Tokiais veiksmais bankas stengiasi skatinti ekonomikos augimą ir įveikti defliacijos grėsmes.
Taip pat sumažinama sąskaitose laikomų pinigų palūkanos iki -0,1 proc. Tai reiškia, kad komerciniai bankai, laikantys pinigus centriniame banke, turės už tai primokėti. Tai neabejotinai atsilieps visai indėlių politikai ir pinigų kainai.
Kaip nurodo BBC, ECB pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų, kuris taiko neigiamas palūkanas.
ECB nuomone, dėl lėto ekonominio eurozonos atsigavimo atsakingas ir vangus bankų skolinimas – tikimasi, kad šios priemonės padės išjudinti finansų institucijas.
BBC ekonomikos korespondentas Andrew Walkeris teigia, jog "sunku prognozuoti, kokių pasekmių turės toks sprendimas - kaip į tokį neįprastą žingsnį reaguos bankai? Tai, kad ECB tokio sprendimo ėmėsi ekonomiškai neaiškiu laikotarpiu, rodo, kad nerimas dėl silpno euro zonos ūkio atsigavimo ir galimos defliacijos yra gana didelis".
Eurozonos augimas - vos 0,2 proc. Vartotojų išlaidos, investicijos ir eksportas augo lėčiau nei praėjusiais metais.
Imsis papildomų priemonių
Europos Centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, po paskelbto banko valdybos sprendimo sumažinti bazines palūkanų normas vykstančioje spaudos konferencijoje nurodo besiimsiantis papildomų priemonių, "kurios skatins paskolų teikimą privačiajam sektoriui". Apie tai praneša "Reuters".
M. Draghi nurodo ir toliau siekiantis planinio 2 proc. lygio metinės infliacijos vidurkio, todėl bankas atidžiai stebės kainų kilimo pokyčius euro zonoje. "Paskelbtos bazinės palūkanų normos išliks tokios pat ilgesnį laiką. Jeigu mums pasirodys būtina, aktyviai sureaguosime į kintančią situaciją ir imsimės papildomų beprecedenčių monetarinės politikos priemonių", - nurodo ECB vadovas savo kalboje.
ECB komerciniams Europos bankams siūlys taikyti ilgalaikes likvidumo didinimo operacijas (angl. LTRO), suteikdamas institucijoms finansavimą, skatins juos ir toliau skolinti savo klientams.
Taip pat spaudos konferencijoje pateiktos ir atnaujintos centrinės finansų institucijos valdybos prognozės dėl infliacijos euro zonoje. Manoma, kad 2014 metais rodiklis pasieks 1,4 proc., t.y. planinis rodiklis kol kas vis dar toli. Tiesa, paskutinįjį 2016 metų ketvirtį kainų kilimo lygis vidutiniškai gali kilstelėti iki 1,5 proc. Beje, dar šių metų kovą buvo tikima, kad infliacija paskutiniais 2016-ųjų mėnesiais sudarys 1,7 proc.
2014-aisiais, anot ECB specialistų, infliacijos lygis sudarys maždaug 0,7 proc., o ne anksčiau prognozuotą 1 procentą. 2015 metais rodiklis kilstelės iki 1,1 proc., nors dar kovą tikėtasi 1,3 proc. kainų augimo.
Manoma, kad euro zonos ekonomika šiais metais vidutiniškai augs 1 proc., 2015-aisiais - 1,7 proc., o 2016 metais - 1,8 procento.
Euras krinta
Po Europos Centrinio banko (ECB) priimto sprendimo nustatyti 0,15 proc. lygio bazines palūkanų normas euro vertė JAV dolerio atžvilgiu iš karto smuko žemiausiai per pastaruosius keturis mėnesius - iki 1,3575 JAV dolerio už vienetą. Apie tai praneša "Reuters".
"Tai tik labai nedidelis žingsnelis", - mano banko RBS ekonomistas Richardas Barwellas ir priduria, kad ECB vadovas Mario Draghi turėtų paskelbti apie papildomas priemones - tik taip jis galės nuraminti rinkas.
"Reuters" apklausti ekonomistai tikėjosi panašaus žingsnio - buvo prognozuojama, kad bazinės palūkanų normos smuks nuo 0,25 iki 0,1 procento.
Dar praeitą mėnesį buvo pranešama, kad ECB ruošia finansų politikos priemonių paketą, turintį suaktyvinti paskolų teikimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat buvo kalbama apie įvykusį palūkanų mažinimą.
"Manau, kad rinkų lūkesčiai labai dideli, - priduria R. Barwellas. - Patenkinti šiuos M. Draghi gali tik prakalbęs apie jau netolimoje ateityje planuojamą ūkio skatinimą - kiekybinį švelninimą".
Britanija palūkanų nekeitė
Centrinio Anglijos banko vadovas Markas Carney ketvirtadienį paliko rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinių palūkanų normą. Tokį sprendimą jis priėmė laukdamas Europos Centrinio banko sprendimo. Apie tai praneša "Bloomberg".
Tiesa, Didžiosios Britanijos centrinio banko valdyba skilo į dvi skirtingas nuomones - vieni jų pritaria M. Carney ir mano, kad nedideles palūkanų normas vis dar būtina išlaikyti, kiti teigia, jog reikėtų didinti teikiamų paskolų palūkanas.
Analitikams itin didelį nerimą kelia pastaruoju metu kylančios nekilnojamojo turto kainos, todėl dalis šalies banko pareigūnų siūlo didinti palūkanas ir taip mažinti paskolų populiarumą, kas apribotų naujų būstų paklausą.
