aA
Vis daugiau ukrainiečių nori darbuotis Lietuvoje – praėjusiais metais Lietuvos ambasada Ukrainoje išdavė 12 tūkst. nacionalinių vizų, šiemet – jau 4,5 tūkst. Lietuvos ambasados Ukrainoje pirmasis sekretorius Antanas Šatas sako, kad vizos dažniausiai prašo 25–35 metų vyrai, į Lietuvą vykstantys dirbti statybininkais ir vairuotojais.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kodėl savo ateitį nori susikurti Lietuvoje, LRT.lt papasakojo ir Kijeve kalbinti ukrainiečiai.

Vos išlipusi iš traukinio Kijeve, Nastasia su lagaminu rankose nuvyko tiesiai prie Lietuvos ambasados. Jau kitą savaitę, jei tik pavyks susitvarkyti visus formalumus ir bus išduotas leidimas dirbti, ji tikisi atvažiuoti į Lietuvą. Nors mūsų šalyje dar nėra buvusi, ji jau turi ir kur įsikurti, o dirbti planuoja vaikiškų drabužių siuvėja Kaune.

„Girdėjau, kad galima uždirbti nuo 600–1000 eurų. Bet nesu tikra, kol kas sunku tuo patikėti... Suprantu, kad Lietuvoje tai nėra dideli pinigai, bet Ukrainoje tai didelė pinigų suma“, – LRT.lt Kijeve, prie Lietuvos ambasados, pasakojo ukrainietė.

Čia pat su dokumentais rankoje lūkuriuoja ir Volodomiras. Vyras pasakoja, kad darbą Lietuvoje jam pasiūlė agentūra – žada dirbti gamybos įrenginių remontininku.

„Šeima lieka Kijeve, bet kitos išeities nėra, nes pragyventi labai sunku. Lietuvoje uždirbsiu dvigubai daugiau, nei moka Kijeve. Pirmus tris mėnesius mokės 680 eurų, vėliau – 700 eurų. Būstą suteiks įmonė, kurioje dirbsiu“, – sako Volodomiras.

Tuo metu eilėje prie ambasados laukiantis Maksimas žada dirbti mėsos skerdykloje – tai bus jo pirmasis darbas užsienyje.

„Paprastai ukrainiečiai važiuoja į Lenkiją, bet, kiek žinau, ten dabar jau nėra ką daryti. O Lietuvoje perspektyvų dar yra, bent jau tikiuosi, ir turėtų būti geriau nei Lenkijoje. Susitvarkyti visus dokumentus kainuoja apie 250 eurų“, – skaičiuoja Maksimas.

Tolimųjų reisų vairuotojas Olegas jau yra dirbęs Europoje. Jis turėjo Lenkijos darbo vizą, bet jos galiojimas jau pasibaigė, todėl dabar bando gauti Lietuvos: „Kalba, kad pas jus geriau. Turiu nemažai pažįstamų Lietuvoje, kurie rekomenduoja jūsų šalį, nes jau daug metų ten dirba. Geras požiūris į darbuotojus, geras atlyginimas, o ir šiaip – tolimųjų reisų vairuotojus Lietuvoje gerbia. Taigi noriu pabandyti.“

Vizų prašo 80 proc. vyrų

Lietuvos ambasados Ukrainoje pirmasis sekretorius A. Šatas sako, kad nacionalinė viza ukrainiečiams gali būti išduota metams, o vėliau atvykęs imigrantas turi apsispręsti – grįžti į savo šalį ar prašyti gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

„Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje buvo liberalizuota darbo rinka, atidarytas statybos sektorius. Iki tol turėjome keistą situaciją – trūko statybininkų ir nebuvo kam dirbti. Taigi nuo šių metų įsigaliojo Darbo biržos patvirtintas profesijų sąrašas, į kurį taip pat įtraukta 10 statybinių profesijų.

Populiariausios profesijos – vairuotojai ir statybininkai. Anksčiau paklausūs buvo suvirintojai, siuvėjos, laivų korpusų surinkėjai. Moterys vyksta dirbti siuvėjomis, apdailininkėmis. Bet moterų yra gerokai mažiau – nacionalinės vizos prašo 80 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Dažniausiai vizos prašo 25–35 metų žmonės“, – kalba A. Šatas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pasikeitimai, numatantys, kad žmonėms, kurių profesijos įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia leidimo dirbti. Šiame sąraše yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai.

„Žinoma, vienokio darbo ieško žmonės iš Kijevo ir visai kitokio – iš regionų. Darbas Lietuvoje jiems suteikia galimybę susikurti ateitį. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai taupo pinigus, išlaiko šeimas. Taigi mūsų tautiečiai vyksta į Skandinaviją, tris mėnesius dirba ten, o vėliau 9 mėnesius gyvena Lietuvoje, o ukrainiečiai važiuoja į mūsų šalį“, – lygina A. Šatas.

2015-aisiais ukrainiečiams buvo išduota 4 tūkst. vizų, 2016-aisiais – 6 tūkst. praėjusiais metais – 12 tūkst., o iki šios dienos – 4,5 tūkst. nacionalinių vizų. A. Šatas sako, kad vizos išduodamos beveik visiems prašantiems ir susitvarkiusiems reikiamus dokumentus.

„Dėl kai kurių praeities nuobaudų ar netinkamų dokumentų nepatenkiname tik apie 1,3 proc. prašymų. Praėjusiais metais buvo neišduota 0,95 proc. vizų“, – pridūrė A. Šatas.

Pasak Lietuvos ambasados Ukrainoje pirmojo sekretoriaus, nuo 2017-ųjų atsirado nemažai pakeitimų ir naujovių: įvesti laiką taupantys elektroniniai įmonių kvietimai – įmonėms nebereikia dokumentų vežti autobusais, įdiegtas policijos pažeidėjų registras ir t.t. „Jei atitinka kvalifikaciniai reikalavimai, ukrainietis gali dirbti Lietuvoje. Ukrainiečiams ir baltarusiams vizos išduodamos nemokamai – juk ir mes suinteresuoti pritraukti darbo jėgos“, – kalba A. Šatas.

Vyksta ten, kur yra darbo

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis pastebi, kad dabar, kai į Lietuvą atvyksta dirbti tiek daug ukrainiečių, šalis susiduria su nauja situacija: „Prieš dešimtmetį nacionalinių vizų išduodavome keliasdešimt per metus, o dabar – daugiau kaip 100 per dieną. Vizų režimas tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos buvo panaikintas tik praėjusių metų vasarą, tad iki tol išduodavome labai daug Šengeno vizų. Dabar tarytum nebereikia, bet išduodama daug nacionalinių vizų.“

Nacionalines vizas gauna ir studentai, į Lietuvą vykstantys mokytis ir praleidžiantys čia daugiau laiko, nei leidžia bevizis režimas.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje sako, kad ukrainiečiai vyksta dirbti ne tik į Vilnių, bet renkasi ir regionus.

„Nėra tendencijos pagal regionus. Žmonės vyksta dirbti ten, kur didžiausias ekonomikos augimas, kur trūksta darbo rankų. Kur kas nors statoma, plečiama – ten ir važiuoja. Ukrainiečiai įsidarbina ir Lietuvos regionuose, pavyzdžiui, Šilutės rajone, Mažeikiuose, Telšiuose, kitur“, – tikina M. Janukonis.

Be to, priduria jis, tiems, kuriems Lietuvoje pasisekė susikurti ateitį, į mūsų šalį atsiveža ir šeimas.

Beje, pastebi ambasadorius, didesnis imigrantų iš Rytų šalių skaičius nusikaltimų statistikos ES valstybėse nepablogino.

„Buvo nuogąstavimų, kad tai gali turėti įtakos, bet jų padaromų nusikaltimų – labai nedaug. Vien Lenkijoje, oficialiais duomenimis, yra apie 1,5 mln. ukrainiečių, galbūt net daugiau, bet Lenkija ne kartą pasakė, kad ukrainiečių antplūdis nusikalstamumo nepadidino“, – teigia M. Janukonis.

Vis dėlto, kaip praėjusiais metais skelbė BNS, kadangi į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių darbininkų, šalyje auga ir nelegalaus jų darbo rodikliai. Pavyzdžiui, ukrainiečiai, pasinaudodami neseniai įgyta galimybe po ES keliauti be vizų, kartais įsidarbina šešėlyje. 2016 m. Valstybinė darbo inspekcija nustatė 58 nelegaliai dirbusius užsieniečius (daugiausiai tarp jų buvo ukrainiečių). Per pirmą 2017 m. pusmetį nustatyti 47 neteisėtai dirbę užsieniečiai, tarp jų irgi buvo daug Ukrainos piliečių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (270)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Pritarta: Ignalinos AE uždarymui skirs visą Lietuvos prašomą sumą (68)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Siūlo 20 proc. padidinti akcizą etilo alkoholiui (28)

Sveikatos apsaugos ministrui parlamentarui Aurelijui Verygai pasiūlius 10 proc. padidinti akcizų...

Startuoti „Amazon“ platformoje reikia 5 tūkst. eurų (3)

Prekybos milžinės „ Amazon “ užvaldymas, ko gero, daugelio verslų siekiamybė, mat,...

Šiaulių bankas perspėja dėl sukčių

Šiaulių bankas informuoja, kad pastarosiomis dienomis masiškai pradėjo plisti melagingi...

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (100)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Ekstremali situacija kelyje: greitosios pagalbos dispečerių konsultacija priminė siaubą

Noriu pasidalinti nutikimu, įvykusiu pirmadienį kelyje Kaunas – Vilnius . Sakyčiau, liūdni dėl...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (270)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (111)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (69)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (35)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...