Aurelija pasakoja pati studijavusi buhalteriją ir 10 metų dirbusi buhaltere, tačiau jos gyvenimas pasikeitęs, kai ji pradėjo dirbti Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure.
„Kadangi ten buvo vykdoma daug veiklų, aš atradau šiaurietišką ėjimą, sukūrėme moterų futbolo komandą, o vėliau Utenoje perpirkau ir mažą masažų studiją su limfodrenažiniais aparatais. Ji buvo vos 30 kv.m. Tai buvo maždaug prieš 5-erius metus“, – pasakojimą pradeda ji.
Vėliau, kaip teigia, panirusi į sportą moteris nusprendė plėsti verslą ir pradėjo ieškoti naujų patalpų, tik šįkart – visai sveikatingumo studijai įrengti. Kaip atsimena, išsirinkti patalpas nebuvę sunku, tačiau laikas tam nebuvo pats tinkamiausias, nes netrukus įsikūrus prasidėjo pandemija.
„Tai buvo kirtis, buvome visiškai uždaryti, o nuomą mokėti reikėjo“, – sako ji.
Įrangą ir lėšas verslui Aurelija pasakoja gavusi iš sporto rėmimo fondo.
„Rašiau projektą. Jis buvo apie 140 tūkst. Eur vertės. Mažai kas ir tikėjo, kad įmanoma gauti tiek lėšų, bet viskas buvo patvirtinta. Sumai gauti iš savų man reikėjo pridėti apie 11 tūkst. Eur.
Tada įsigijau visą įrangą. Sporto inventorius kainuoja labai didelius pinigus“, – sako ji, o ir patalpoms verkiant reikėję remonto.
„Jos buvo senos, be remonto, bet mane labiausiai pakerėjo vaizdas pro langą. Neįsivaizduočiau kardio treniruotės atsisukus ne į didžiulius langus, o į sieną“, – teigia ji.
„Čia – apie 300 kv.m. Turime dvi sales ir mažą limfodrenažinių aparatų studiją“, – eidama ir rodydama patalpas sako Aurelija.
Tiesa, kaip ji juokiasi, sveikatingumo studijoje viskas labiau pritaikyta moterims. Dailūs krėslai, gėlės, paveikslai, jaukios užuolaidos. Vyrai, kaip teigia, čia pasportuoti daugiau ateina nedarbo metu.
„Mano brolis turi bėgikų klubą, tai jiems leidžiu ateiti šeštadienį po darbo. Šiaip vyrai užsuka retai, daugiau turime moterų kolektyvą. Bet manau, kad tuo joms čia ir patinka, kad čia būna tik jos, tada mažiau kompleksuoja, geriau jaučiasi“, – kalba vadovė.
Pasak jos, Utena, kaip nedidelis miestas, sporto klubų turi nemažai ir skaičiuoja, kad jų yra apie penki, todėl konkurencijos netrūksta, bet šis labiausiai išsiskiria moteriška kompanija.
Šiuo metu, anot vadovės, vienas didžiausių iššūkių verslui yra išaugusios dujų kainos, mat šildymo sąskaitos už patalpas siekia ne vieną šimtą eurų.
„Dabar laikau grindis prisukusi ant minimumo, o sąskaitos siekia apie 800 Eur“, – sako ji ir tikina, kad po pandemijos verslas dar nėra atsigavęs, o dabar atsiranda ir naujų iššūkių.
„Kadangi miestas mažas, matyti, kad žmonės labai reaguoja ir į karo atgarsius ir taupo pinigus. Manau, kad ir prioritetai kiti, kas bando taupyti, kas kažkur neišleisti be reikalo, o kas kažko užsiperka, nors nuolatinių klienčių tikrai turime“, – svarsto Aurelija.
Ji pati pasakoja sveikatingumo centre būnanti beveik nuolatos, t.y. darbo dienomis, išskyrus penktadienius, nuo 8 ryto iki 21 val.
„Turiu tik pietų pertraukas, nes jei samdyti žmogų, kai salėje yra du klientai, išeina didelis minusas.
Turime ir keletą trenerių, bet jos ateina į tam tikrus užsiėmimus. Būnu ir šeštadieniais, tačiau daug trumpiau“, – savo dienotvarkę pasakoja vadovė ir teigia, kad dar 4 jos trenerės šiuo metu yra dekrete.
„Ačiū Dievui, kad jos per karantiną visos išėjo auginti vaikų, nes jei reiktų visus išlaikyti, būtų neįmanoma. Nepavežčiau to“, – atvirauja ji.
Mėnesio abonementas į sporto salę čia kainuoja nuo 25 iki 55 Eur, priklausomai nuo sąlygų, o grupinis užsiėmimas apie 40 Eur.
„Turime aerobikos, disco bike užsiėmimus su garsia muzika, šviesomis. Taip pat turime vadinamą korseto treniruotę, mankštas nugarai, laikysenai“, – vardija Aurelija.
