aA
Valstybinių miškų urėdijos vadovo poste vis dar likęs Marius Pulkauninkas, įvertinęs klestėjusią šešėlinę veiklą urėdijose, skaičiuoja didžiulius nuostolius valstybei. Jo teigimu, pažeidimų vis dar randama dabar ir ne visuomet juos pavyksta įrodyti.
Miško kirtimas Labanoro girioje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Praėjusi birželio savaitė Aplinkos ministerijoje ir Valstybinėje miškų urėdijoje buvo įtempta. Vyriausybė nusprendė laikinai sumažinti valstybinių miškų medienos pardavimo kainą, nepaisant pačios urėdijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. M. Pulkauninkas teigė, kad buvo atsižvelgta į pramonės interesus, skaičiavo, kad medienos kaina gali kristi apie 40 proc., o tai reikštų apie 70 mln. eurų mažiau į Valstybinės miškų urėdijos biudžetą.

Ketvirtadienį M. Pulkauninkas pranešė, kad iš vadovo pareigų pasitraukia: iš dalies dėl priimto sprendimo, iš dalies dėl nesulaukto politinio palaikymo efektyviai vykdyti reformas. Vis dėlto penktadienį susitikus su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika priimtas sprendimas netenkinti jo prašymo atleisti iš darbo. Nutarta, kad šis klausimas bus sprendžiamas liepos viduryje.

Interviu DELFI M. Pulkauninkas papasakojo, kokios šešėlinės veiklos schemos vystosi miškuose. Jis paskaičiavo, kad dėl visų „matomų ir nematomų“ interesų Lietuva galėjo negauti apie milijardą eurų. Tiesa, kaip pats ir nurodo, tai yra grubūs paskaičiavimai ir jokiais statistiniais duomenimis ar faktais to patvirtinti nėra įmanoma, nes dalis veiklų net nenustatoma kaip žala valstybei.

DELFI taip pat kreipėsi informacijos ir duomenų dėl išsakytų teiginių į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, policiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybės kontrolę, Viešųjų pirkimų tarnybą bei Aplinkos ministeriją.

TRUMPAI

  • Pulkauninkas tvirtina, kad grubiai skaičiuojant per 30 metų valstybė galėjo negauti apie milijardo eurų iš miškų.
  • Vyr. urėdo teigimu vis dar randama pažeidimų dėl neapskaitytos medienos, kuro vagysčių, produkcijos medelynuose neatitikimo ir kita.
  • FNTT su Valstybine miškų urėdija bendradarbiauja, tačiau ikiteisminių tyrimų šiuo metu nevykdo.
  • STT per pastaruosius penkerius metus dėl urėdijų darbuotojų neteisėtos veiklos atliko 5 ikiteisminius tyrimus, šiuose tyrimuose buvo 14 įtariamų asmenų. Valstybės kontrolė 2003–2008 m. nustatė, kad pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje.
  • VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad pirkimų vykdymas iš vienos centralizuotos įmonės leidžia geriau kontroliuoti procesus.
  • Valstybinių miškų urėdija atliko ne mažiau kaip 40 prevencinių patikrinimų regioniniuose padaliniuose. Pradėta virš 45 galimų darbo pareigų pažeidimų tyrimų. 26 regioniniai padaliniai 2019 m. į teisėsaugos institucijas dėl galimų nusikalstamų veikų įvykdymo kreipėsi daugiau nei 35 kartus.


Pulkauninkas: Per 30 metų žala galėjo viršyti ir milijardą eurų

Valstybinės miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas DELFI pasakoja, kad iš vykdomų tyrimų matyti, jog per kelis dešimtmečius urėdijų veiklos, Lietuva galėjo patirti milijardinius nuostolius.

„Matosi interesai, kurie buvo valstybiniuose miškuose. Kai prieš tai buvo 42 atskiros urėdijos, kiekviena buvo sąlyginai maža, 100 darbuotojų, 3–4 mln. eurų apyvarta ir to masto nesimatė. Kai viskas susijungė į vieną įmonę, mes matome ir turto mastą, kuris yra didžiulis, ir pajamų, ir išlaidų mastą, per kokias sritis valstybei galėjo būti daroma žala. Taip grubiai vertinant, bet per 30 metų ir milijardą eurų galėjo viršyti“, – teigė jis.

Anot jo, prie tokių vertinimų prisideda ne tik šešėlinė veikla urėdijose, bet ir vykdyti viešieji pirkimai. M. Pulkauninkas pritaria, kad iš vienos pusės urėdijoms buvo sunkiau vykdyti pirkimus ir įsigyti prekes už geresnę kainą dėl savo mažo dydžio, tačiau iš kitos, pasak jo, jos ir derėtis norėjo mažiau.

Urėdijų drama: vadovas prabilo apie buvusių valdžių iššvaistytą milijardą
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kalbėdamas apie žalą, turiu omenyje naudą, kurios negavo valstybė. Vykdome pirkimus ir perkame gaisrinę techniką, didžiąją sunkiąją miško kirtimo techniką. Nuo pradinių kainų kainos skiriasi 20–30 proc., o technikos yra už dešimtis milijonų, vadinasi dešimtys milijonų galimai buvo negauta naudos. Daugumai pirkimų dėl mažo dydžio galėjo taikyti supaprastintas procedūras, jeigu ką nors pirko iš ten, kur norėjo. Tai reiškia, kad negauta nauda arba permoka buvo.

Darome patikrinimus ir, jei yra pagrindas, visada kreipiamės į teisėsaugą. Tų tyrimų pradėta bent keli ar keliolika. Ir dėl medienos apskaitos, dėl medienos vagysčių, kuro vagysčių. Kur randame, ten visada kreipiamės į teisėsaugą, turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir su STT, FNTT, policija“, – DELFI kalbėjo M. Pulkauninkas.

M. Pulkauninkas pridėjo, kad tokia suma skaičiuojama įvertinus ir „nematomą“ žalą. Pavyzdys – netiksli medienos apskaita.

Per ateinančius 30 metų Lietuva gali papildomą milijardą iš miškų gauti.
Marius Pulkauninkas

„Jei tai vyko 30 metų kiekvieną dieną, tada ta akumuliuota suma ir galėtų būti tokio masto. Šiai dienai tai būtų beveik neįmanoma atsekti to.

Čia labiau reikėtų tą žinoti, kad yra tokia galimybė Lietuvai į priekį žiūrint. Per ateinančius 30 metų Lietuva gali papildomą milijardą iš miškų gauti“, – teigė jis.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad pradėjus dirbti Pulkauninkui, nė metų nepraėjo, kai buvo atleistas. Tad metinių įmonės rezultatų nematė: blogybės matytos, tačiau rezultatai liko neaptarti.

„Mes turėjome nuogąstavimą ar nuojautą, kas gali būti, kadangi buvo 42 įmonės ir tos apskaitos buvo įvairios. Tokio vertinimo mes nedrįsome daryti, buvo daug kalbų, bet kai jau pradėjo dirbti viena įmonė, šie dalykai pradėjo lįsti. Dėl skaičiaus nesiimčiau komentuoti, nes neturiu priėjimo prie duomenų dabar, bet skamba įspūdingai. Aš galėčiau tuo tikėti, bet tuo pačiu vadovaujantis nuojauta, o ne faktais“, – teigė jis.

Aš galėčiau tuo tikėti, bet tuo pačiu vadovaujantis nuojauta, o ne faktais.
Kęstutis Navickas

Matomos ir nematomos interesų pusės

Vyriausiasis miškų urėdas taip pat kalbėjo apie matomus ir nematomus pramonės interesus, kaip paklaidos ribose kartais manipuliuojama nupjautos medienos kiekiu.

„Medienos prekyboje yra didžiulis pramonės interesas – nusipirkti kuo palankesnėmis sąlygomis. Tai bandoma realizuoti jau daug metų per prekybos taisykles, kad toks taisyklės būtų kuo palankesnės. Čia matomas aiškus interesas, pramonė ir dabar to siekia.

Yra buvę tokių atvejų, kai įvardijama, kad pramonei sunkesni laikotarpiai ir urėdijos tiekė medieną su ilgesniu atsiskaitymo terminu. Buvo, kad kai kurie iš tų prekybininkų bankrutavo, urėdijos dėl to prarado nemažai pinigų. Tai čia toks matomas interesas.

Yra nematomas interesas, kur dalis medienos gali būti neapskaityta. Jeigu nukirsta 500 kubinių metrų miško, sąskaitoje gali atsirasti mažesnis kiekis. Vien leidžiama paklaida yra 10 proc. Tai reiškia, jeigu nukirtau 500 m³, o parašiau 450 m³, reiškia niekas neprisikabinės, nes aš esu paklaidos ribose. Automatiškai kažkokie pirkėjai atvažiuoja, oficialiai nusiperka 450 m³, o realiai pakrauna 500 m³ ir tada tą skirtumą dalinasi.

Kita dalis yra dar sunkiau susekama. Jei nukritau 500 m³, paklaidos ribose parašiau 450 m³, bet nukirtau gerą medieną, apskaitoje parašiau, kad prastesnė. O kainų skirtumas didelis: ąžuolo gerieji rąstai tai nuo 200 eurų už kubinį metrą, ąžuolo malkos – 30 eurų už kubinį metrą. Tai nupjovus gerą ąžuolą gali parašyti, kad per šerdį yra pūvinys ir tai – malkinė mediena. Kainų skirtumas beveik 10 kartų. Tai atsekti praktiškai neįmanoma, jei tuo metu nepatikrino. Nes kai mediena jau pakrauta ir išvažiavo į lentpjūvę, atsekti beveik neįmanoma.

Girininkų klausiam, kokios gali būti apimtys. Jie sako apie 5 proc., manau kukliai čia, bet 5 proc. nuo visų praeitų metų pajamų 180 mln. eurų, yra apie 9 mln. Dar 10 proc. leidžiama paklaida, tai 18 mln. eurų per metus yra suma, kuri gali būti paklaidos ribose. Čia vien iš miškų, bet valstybės mastu tai kitą efektą turi – po to ta neapskaityta mediena važiuoja į lentpjūves, ten nupjaunama, ten nelegalus darbas ar neapskaitytas šešėlis, tada ta pati mediena nuvažiuoja į statybas ir panašiai“, – aiškino Valstybinės miškų urėdijos vadovas.

Marius Pulkauninkas
Marius Pulkauninkas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip teigia vadovas, patikrinimai vykdomi jau daugiau nei metus laiko, pažeidimų dėl neapskaitytos medienos randama iki šiol. Pavyzdžiui, vienoje girininkijų randa neatitikimus apskaitoje, tuomet per savaitgalį aplinkinio regioninio padalinio urėdijose staigia padidėja medienos kiekio apskaitymai.

„Atvažiuojame ir tikriname sandėlius. Kai baigiasi mėnesis, girininkai viską turi suvesti į apskaitos programą. Atvažiavus patikrinti, randi fizikai daugiau medienos nei yra dokumentuose. Kreipiesi į policiją, ji atlieka ikiteisminį tyrimą, bet teisme yra sunku, nes sako, kad žala valstybei nepadaryta.
Jeigu sakytum, kad turėjo būti 100 m³, o radau 50 m³, tada žala padaryta. Bet jei turėjo būti 50 m³, o radau 100 m³, tai teigiama, kad 50 m³ nauda valstybei. O gal ten turėjo būti daugiau ir dalis jau išvažiavo“, – sako M. Pulkauninkas.

Jei turėjo būti 50 m³, o radau 100 m³, tai teigiama, kad 50 m³ nauda valstybei. O gal ten turėjo būti daugiau ir dalis jau išvažiavo
Marius Pulkauninkas

Jis taip pat prisiminė tokius atvejus, kai medžiai yra nukertami, bet ant kelmų užpilama degi medžiaga, kad nesimatytų rievių ir nebūtų galima palyginti su rąstais. Taip pat būta, kai pagal GPS sistemą miškovežiuose matyti, jog važiuota pasikrauti medienos kelis kartus tuo pačiu keliu, tačiau naudotasi tik vienu važtaraščiu. M. Pulkauninko teigimu, atlikus patikrinimus nustatyta, kad mašinose įrengiami prietaisai, leidžiantys atjungti GPS sistemą, dingsta dalis kuro. Šešėlio būta ir medelynuose, kur auginami sodinukai.

„Sodinukus naudojame ir sau, ir pardavinėjame. Kai buvo inventorizacija, radome daug pertekliaus. Leidžiama riba 10–20 proc., bet kai medelyne yra 6 mln. sodinukų, tai tas 10 proc. yra 600 tūkst. sodinukų. Kaip sakau, jei kažkur pradeda skųstis, kad mes kažką blogai darome, vadinasi tikiu, kad kažką užčiuopėme. Tai pradėjo šiemet skųstis, kad negalima gauti medelių. Mano atsakymas taip, negalima gauti, bet nusipirkti urėdijoje legaliai galima.

Įmonė pernai 1,5 tūkst. sodinukų pirko. Tai kapeikos, nes vienas sodinukas kainuoja apie 15–18 centų, o šiemet atvažiuoja ir sako, kad man reikia 150 tūkst. sodinukų. Tai klausimas, gal jis pernai sumokėjo už 1,5 tūkst., o atsivežė už daugiau. Jeigu sodinukas yra 15 centų, tai 100 tūkst. yra 15 tūkst. eurų. Didelės sumos. ,Medelynai sako, kad mes pasėjome daugiau, nes nežinojome, kiek prigis. Bet jei tiek prigijo ir jie neužpajamuoti, kur jie dingo. Į teisėsaugą kreipėmės, bet vėl žalos nėra, nes radome daugiau“, – pasakoja M. Pulkauninkas.

Be to, Valstybinės miškų urėdijos vadovas paminėjo, kad būta atvejų, kai urėdijoje dirba vienas šeimos narys, o rangovas – kitas. Taip vienas priduoda padarytus darbas, kitas uždeda parašą, kad darbai atlikti gerai, o pavardė – ta pati.

Jo teigimu, dabar yra reglamentuotos darbo taisyklės, o patikrinimai veikia kaip prevencinė priemonė. Jis taip pat nurodė, kad anksčiau girininkijoje visi darbuotojai buvo įtraukti į medienos prekybą, o šiai metais struktūra jau pakeista.

FNTT ikiteisminių tyrimų nėra, STT yra

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) buvo paprašyta pakomentuoti, ar įvardijama žala valstybei – 1 mlrd. eurų – yra galima, ar yra buvę kokių oficialių paskaičiavimų. Tačiau į šį paklausimą FNTT oficialaus atsakymo nepateikė.

Tačiau patvirtinta, kad praėjusių metų rugsėjo 28 dieną FNTT ir valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

„Juo susitarta kompetencijos ir įgaliojimų ribose tarpusavyje bendradarbiauti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, prevencijos srityje. Šiuo metu FNTT pagal Valstybinių miškų urėdijos pateiktą informaciją neatlieka ikiteisminių tyrimų“, – nurodė FNTT.

Policijos departamentas nurodė, kad atskiros statistikos dėl nusikalstamų veikų girininkijose nėra. Pusės apskričių komisariatų atstovai teigė, kad bendrų reidų su urėdais nevykdo. O bendradarbiaujama tiek, kiek užfiksavus pažeidimą arba pareigūnai informuoja urėdus, arba urėdai pamatę pažeidimą praneša policijai.

Taip pat DELFI nurodoma, kad šiuo metu yra pradėta ikiteisminių tyrimų pagal LR baudžiamojo kodekso178 str. 1 d. (Vagystė). Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje nuo metų pradžios pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės iš valstybinio miško.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) DELFI informavo, kad per pastaruosius penkerius metus dėl urėdijų darbuotojų neteisėtos veiklos atlikta 5 ikiteisminiai tyrimai, šiuose tyrimuose buvo 14 įtariamų asmenų. Įvardijama, kad pagrindinės nusikalstamos veikos susijusios su urėdijų darbuotojų bylomis, tai yra piktnaudžiavimas, kyšininkavimas, dokumentų klastojimas, sukčiavimas ir turto iššvaistymas.

2014 m. STT atliko korupcijos prevenciją Generalinėje miškų urėdijoje. Tuomet pastebėta, kad prekybos mediena sritis kontroliuojama nepakankamai. „Nėra bendros kontrolės sistemos, nesudarytos sąlygos laiku reaguoti į galimus urėdijose padarytus pažeidimus, o nustačius pažeidimus ne visada taikomos tinkamos nuobaudos juos padariusiems asmenims. STT nuomone, tai sudaro prielaidų korupcijos rizikai atsirasti“, – skelbta 2014 m. pranešime spaudai. Nuo 2010 m. taip pat buvo pasirodęs ne vienas pranešimas spaudai apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl piktnaudžiavimo ir nuteistus urėdus.

Valstybės kontrolės auditai bylojo apie šūsnį problemų

Kad problemų urėdijose tikrai būta patvirtino Valstybės kontrolės audito ataskaitos. Tačiau, kokia galima finansinė žala padaryta valstybei atsakymo nėra. Auditai nebuvo atliekami kiekvienais metais, nė viena institucija negalėjo pateikti konkrečių žalos vertinimų ar paskaičiavimų. Tai padaryti iš tiesų gali būti net sunku, kadangi ne visos finansinės ataskaitos buvo tvarkingos.

„Nuo 2010 m. atlikome ne vieną auditą, kuris yra susijęs su valstybiniu miškų ūkiu. Jų metu nustatėme įvairius trūkumus.

Pavyzdžiui, Miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija nebuvo periodiškai peržiūrima ir atnaujinama. Taip pat pasigedome miškų urėdijų viešų veiklos ataskaitų ir finansinių atskaitomybių skelbimo. Visa tai sukūrė prielaidas tam, kad visuomenė neturėjo išsamios informacijos apie jų veiklos rezultatus, nebuvo užtikrintas jų, kaip viešųjų juridinių asmenų veiklos viešumas. Be to, buvo vėluojama atlikti valstybinių miško žemės sklypų kadastrinius matavimus, įregistruoti juos valstybės vardu ir perduoti patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Valstybinės reikšmės miškai ir žemės sklypai nebuvo parodyti valstybės finansinėse ataskaitose.

Ne visi urėdijų medienos ruošos mechanizmai, ir programinė įranga buvo naudojami efektyviai. Pasitaikė atvejų, kai miškų urėdijos netaikė Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse numatytų sankcijų už sutartyse numatytų įsipareigojimų nevykdymą“, – DELFI komentavo Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento Vyriausiasis patarėjas Mindaugas Milčiūnas.

Marius Pulkauninkas
Marius Pulkauninkas
© DELFI / Karolina Pansevič

2010 m. Valstybės kontrolė rašė, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o sąnaudos yra didžiausios. Be to, Lietuvos urėdijos nevienodai efektyviai naudojo turimus išteklius, todėl skirtingų urėdijų parduodamos medienos kaina skyrėsi daugiau nei trečdaliu, o jos paruošimo sąnaudos – iki 42 proc.

„Nustatyta, kad 2003–2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių. Panašų valstybinių miškų plotą turinčioje Estijoje valstybinius miškus prižiūri du kartus mažiau specialistų nei Lietuvos urėdijose. Tuo tarpu Latvijos valstybinių miškų plotas yra daugiau nei penktadaliu didesnis, tačiau juos prižiūri šiek tiek mažiau darbuotojų nei Lietuvoje.

Visose trijose Baltijos valstybėse valstybinius miškus prižiūrinčios įmonės valstybei moka papildomus atskaitymus. Lietuvoje 2003–2008 m. nustatyti 5 proc. papildomi atskaitymai buvo mažiausi iš trijų Baltijos valstybių. Todėl į Lietuvos biudžetą kasmet surinkta keliskart mažiau įmokų nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos biudžetą 2003–2008 m. papildydavo 13–23 mln. litų (3,8–6,8 mln. Eur) papildomų atskaitymų, Estijos, parduodančios mažiau medienos nei Lietuva, – 52–61 mln. litų (15,3–17,9 mln. Eur)“, – skelbė Valstybės kontrolė.

Dauguma auditų metu nustatytų problemų buvo išspręstos.
Mindaugas Milčiūnas

Tuomet taip pat nustatyta, kad per 6 metus nepradėta pilnai naudotis informacine sistema „Miško skaita“, kurios kūrimas ir įdiegimas kainavo tuomet 2,5 mln. litų (736 tūkst. Eur). Be to, nustatyta, kad 2009 m. kai kurios miškų urėdijos netaikė sankcijų įmonėms už nevykdomus įsipareigojimus nupirkti sutartą medienos kiekį, todėl nebuvo išieškota iki 2 mln. Lt (589 tūkst. Eur) baudų

2014 m. ataskaitoje nustatyta, kad Kėdainių miškų urėdija nesilaikė nustatyto finansinių išteklių paskirstymo pagal ūkio subjektus limito, dėl to, bankrutavus Ūkio bankui, prarado 392 tūkst. litų (115 tūkst. Eur). Tuomet Kėdainių miškų urėdijos vadovas dėl patirto nuostolio buvo nubaustas – jam skirta drausminė nuobauda. 2016 m. atlikusi Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos auditą, nustatyta, jog 2015 m. pusė programos lėšų – apie 4 mln. eurų – buvo panaudotos ne miškų būklei gerinti, o Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo išlaidoms.

„Dauguma auditų metu nustatytų problemų buvo išspręstos“, – patikina M. Milčiūnas.

Pasak jo, šiuo metu Valstybės kontrolė stebi, ar vykdoma miškų valdymo reforma užtikrins tinkamai vykdomą kompleksinę miškų ūkio veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena. Tačiau, turint omenyje, kad reforma nesena, audito kol kas neatlikta.

Vilytė: tendencijos gerėja

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2012–2017 m. urėdijų sudarytų sutarčių vertė kasmet siekė vidutiniškai apie 67 mln. Eur, o 2018 m. – apie 22 mln. Eur.

Pagal gautų pranešimų dėl pirkimų pažeidimų urėdijose skaičių matyti, kad 2015 jų gauta 18, 2016 – 14, 2017 – 18, 2018 – 14. Kai įsigaliojo reforma, 2018 m. ir 2019 gauta po 6 pranešimus dėl Valstybinės miškų urėdijos.

VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad pirkimų vykdymas iš vienos centralizuotos įmonės leidžia geriau kontroliuoti procesus, veikla yra efektyvesnė, profesionalai sutelkiami vienoje vietoje, tad planavimas – tikslesnis.

Miško kirtimas Labanoro girioje
Miško kirtimas Labanoro girioje
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Aišku, reikėtų gilesnės analizės, ilgesnio laikotarpio, pasižiūrėti, kiek tiekėjų konkurse dalyvauja, kaip keičiasi kainos.

Centralizavimas ilgainiui duoda rezultatą. Valstybė lėšas praranda dėl korupcijos per viešuosius finansus, viešuosius pirkimus, tiek ir per neprofesionalumą. (…) Pas mus tikrai buvo daug perkančių organizacijų, daug neprofesionalių specialistų darė klaidas, verslas darė įtaką. Vienareikšmiškai čia buvo. Gal per anksti džiaugtis rezultatais, bet stebimos geros tendencijos.

Tokios reformos ir tie pokyčiai nepasidaro per naktį ar per metus“, – DELFI komentavo D. Vilytė.

Pradėta virš 45 darbo pareigų pažeidimų tyrimų

Valstybinių miškų urėdijos Kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Giržadas DELFI informavo, kad vien įmonės centrinė administracija atliko ne mažiau kaip 40 prevencinių patikrinimų regioniniuose padaliniuose, kurių metu buvo tikrinami medienos sandėliai, įdiegtos transporto kontrolės sistemos naudojimas, miško kirtimo darbų vykdymas pagal išduotą leidimą, medžioklės dokumentų pildymas, viešųjų pirkimų vykdymas, degalų apskaita.

„Atsižvelgiant į patikrinimų rezultatus, daliai darbuotojų buvo pradėti darbo pareigų pažeidimų tyrimai, kitiems pateiktos atitinkamos rekomendacijos. Taip pat buvo pradėta keletas administracinių nusižengimų teisenos procedūrų dėl įmonės darbų rangovo vykdytų kirtimo darbų.

Ikiteisminio tyrimo institucijose buvo ar yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl medienos vagystės Užusalių girininkijoje, Alytaus regioniniame padalinyje ir Kintuose, dėl Zarasų regioninio padalinio medelyne nustatyto medelyno produkcijos trūkumo, dėl neteisėtai išpjautos medienos Būdos girininkijoje, dėl galimo degalų grobstymo ir dokumentų klastojimo Jonavos regioniniame padalinyje, dėl į medžius ir pagamintą medieną įkaltus vinis Labanoro girioje. Taip pat dėl darbo ir viešosios tvarkos trikdymo buvo kreiptasi į teisėsaugos instituciją, nežinomam asmeniui automobiliu piktybiškai užblokavus kelią miškavežiui“, – komentuoja V. Giržadas.

Jis nurodo, kad Valstybinių miškų urėdija pradėjo virš 45 galimų darbo pareigų pažeidimų tyrimų.

Dalis darbuotojų buvo atleisti patiems prašant ar šalių susitarimu, 4 darbuotojai atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 45 darbuotojams buvo skirti įspėjimai, o kitai daliai darbuotojų pateiktos atitinkamos rekomendacijos.
Vytautas Giržadas

„Dėl galimų dokumentų klastojimų ir degalų grobstymo, dėl išduotų leidimų kirsti pažeidimų, dėl medienos tvarkymo ir apskaitos pažeidimų, dėl NEPCon reikalavimų nesilaikymo, dėl viešųjų pirkimų vykdymo nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų, dėl suteiktų įgaliojimų viršijimo, dėl tarnybinių priemonių naudojimo ne tarnybos reikmėms, dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimų, dėl pravaikštos, dėl neetiško elgesio, dėl darbo laiko normų pažeidimų, dėl neblaivumo ir kt.

Darbo pareigų pažeidimų tyrimų metu dalis darbuotojų buvo atleisti patiems prašant ar šalių susitarimu, 4 darbuotojai atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, 45 darbuotojams buvo skirti įspėjimai, o kitai daliai darbuotojų pateiktos atitinkamos rekomendacijos“, – sako V. Giržadas.

Informuojama, kad 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai 2019 m. į teisėsaugos institucijas dėl galimų nusikalstamų veikų įvykdymo kreipėsi daugiau nei 35 kartus.

„Pagrinde dėl savavališko miško kirtimo, medienos iš miško sandėlių vagysčių, medienos sugadinimo įkalant vinis, degalų vagysčių iš medvežių, miškovežių, sunkvežimių, bei kitų nusikalstamų veikų, kaip vaizdo stebėjimo kamerų vagystės nuo medžių, poilsiaviečių sugadinimas, gaisrai“, – vardija Valstybinių miškų urėdijos Kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Giržadas.

DELFI taip pat kreipėsi komentaro į Aplinkos ministeriją dėl Valstybinės miškų urėdijos vadovo minėtos 1 mlrd. eurų sumos ir galimų problemų dėl medienos neapskaiytimo, kuro vagysčių ir kita, tačiau atsakymo nesulaukė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
4.4262

Vašingtonui – įspėjimas dėl kišimosi į „Nord Stream 2“ statybos klausimus (16)

Europa ketvirtadienį įspėjo Vašingtoną rūpintis savo reikalais, JAV įstatymų leidėjams...

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (237)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Savivaldybė: šiukšlių išvežimas kauniečiams brangs 16 proc. (5)

Kitais metais šiukšlių išvežimo kainos kauniečiams augs 16 proc., ketvirtadienį pranešė Kauno...

Po incidento „Achemoje“ atliekami papildomi oro tyrimai Jonavos ir Ukmergės rajonuose (2)

Po trečiadienį įmonėje „ Achema “ įvykusio incidento, kai į aplinką pateko azoto oksidai,...

Eurostatas: Lietuvos pramonė spalio mėnesį traukėsi

Lietuvos pramonės rodikliai spalio mėnesį smuko, skelbia Eurostatas .

Top naujienos

Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą

„Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro...

Nužudyto centrinio banko pareigūno perspėjimas buvo lemtingas SEB (52)

Ne visi pinigų plovimo skandalai vienodi. Kai pasaulis sužinojo, kad milijardai nešvarių pinigų...

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (237)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Žiema trumpam atsitraukia, grįžta rudeniški orai (2)

Penktadienį dangumi plauks stori pilki kritulių debesys. Naktį ir rytą šlapias sniegas...

Kartu 53 taškus mėgėjų lygoje „suvertę“ Lavrinovičiai: vakar mama bažnyčioje buvo

Sostinės krepšinio lygoje („GEALAN–SKL“) užtikrintą pergalę pasiekė „Sporto namai“...

Jurgita Barišauskienė

Kai žiemos šventės tampa beskonės, o masinis kalėdinis šurmulys tik erzina (1)

Žiemos švenčių laikotarpis dažnam žmogui tampa ne tik linksmybių, bet ir įvairių išbandymų...

Naujausios ir ilgiausiai rašytos Andriaus Užkalnio knygos pristatymo nepraleido ir žinomi bičiuliai: taps dar vienu bestseleriu (134)

Ketvirtadienio pavakarę sostinėje žinomas publicistas ir žurnalistas Andrius Užkalnis...

Šios frazės gali sugriauti bet kokius santykius (5)

Būtina visą laiką sekti, ką kalbame. Neretai artimieji girdi iš mūsų skaudžias frazes, o...

„Google“ ne juokais susirūpino saugumu: kaip sužinoti ar jūsų slaptažodis nėra pavogtas (4)

„ Google “ neseniai išleido 79-ą „ Chrome “ versiją, kurioje buvo patobulinta...

Kurtinaičio kariauna nutraukė pralaimėjimų seriją – nuskriaudė Giedraičio ALBA komandą (4)

Rimo Kurtinaičio treniruojami krepšininkai lipa iš nesėkmių liūno. Maskvos srities „Chimki“...