Ūkio bankas pripažįsta, kad Kauno prokurorai aiškinasi, ar per jį buvo išplauta 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – daugiau nei 33 mln. Lt). Šie pinigai galimai susiję su Sergejaus Magnickio – mįslingai žuvusio Rusijos teisininko – atskleista schema, kurios veikėjai iš Rusijos biudžeto veikiausiai pasisavino apie 230 mln. dolerių.
Tačiau banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys ir stebėtojų tarybos pirmininkė Edita Karpavičienė bendrame pareiškime tvirtina, jog jų vadovaujamas bankas prie tyrimo prisideda visomis išgalėmis.
„Pastaruoju metu AB Ūkio bankas minimas siejant jį su vadinamąja S.Magnitskio byla. Banką suskubta viešai apkaltinti neva „išplovus“ dideles pinigų sumas, nors joks tyrimas banko ar jo darbuotojų atžvilgiu nevyksta. Ši byla yra tarptautinė ir sukėlusi didžiulį rezonansą daugelyje valstybių, joje minima daugybė finansinių institucijų. AB Ūkio bankas, gavęs reikiamai procesiškai apiformintą dokumentą, pateikė visus reikiamus dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kaip numatyta įstatymuose. Dar 2012 m. spalio mėn. gavome oficialų LR Generalinės prokuratūros patvirtinimą, jog joks tyrimas AB Ūkio banko ar kokių nors banko darbuotojų atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų nebuvo pradėtas ar atliekamas. Faktas, jog bankas prisideda prie tyrimo pateikdamas reikiamus dokumentus teisėsaugos institucijoms, nėra pagrindas kaltinti galimai atlikus nusikalstamą veiką“, - teigia Ūkio banko vadovai.
Bankas taip pat neneigia, kad valstybei atiteko jo sąskaitose gulėjusios milijoninės lėšos, galimai priklausiusios Rusijos mafijai. Tačiau šių lėšų nusavinimas valstybės naudai esą yra ir paties Ūkio banko nuopelnas.
„Privertė nustebti ir dar vieno įvykio vieša interpretacija. 2010 m. gegužę Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, pripažino Ūkio banke įvairių užsienyje registruotų įmonių sąskaitose esančius 11 mln. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų ir 25 tūkst. Šveicarijos frankų bešeimininkiu turtu ir nusprendė juos perduoti valstybės nuosavybėn. Bankas ir vėl yra kaltinamas esą, per jį „išplauti“ pinigai. Tačiau niekur neminima, jog būtent pats AB Ūkio bankas, vykdydamas griežtas pinigų plovimo prevencijos procedūras bei siekdamas užkirsti kelią galimam nusikaltimui, pranešė apie įtartinas operacijas teisėsaugos institucijoms ir aktyviai prisidėjo prie tyrimo“, - teigia A. Žalys ir E. Karpavičienė.
Ketvirtadienį Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis žurnalistams teigė, jog finansų rinka aiškiai parodo savo nuomonę apie Ūkio banką. Galbūt apeliuodami į šį pareigūną, Ūkio banko vadovai ragina nediskredituoti Lietuvos finansų institucijų.
„Netikslios interpretacijos ir nepagrįsti kaltinimai apie neva vykdomas nusikalstamas veikas kenkia ne tik AB Ūkio banko reputacijai, bet ir nenaudingi visai šalies bankinei rinkai, net ir visos šalies įvaizdžiui. Galbūt vertėtų pasimokyti iš Estijos pavyzdžio, kur analogiškoje situacijoje, susijusioje su vadinamosios S.Magnitskio bylos tyrimu, pareigūnai taip pat deda visas pastangas prisidėti prie tarptautinio tyrimo, tačiau be reikalo nediskredituojamos savo šalies finansinės institucijos, viešai nesėjama nepagrįstų abejonių“, - teigia A. Žalys ir E. Karpavičienė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo dėl didžiausio banko akcininko Vladimiro Romanovo pinigų kilmės jie nekomentuoja.
DELFI primena, jog per trumpą laiką Ūkio banką palietė jau trys skandalai. Pirmiausiai nusavinti banke laikyti galimai išplauti milijonai. Vėliau prokurorai patvirtino, kad įšaldytos su S. Magnickio istorija siejamų ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitos Ūkio banke. Netrukus žiniasklaidą pasiekė informacija apie VMI tyrimą dėl V. Romanovo pinigų kilmės. Mokesčių inspekciją sudomino neregėtas didžiausio Ūkio banko akcininko praturtėjimas. Per vieną dieną – 2012 m. sausio 4 d. - jam neįvardinti fiziniai asmenys padovanojo daugiau nei 220 mln. Lt.
