Tačiau žmonės pyksta mokėdami už paslaugas, kuriomis gali naudotis kas tik nori. Panevėžio miestui ir daliai rajono vandenį centralizuotai teikianti bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ vandenpyles vadina tiesiog atgyvena ir socialine paslauga. Jos įmonei jau seniai ne tik nuostolingos, bet ir nuolatinis rūpestis dėl priežiūros.

Vandenpylės Panevėžyje atsirado prieš 50 metų, kai centralizuoto vandentiekio infrastruktūra dar buvo neišplėtota.

Dabar jų mieste liko 35. Vadinamųjų vandens kolonėlių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo dešimčia. Dalis jų nuo 2015 metų buvo pakeistos naujomis, o kitas kartais jau reikia paremontuoti. Tačiau ne tik dėl vandenpylių nusidėvėjimo vargsta bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojai. Į šiuos prietaisus dažnai nusitaiko vandalai ir nemokomo vandens ieškantys piliečiai. „Prieš kokius aštuonerius devynerius metus, pasiskundus gyventojams, buvome įpareigoti vandenpyles rakinti ir raktus išdalyti tik tiems panevėžiečiams, kurie yra sudarę su mumis sutartis“, – „Sekundei“ teigė bendrovės ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška.

Tokia saugumo akcija įmonei kainavo apie 2000 litų.

Buvo nupirktos spynos su raktais. Tačiau netrukus spynos ėmė dingti, tad teko pirkti naujų. „Prasidėjo lietuviški dalykai: sugadintos ar dingstančios spynos, sulaužyti rakinimo įtaisai. Nuolat teko pirkti naujų spynų, gaminti raktų.

Atsirado papildomos išlaidos, o apčiuopiamo vandens nuotolių sumažėjimo taip ir nepajutome, nes iš vandepylių paimama labai mažai vandens“, – „Sekundei“ pasakojo S. Mikeška.

Plėsti ir saugoti nebeketina Kiek suvartojama vandens iš vandenpylių, suskaičiuoti sunku. Tam, pasak bendrovės ryšių su visuomene specialisto, reikėtų įrengti skaitiklius.

Tai vėl kainuotų. Įmonės duomenimis, Panevėžyje esančiomis vandenpylėmis vis dar naudojasi apie 300 vartotojų, tai yra apie 500 gyventojų.

Įrengti daugiau vandenpylių „Aukštaitijos vandenys“ nebeplanuoja. Mat šiuo metu mieste visi turi galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio. Pasak S. Mikeškos, jeigu būtų reikalaujama apsaugoti vandens kolonėles nuo vagišių, reikėtų pasukti galvą. Rakinti naujesnių vandenpylių nebepavyktų. „Esant būtinybei, būtų galima įrengti stebėjimo kameras ir fiksuoti vagiančiuosius vandenį. Tik nubausti tų vagišių turbūt niekas nesiimtų.

Juk iš vandenpylės pavogus net ir šimtą litrų vandens padaryta žala tebūtų 0,64 cento“, – sakė specialistas ir pajuokavo, kad tiek vandens parsinešti būtų sunku. Tarifai erzina gyventojus Tačiau vandenpylių vartotojams tai neturėtų būti juokinga. Mat pagal dabar galiojančią vandens suvartojimo normą vienas gyventojas per mėnesį sunaudoja 1,76 kubinio metro vandens. O vienas kubinis metras vandens iš kolonėlės kainuoja 0,64 ct. Tokius įkainius 2016 m patvirtino Panevėžio Savivaldybės taryba.

Donelaičio g. gyvenantis Vaclovas Kavaliauskas su žmona vis dar naudojasi S. Daukanto gatvėje esančia vandenpyle ir kas mėnesį turi mokėti daugiau nei du eurus. Vandenį namo penkių litrų plastikiniame butelyje parsinešantis vyras nesupranta, kaip per mėnesį galėtų sunaudoti beveik keturis kubinius metrus vandens. Be to, panevėžietis pyksta, kad moka už tai, kuo naudotis gali bet kas.

Daugiau skaitykite naujienos.lt.