aA
Kai kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta taip, kad jų nerandama ir siūlant 1 tūkst. Eur atlyginimą. Bent jau taip teigia darbdavių atstovai ir Vyriausybė, planuojanti kone dvigubai išplėsti sąrašą profesijų, kurių atstovus bus lengviau atsivežti į Lietuvą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Sąrašas profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti pagal profesiją ne trumpiau negu 1 metams ir mokėti atlyginimą ne mažesnį negu 1,5 dydžio šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU Lietuvoje yra 895 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, 1,5 VDU būtų 1 343 Eur „ant popieriaus“ arba kiek daugiau nei 1 tūkst. Eur į rankas.

Šiuo metu sąraše yra 27 profesijos. Jį norima išplėsti iki 49 ir įtraukti ne tik su informacinėmis technologijomis susijusias profesijų, bet ir tokių, apie kurių trūkumą pastaruoju metu plačiai nebuvo kalbama. Pvz., įrenginių techninės priežiūros, medienos apdirbimo, gamybos, ekologijos inžinierių, medienos apdirbimo, siuvimo, maisto produktų ir gėrimų technologų ir kt.

Kaip užtikrins didesnę algą

Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys aiškino, kad sąrašas peržiūrėtas ir papildytas, atsižvelgiant į verslo asocijuotų struktūrų pateiktus duomenis ir žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų informaciją.

„Ankstesnis sąrašas sudarytas prieš pusantrų metų, todėl jį nutarta peržiūrėti ir papildyti, kad būtų kuo labiau atliepti verslo poreikiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui. Planuojama, kad šis sąrašas bus atnaujinamas periodiškai kas pusę metų.

Dabar, atnaujinant sąrašą į jį įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kurių atstovų Lietuvoje paruošiama mažiau negu reikalauja rinka“, – komentavo vedėjas.

Naują sąrašo redakciją sudaro 49 profesijos pagal 4 sritis: informacinių ir ryšių technologijų, apdirbamosios gamybos, orlaivių techninės priežiūros, laivininkystės (nauja sritis).

Vedėjas tikino, kad sąrašas apima išskirtinai aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus, kurių į Lietuvą atvyksta palyginti labai nedaug (200–300 per metus). Esą jiems sudaromos lengvesnės sąlygos atvykti į Lietuvą.

„Atsižvelgiant į tai, kad jų atvyksta labai mažai ir jų Lietuvoje yra trūkumas, pastebimo poveikio aukštos kvalifikacijos reikalaujančių profesijų darbuotojų atlyginimų lygiui nedaro“, – komentavo L. Kadys.

Vis dėlto jis nepaaiškino, kaip bus tikrinama, ar darbdaviai moka didesnį nei vidutinį atlyginimą. „Sodra“ kaupia duomenis tik apie didesnių profesijų grupių algas, o kiek dabar uždirba konkrečių profesijų atstovai, informacijos neturi. Tačiau kai kurių profesijų grupių darbuotojai dabar neuždirba 1 tūkst. Eur į rankas.

Kodėl specialistai neparengiami Lietuvoje?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sutiko, kad Lietuvoje pritrūkus tam tikrų profesijų atstovų, jiems reikia sudaryti sąlygas atvykti ir dirbti.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Tačiau tai turi būti tik laikinas problemos sprendimas. Šio sąrašo išplėtimas rodo, jog kažkas negerai su Lietuvos švietimo sistema. Vyriausybei reiktų daugiau dėmesio skirti tretiniam išsilavinimui ir moksleivius skatinti aktyviau rinktis trūkstamas profesijas, o suaugusiesiems turi būti lengvai prieinamos persikvalifikavimo galimybės. Neturime leisti, kad minėtas sąrašas išsiplėstų iki begalybės, kai mūsų pačių potencialas iškeliauja į kitas šalis“, – komentavo pirmininkė.

Ji svarstė, kad jei darbuotojams iš tikrųjų bus mokamas 1,5 VDU dydžio atlyginimas, o rinkoje algos mažesnės, tai efektas, žinoma, bus teigiamas, nes daugiau darbdaviai bus priversti mokėti ir vietiniams darbuotojams.

„Tačiau, jeigu nustatyta riba yra mažesnė už rinkoje mokamus atlyginimus, o taip greičiausiai ir yra, nes trūkstant specialistų automatiškai kyla jų darbo užmokestis, tai atsiranda atlyginimų dempingo grėsmė. O tai jau nėra gerai, nes jeigu iš ekonomiškai silpnesnių šalių atvykę užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu vietiniai, tai mums darosi beveik neįmanoma derėtis dėl didesnių algų“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Darbo vietų daug, o dirbančių neatsiranda

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė sakė labai teigiamai vertinanti sąrašo išplėtimą.

Už 1 tūkst. eurų dirbančių neranda – vešis dar daugiau užsieniečių
© DELFI / Domantas Pipas

„Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos pramonė – mažėjantis konkurencingumas, kuriam įtakos turi nepakankama darbo jėgos pasiūla ir didėjantys darbuotojų išlaikymo kaštai.

Lietuvos darbo rinkos potencialas yra itin arti savo piko. Tam įtakos turi rekordiškai didelis gyventojų aktyvumas darbo rinkoje, aukštas ilgalaikis nedarbas bei demografinės problemos. Todėl nepaisant to, kad verslas sparčiai kuria naujas darbo vietas, įmonėms sunkiai sekasi jas užpildyti“, a nurodė direktorė.

Ji skaičiavo, kad visoje Lietuvos ekonomikoje per 5 metus laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dvigubai, tuo tarpu kai užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,5 proc. Esą per 5 metus pramonėje, statybų ir prekybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius didėjo nuo 60 proc. iki 127 proc., tačiau užimtų vietų skaičius padidėjo tik 6–12 proc.

„Ir tai yra tik keli pavyzdžiai – iš esmės, šiuo metu darbuotojų trūkumas yra fiksuojamas visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose. Dėl šios priežasties LPK prisideda prie šio sąrašo sudarymo – atliekame savo narių apklausas ir teikiame pasiūlymus. Pastarąjį kartą siūlėme įtraukti medienos apdirbimo technologo, chemijos inžinieriaus, automatikos inžinieriaus, elektros inžnieriaus ir cheminės inžinerijos techniko profesijas.

Verta atkreipti dėmesį, kad tiek aukštos kvalifikacijos profesijų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje trūksta vis daugiau, o sąrašo atnaujinimas stagnuoja. Norėtųsi, kad sąrašas būtų atnaujinamas dažniau – pasiūlymus teikėme dar vasarį ir nors mūsų siūlytos profesijos į sąrašą pateko, jo tvirtinimas užtruko jau pusę metų“, – apgailestavo A. Rinkevičiūtė.

Jos teigimu, Lietuvos darbo rinka šiuo metu patiria dvigubą spaudimą – tiek dėl didelio gyventojų aktyvumo, tiek ir dėl aukšto struktūrinio nedarbo.

„Pirma – šiuo metu trys iš keturių darbingo amžiaus gyventojų turi darbą arba jo aktyviai ieško; tokio aukšto gyventojų aktyvumo darbo rinkoje nebuvo nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Tad Lietuvos darbo rinkai „pagaminti“ daugiau naujų darbuotojų yra gana sudėtinga, kas automatiškai labai riboja galimybes samdyti darbuotojus.

Antra, beveik pusė (40 proc.) bedarbių Lietuvoje yra ilgalaikiai ir turi nepakankamai kompetencijų arba motyvacijos grįžti į darbo rinką. Tad didžioji dalis esamų bedarbių yra netinkami laisvoms darbo vietoms užpildyti, kas puikiai atsispindi ir Lietuvos nedarbo lygio statistikoje – iš esmės, nedarbas Lietuvoje nebemažėja nuo pat 2018 m. pirmo pusmečio pabaigos“, – aiškino direktorė ir vylėsi kad tokia priemonė prisidės prie įmonių plėtros.

Skirtingi leidimai, daugiausia – vairuotojams

Migracijos departamentas informavo, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir atitinka šias sąlygas: darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti bent 6 mėn., jis turi kvalifikaciją ir darbo patirties, jo darbas atitinka darbo rinkos poreikius.

Pateiktą prašymą ir reikiamus dokumentus Migracijos departamentas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 4 mėn., o skubos tvarka – per 2 mėn.

Šiais metais buvo priimti 6298 sprendimai išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą. Iš jų 5 086 sprendimai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams.

Leidimai laikinai gyventi (Mėlynosios kortelės) išduodami užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai toks užsienietis atitinka šias sąlygas: darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti bent 1 metų laikotarpiui ir mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 VDU; pateikia kvalifikaciją įrodantį dokumentą; pripažįstama, kad užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius.

Šio sprendimo nereikia kai darbuotojo kvalifikacija aukšta, jo profesijos darbuotojų trūksta arba darbdavys įsipareigoja mokėti 3 VDU dydžio algą.

Užsieniečio, kurio profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta LR, sąrašą, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi (Mėlynąją kortelę) bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Šiais metais buvo priimta 19 sprendimų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi (Mėlynąsias kortele) užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą. Iš viso priimta 155 sprendimai išduoti Mėlynąją kortelę.

Mėlynosios kortelės išduotos siuvimo technologams, gamybos inžinieriams, aviacijos inžinieriams, verslo informacinių technologijų konsultantams, programuotojams, inžinieriams programuotojams, aviacijos technikams ir kitiems.

Migracijos departamento ir migracijos tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai turi galimybę tikrinti duomenis apie užsieniečio draudžiamąsias pajamas „Sodros“ informacinėje sistemoje.

Įdarbinant reikalinga pažyma

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus patarėjas Aras Petrevičius paaiškino, kad norėdamos komandiruoti savo darbuotojus į Lietuvos įmones pagal paslaugų teikimo sutartis, užsienio bendrovės, turi iš anksto apie kiekvieną komandiruotą darbuotoją informuoti VDI.

Už 1 tūkst. eurų dirbančių neranda – vešis dar daugiau užsieniečių
© DELFI / Tomas Vinickas

Ši pareiga yra taikoma tiek užsienio įmonėms, kurios siunčia savo darbuotojus laikinam darbui į Lietuvą, tiek Lietuvos įmonėms, kurios priima komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių įmonių.

Jei komandiruojamas darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis, jis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje, tačiau tokiu atveju darbuotojui iš trečiųjų šalių reikalinga nacionalinė daugkartinė viza, kurią išduoda Lietuvos ambasados, konsulatai ar atstovybės. Jai gauti, be kita ko, būtina pateikti VDI pažymą, kad yra pranešta apie darbuotojo komandiravimą.

„Panaši užsieniečių darbo Lietuvoje tvarka yra ir dėl trūkstamų profesijų darbuotojų. Tokių profesijų darbuotojai užsieniečiai taip pat yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Jiems reikia gauti arba nacionalines vizas, arba leidimus laikinai gyventi.

Tik atkreipiame dėmesį, kad visi šie dokumentai užsieniečiui išduodami būtent dėl darbo konkrečioje darbovietėje (Lietuvos darbdavys tarpininkauja dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo). Taigi tokia situacija, kai trečiosios šalies pilietis pakeičia darbovietę Lietuvoje, yra neteisėta“, – informavo vedėjas.

VDI duomenimis, nuo šių metų pradžios yra gauti 1309 pranešimai (pernai – 2724) apie komandiruojamus darbuotojus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Svarstys siūlymą drausti alkoholio prekybą „jogurtiniuose“ indeliuose

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys parlamentarų inicijuotus alkoholio kontrolės įstatymo...

Seimo komitete bus svarstoma vandens taršos problema Vilniuje ir Kėdainiuose

Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį bus svarstoma vandens valymo įrenginių kontrolė,...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (122)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Blogų finansinių sprendimų fenomenas: kaip jo išvengti? (2)

Pasaulio banko analizė rodo, kad pačius blogiausius finansinius sprendimus dažniausiai priima tie,...

VPT: Finansų ministerija turi nutraukti apskaitos sistemos konkursą (1)

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos...

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (193)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (122)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas (9)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (218)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Į EP nusitaikęs prof. Mažylis: ten – ne politikos dramblių kapinės (34)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše į Europos Parlamentą –...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (127)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (1)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (428)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Siaubo filme vaidinusios 12-metės mirtis, sukrėtusi pasaulį: skrodimas atskleidė visai kitą tiesą (6)

Jei nesate siaubo filmų gerbėjas, gali būti, kad nesate nieko girdėję apie Heather O‘Rourke....

Artimiausią parą – nemalonumai visoje Lietuvoje: talžys vėjai, merks smarkūs lietūs tarnybos siunčia skubius perspėjimus (8)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje numatomos šalnos: ore vietomis temperatūra...