Numizmatas Žilvinas Leškevičius pasakoja, kad didžioji dalis Žuvintui skirtų monetų ir šiandien yra vertinamos keliais eurais, tačiau serijoje buvo 5 tūkst. monetų, kurias gaminę Monetų kalyklos darbuotojai, matyt, sumaišė ruošinius, todėl ant jų briaunų latvių kalba atsirado užrašas „Dievas laimina Latviją“.
Pasak Ž. Leškevičiaus, numizmatas tokios su klaidomis nukaltos monetos yra itin vertingos.
„Tokie atvejai pasitaiko labai retai, juos turbūt galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir kalbu ne tik apie Lietuvos, bet apie visos Europos kalyklas. Kažkam gal tai žmogiškoji klaida ir nusivylimas, bet numizmatams – didelė laimė“, – teigia monetų kolekcininkas.
Jo teigimu, kolekcijos rinkimas – tarsi dėlionė, todėl jei kolekcininkams trūksta vienos detalės, jie verčiasi per galvą jos ieškodami, o tokių ieškomiausių monetų kainos kyla.
„Jei kažkas, pavyzdžiui, renka visas Lietuvos banko leidžiamas monetas, tai neturėdamas tos monetos su klaida, negali sakyti, kad jo kolekcija yra visiškai išbaigta“, – šypsosi Ž. Leškevičius.
Žuvinto monetos su latvišku užrašu vertė prieš kurį laiką svyravo apie 1,5 tūkst. eurų, bet dabar jau viršija 2 tūkst. eurų, o numizmatas sako, kad labai realu, jog po dešimtmečio už ją jau reikės pakloti ir penkiaženklę sumą. Tokių kainos augimo pavyzdžių galima rasti ir kitose ES valstybėse.
„Pernai italai išleido 7 tūkst. dviejų centų vertės monetų, kurių aversas buvo iškaltas iš vieno cento ruošinio. Šiandien šios monetos pardavinėjamos po 6 tūkst. eurų“, – pasakoja Ž. Leškevičius.
Nuspėti, kas brangs labiausiai, sunku
Nors Lietuvoje euras buvo įvestas 2015 m. sausio 1 d., nemažai šalies gyventojų namuose vis dar turi litų banknotų. Vieni juos laiko iš sentimentų, kiti viliasi, kad laikui bėgant litų banknotai gali brangti.
Pasak Ž. Leškevičiaus, tokios viltys nėra laužtos iš piršto. Pavyzdžiui, jau dabar eiliniai vieno lito banknotai su rašytojos Žemaitės atvaizdu gali kainuoti 4-7 eurus.
Numizmato teigimu, nuspėti, kokios monetos ar banknotai laikui bėgant augins savo vertę, sudėtinga, be to, ir kolekcininkai nerenka visko iš eilės, dažniausiai jie pasirenka tam tikrą sritį: vienas gali specializuotis tarpukario monetose, kitas rinkti tik dviejų eurų nominalo monetas, trečias ieškoti proginių monetų ir panašiai.
„Jei žinotume, kad rytoj bus išleista moneta, kurios vertė jau po kelių dienų bus išaugusi kelias dešimtis kartų, būtų paprasta. Bet čia reikia turėti ir kolekcininko nuojautą, ir domėtis, kokio dydžio tiražais monetos bus leidžiamos, ir kokiai progai jos bus skirtos“, – aiškina numizmatas.
Žuvinto monetos jau padirbinėjamos
Be to, pradedantieji kolekcininkai rizikuoja susidurti ir su sukčiais, siūlančiais padirbtas kolekcines monetas.
Bendrovės „Florinus“ direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Leškevičius teigia, kad lietuviškos Žuvinto rezervatui skirtos dviejų eurų monetos su latviškais užrašais taip pat jau padirbinėjamos. Tai daroma tiesiog išpjaunant lietuviškos monetos vidurį ir jį įstatant į latviškos monetos rėmą.
„Tokia moneta yra bevertė. Bet pradedantieji numizmatai kartais skelbimuose pamato mažesnes kainas ir susigundo“, – teigia V. Leškevičius.
Pasak jo, itin nedidelė kaina turėtų tapti pirmuoju įspėjimo signalu. Jei visi tokias monetas pardavinėja už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, o kažkas siūlo už 200, labai tikėtina, kad tokia moneta yra klastotė.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
