 48 proc. nurodė, jog kreiptųsi į artimuosius, 35 proc. rinktųsi bankus. Mažiausia dalis apklaustųjų, tik 5 proc., įvardijo santaupas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas apie kitų metų biudžetą: gyvenimas žmonėms gerėja ir be valstybės pagalbos

Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos labiausiai turėtų didėti dėl mokestinių pajamų struktūros...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (10)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (55)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Zarasuose planuojamas viešbutis su SPA (6)

Lietuvos šiaurės rytuose esančiuose Zarasuose planuojama statyti poilsio kompleksą su...

Prancūzijos finansų ministras: „geltonųjų liemenių“ protestai – katastrofa ekonomikai (12)

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį...

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (307)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (55)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (16)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (15)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (34)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (24)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (2)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (10)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (12)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (3)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...