Lietuvoje liepos 7–8 dienomis vyko aukščiausio lygmens Ukrainos reformų konferencija.
Vienas iš delegacijos narių – Ukrainos Turto fondo vadovas Dmitro Sennyčenko (ukr. Дмитро Сенниченко), pasidalijo nauja kovos su politine korupcija strategija – Ukraina ketina privatizuoti šalies valdomas įmones. 44 mln. turinti šalis jau dabar ant prekystalio krauna daug valstybinio turto.
Susitikdamas D. Sennyčenko tiesia vizitinę kortelę, kuri simboliškai pagaminta iš skaidraus plastiko – taip ukrainietis siunčia signalą, kad viskas vyks kitaip nei anksčiau, ir turtas bus parduodamas ne oligarchams, o skaidriuose ir viešuose aukcionuose.
Šiemet kovą Ukrainos parlamentas atvėrė kelią didelio masto privatizacijai ir jau antrąjį pusmetį planuojami keli stambūs aukcionai. Ukraina ruošiasi privatizuoti aibę valstybinio turto, kurį sudaro 3600 valstybės valdomų kompanijų – tuo galėtų pasinaudoti ir Lietuvos investuotojai. Privatizuojamų objektų sąrašas netgi pavadintas „Investicijų meniu“.
– Kas keisis privatizuojant turtą Ukrainoje?
– Kelyje turėjome įvairių: ir geros, ir blogos privatizacijos pavyzdžių. Lietuvoje taip pat kaip ir Ukrainoje: turėjome pirmąją privatizacijos bangą, iš kurios žmonės negavo nieko teigiamo ir net nebeprisimena. Tada Ukrainoje apie 2000-uosius metus vyko labai savotiška oligarchų stiliaus privatizacija, kai labai daug pelningo ir strateginio turto perėmė oligarchai, buvę arčiau tuometinio prezidento, vyriausybės, be jokios tikros konkurencijos su tam tikra turėta pirmenybe. Kai kada net ne už realius pinigus, bet už pažadus investuoti.
Dabar mes privatizaciją atliekame absoliučiai kitaip – skaidriai, tą ir parodo mano vizitinė kortelė. Šį sykį turime interneto svetainę vietoje vietinio laikraščio, kuris būdavo spausdinamas ukrainiečių kalba 400 kopijų tiražu visai šaliai. Svetainėje privatization.gov.ua kiekvienas gali matyti viską: koks turtas, kada bus privatizuojamas, čia galima pasirašyti neatskleidimo sutartis, įeiti į virtualų kambarį, kuriame galima rasti visus dokumentus po kruopštaus audito (angl. due diligence).
Tuomet vyksta aukcionai ProZorro.sale svetainėje – tai yra vienas iš geriausių pasaulyje elektroninių instrumentų, pelnęs daug tarptautinių apdovanojimų, kuris eliminuoja korupciją.
Progresas priklauso nuo valdymo – žmonės išsirenka parlamentą, prezidentą, vyriausybę. Tačiau labai dažnai valstybės valdomos įmonės Ukrainoje tampa ir vis dar yra didžiausias korupcijos šaltinis. Ši korupcija pumpuoja pinigus iš ekonomikos, finansuoja šešėlinius politikus, tie šešėliniai politikai perka kitą rinkimų turą per televiziją, video, reklaminius skydus. Tinkamos partijos nesusiformuoja ir mes turime nuolatinį politinės korupcijos ciklą kas 3-5 metus.
Štai kodėl privatizavimas, minimizuojant valstybės valdomų įmonių skaičių ir privatizuojant skaidriuose aukcionuose, yra vienas iš geriausių įrankių eliminuoti politinę korupciją. Aš manau, kad valstybės aparatas turi būti labai modernus, labai išmanus, kompaktiškas, strategiškas, o ne kaip Sovietų Sąjunga, kuri viską kontroliuoja ir valdo.
Strategijos, vizijos kūrimas, teisingas reguliavimas, apmokestinimas, antimonopolinis reguliavimas, taip pat teisingumas, policija – čia valstybės vaidmuo. Ukraina eina šiuo keliu, mes einame gera linkme, žinoma, norėtume, kad viskas vyktų greičiau. Tačiau tai priklauso nuo visų valdžios šakų vienybės – prezidento, parlamento, vyriausybės. O mes, Valstybės turto fondas, esame politinės valios realizuotojai.
– Ar jūs Vilniuje pirmąsyk?
– Vilniuje pirmas mano vizitas čia buvo lygiai 1991 metais, ir prisimenu, kaip ėjau į skverus ir mačiau gatvėse miegančius žmones. Tada patyriau šoką. Dabar esu 47-erių, tuomet buvau 20-ies, gal net mažiau – pasiėmiau vietinius laikraščius, parsivežiau į Ukrainą ir sakiau: matote, žmonės kovoja dėl savo nepriklausomybės, jie nori teisingų, sąžiningų įstatymų valstybėje. Lietuva ši procesą pradėjo greičiau. Niekas nėra tobulas, mes taip pat turime žiūrėti ir mokytis iš Vakarų klaidų, privatizuojant ar transformuojant valstybę.
– Kokia pagrindinę žinutę iš Ukrainos atsivežėte į Lietuvą?
– Kiek galiu kalbėti iš savo atsakomybės srities, Ukraina, žinoma, vis dar yra besivystanti valstybė, bet ji juda demokratijos, įstatymo viršenybės link, ir tai, ką mes pasiekėme, tai yra stabilią infliaciją, stabilų biudžeto deficitą, ir visa kita.
Ukraina yra didžiulė valstybė, turinti didžiulį potencialą. Turiu omenyje – laikas investuoti. Mano žinutė – dabar laikas investuoti.
Antra, aš ieškau geriausių ir blogiausių reformų pavyzdžių Lietuvoje. Antra mano žinutė – dabar mes atliekame skaidrią privatizaciją, turime palankias sąlygas investuoti į mažą, vidutinį ir didelį turtą Ukrainoje su didžiausia potencialia grąža.
– Kaip apibūdintumėte dabartinę ekonominę ir politinę situaciją Ukrainoje?
– Žinoma, varomoji jėga yra Ukrainos žmonės. Kaip žinote, jau du kartus balsavome ir netgi kelis kartus į revoliucijas nuėjome kad savo vadovams pasakytume – laikas judėti Europos vertybių link.
Nebūtinai tai reiškia, kad prisijungsime prie ES rytoj, tačiau mes pirmiausia Ukrainoje turime įtvirtinti Europines taisykles, ir tuomet mes galime susijungti su europine šeima.
Tačiau mes turime pasirašę ES asociacijos susitarimą ir tai veda mus į priekį.
Pastaraisiais metais Ukraina ne tik stabilizavo biudžetą, bet reformavo bankinį sektorių, reikšmingai padidino tarptautinius rezervus, pagerėjo nacionalinė ekonominė strategija. Ukraina stiprina institucijas ir mažiau kišasi į ekonomiką.
Ekonomikos dereguliacija, pristatyta žemės reforma yra absoliučiai revoliucinė, dar šiemet pradėjome nacionalinės ekonomikos demonopolizaciją. Kūrybinės ir skaitmeninės industrijos sparčiai auga, tarp jų ir sėkmingas skaitmenizavimas visų įmanomų leidimų ar paslaugų visiems ukrainiečiams, verslams, vietiniams ir iš užsienio.
Efektyvus viešasis sektorius, privatizavimo reforma, mažėjančios procedūros, nauji įstatymai, nauji procesai, visiškas viešumas, informacija ir skaidrumas – tai mano žinutė.
– Gal galėtumėte padetalizuoti, kas galėtų būti įdomu investuotojams iš užsienio, tarp jų ir Lietuvos?
– Tai yra įvairių rūšių turtas, jis visas yra privatization.gov.ua. Pradedant nuo viešbučių, restoranų, viena iš didžiausių pozicijų, kurią pardavėme praėjusiais metais, yra Europos aikštėje, Kijeve, viešbutis „Dnipro“, už kurį gavome 40 mln. dolerių.
Šiemet taip pat vyks mažų ir vidutinių viešbučių privatizacija, įtraukiant „President“ viešbutį, kuris yra didžiausias valstybės valdomas viešbutis Kijeve.
Taip pat bus privatizuojamas komplektas distilerijų. Mes demonopolizuojame valstybės monopolį – Ukraina iki pat praėjusių metų kartu su Baltarusija buvo dvi šalys, kurios turėjo monopolį spirito gamybai, distiliavimui. Tai buvo valstybės monopolis. Dabar mes parduodame 78 alkoholį gaminančias gamyklas. Kai kurios iš jų nebedirba, jos galėtų būti naudojamos kaip sutvarkymui tinkamos apleistos teritorijos, tačiau turinčios elektrą, geležinkelį ir kita.
Dabar parduodame kalėjimus, tik be kalinių. Tai uždaryti kalėjimai, kurie įsikūrę miestų centruose. Dalį resursų, kuriuos gauname pardavę šias teritorijas, skiriame į naujas investicijas ir esamų kalinių gyvenimo kokybės gerinimą ar naujų kalėjimų statymą.
Šiais metais mes atliekame didelę privatizaciją – tai sunkiosios pramonės gamyklos, energijos gamybos ar paskirstymo įmonės, chemijos pramonės ar žaliavų gavybos kompanijos. Iš viso turime 23 didelius privatizacijos objektus – manau, kad šiemet pavyks įgyvendinti 3-4.
Nuo rugpjūčio 31 d. bus parduodama „United Mining and Chemical Company“, tai didžiausia chemijos kompanija, ji specializuojasi titano-cirkono telkinių plėtroje ir ir rutilo, ilmenito bei cirkonio koncentrato gamybos. Ji pagamina 4 proc. pasaulio titano turinčių medžiagų, 90 proc. produkcijos yra eksportuojama. Sutarta su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kad jei pirkėjas bus solidus ir geras, o ne koks vietinis oligarchas, tuomet jie bus pasirengę suteikti projektui finansavimą.
Rugsėjį-spalį bus parduodama neveikianti gamykla Kijeve, tai 33 ha didžiulė teritorija miesto centre, čia tikrai iškils kompleksas gyvenamųjų, mišraus naudojimo, viešbučių, mažmeninės prekybos, ar kitokių pastatų.
– Kaip vyksta privatizacija? Ar parduodama pasiūliusiam aukščiausią kainą?
– Turtas skirstomas į du tipus: vadinamoji didelė privatizacija ir maža privatizacija. Maža privatizacija – turtas, kurio buhalterinė vertė mažesnė nei 250 mln. grivinų (apie 7,74 mln. eurų). Jį mes inventorizuojame, patikriname, atskleidžiame visą informaciją, patalpiname internetinėje svetainėje, vyksta elektroninis aukcionas – trys stadijos.
Kalbant apie didelio masto privatizaciją, pagal įstatymą mes samdome specialų privatizavimo patarėją – investicijų banką, įtraukiant BIG4 auditorių, jie atlieka gilius auditus, kartais siūlo restruktūrizuoti, įvertina pradinę kainą, galimas sąlygas po privatizavimo, jei reikia. Aukcionas trunka apie 9 mėnesius.
– Kokius ekonominius tikslus sau kelia Ukraina? Ar yra sričių, kame ji nori specializuotis?
– Šis klausimas skirtas ministrui pirmininkui arba ekonomikos ministrui. Tačiau kaip besidomintis žmogus žinau, kad dabar yra priimta nauja Vyriausybės ekonominė politika iki 2030 m. ir iškelti specifiniai prioritetai. Iš vienos pusės jie orientuoti į bendrą verslo sąlygų gerinimą, įtraukiant galimybę prisijungti prie elektros tinklų, teismų reformą, leidimus, licencijavimą ir kita.
Iš kitos pusės, remiama dalis atskirų ekonominių sektorių. Pvz., tai yra IT industrija. Neseniai buvo priimtas tam tikras įstatymas, kuris leidžia įregistruoti IT srityje veikiančią įmonę Ukrainos teritorijoje ir gauti specialias sąlygas, apmokestinimą. Taip pat skatinamas perdirbimas ir gamyba, kuri prideda papildomos vertės, kad nebūtų išvežamos žaliavos, bet jau perdirbti gaminiai.
Mašinų gamyba, likusi iš Sovietų sąjungos, taipogi neturėtų būti valstybės valdoma, bet šio turto, turinčio aukštą pridėtinę vertę, privatizavimas turėtų būti atliekamas kitų valstybių ir Ukraina pastaraisiais metais padarytas klaidas.
Vyriausybė prioritetą skiria verslo aplinkos supaprastinimui, atvirumui, taip pat remia mažas ir vidutines įmones, atskirus sektorius.
– Kiek lengva kurti verslą Ukrainoje? Bent jau žvelgiant į indeksus, tokius kaip „Doing Business“, Ukraina yra žemose pozicijose. Kas lauktų Lietuvos investuotojų šioje šalyje?
– Ukraina yra kelyje kuriant geresnes sąlygas. Tačiau pasižiūrėjus iš kitos pusės, tai yra greitį, kiek užtruko pagerinti „Doing Business“ indeksą. Prieš 4 metus Ukraina sąraše užėmė apie 120 vietą, o šiuo metu apie 60-ą. Tai labai didelis šuolis. Žinoma, tai nėra TOP 5, tačiau mes judame toliau.
Mes esame skirtingos valstybės, bet aš manau, tikiuosi, kad turime daug ko bendro. Apjungiant savo pastangas versle, politikoje, geopolitiškai, mes būtume stipresni, Ukrainiečiai yra laisvę mylinti tauta ir imlūs.
– Kuo Lietuva gali padėti Ukrainos kelyje į ES ir toliau?
– Lietuva jau perėjo visą šį procesą ir jau yra ES narė, ji yra geras draugas ir advokatas. Štai kodėl šis forumas yra rengiamas aukščiausiu galimu politiniu lygmeniu, ir plati ekonominė delegacija atvyko čia. Pirmiausia – tai keitimasis patirtimi. Antra – politinė parama. Trečia – abipusė nauda. Kaip prezidentas Vladimiras Zelenskis šiandien pasakė, stipri Ukraina stiprina ES ir Lietuvą taip pat. Tad mes visi turėtume būti stiprūs, kurti stipresnius ryšius, pagrįstus abipuse nauda.
Mes labai vertiname, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės, Vyriausybė padeda Ukrainai, taip pat siunčia aiškias politines žinutes ir atlieka didelį politinį darbą ES lygmeniu. Esu laimingas čia būdamas ir žiūrėdamas į didelį progresą per 30 metų.
– Kaip Ukrainos visuomenė priima pokyčius? Ar juos remia?
– Politikai turėtų prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus, kurie galiausiai atneš klestėjimą ir geresnes gyvenimo sąlygas visiems žmonėms valstybėje. Kartais platesnei visuomenei ne visuomet patinka kai kurios reformos. Iš vienos pusės, tos reformos, nors skausmingos, yra reikalingos, kad galėtume greičiau išgyti. Iš kitos pusės, politikai yra politikai, ir jie turi atidžiai klausytis žmonių. Tačiau jie turi girdėti ne tik tai, ką nori girdėti, bet klausytis visų. Kaip Čerčilis sakė, niekas nesugalvojo nieko geresnio už demokratiją. Todėl lyderiai turi versti žmones, priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę. Bet jei jie per toli atitrūksta nuo realybės ir pradeda manyti, kad viską geriausiai žino patys, tai gali privesti prie Baltarusijos ar Šiaurės Korėjos.
– Ką turėtų apie ukrainiečius žinoti Lietuvos verslininkai, norintys plėtoti verslą Ukrainoje?
– Ukrainiečiai yra labai atviri, tačiau verslas yra apie pragmatizmą ir abipusę naudą. Nematau nieko specifiško kuriant verslą Ukrainoje. Čia yra daug gerai išsilavinusių žmonių, su kuriuos galima pragmatiškai kalbėtis apie verslo planą ar rizikos valdymą.
Iš kitos pusės, ukrainiečiai yra žinoma dėl savo atvirumo, svetingumo – tokia kombinacija, asmeninio prisilietimo ir pragmatizmo.
– Investuotojams gali kilti baimių dėl valiutos kurso stabilumo, ar tai tebekelia rūpesčių?
– Šiuo metu turime unikalią stabilią situaciją, kai po bankinės sistemos išvalymo prieš kelerius metus dabar rinkose auga metalų, chemijos pramonės produktų, kuriuos Ukraina eksportuoja, kainos. Mes turime itin palankias tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikes prognozes valiutos kursui. Tad makroekonominės prielaidos yra palankios, teismai ir teisingumas yra pakeliui – prezidentas inicijavo reformą, kurią dabar turi įgyvendinti parlamentas, kuri perkraus teismų sistemą.
– Kokia dabar yra geopolitinė rizika dėl situacijos su Rusija? Kokią tai kelia grėsmę?
– Ukrainiečiai ir dideli tarptautiniai verslai iš tiesų nemato didelio šanso tolesnei Rusijos ekspansijai Ukrainos teritorijoje. Tai nėra stabdantis faktorius investuotojams. Be abejo, Rusija bando susilpninti Ukrainą nuolatiniais procesais pasienyje. Tačiau siena nejuda. Rusija kuria neramumus, drumsčia vandenį, tačiau, kad kažkas imtų, sėstų į tankus ir važiuotų į Kijevą, man atrodo geopolitiškai neįmanoma.
– Ačiū už pokalbį.
