Rokiškio rajono ūkininkas Vidmantas Meilus, prieš dvejus metus padavęs prašymą pirkti 120 ha valstybinės žemės ir iki šiol negalintis jos nusipirkti, sako, kad dėlto negaus paramos iš Europos Sąjungos.
„Padaviau projektą struktūriniams fondams. Suma nemenka, ji priklauso nuo hektarų skaičiaus. Žemė deklaruota visa – ir ta, kurią nuomoju, ir ta, kurią pirksiu. Jeigu ta žemė brangs, aš nebegalėsiu jos nupirkti. Man tas projektas iškart žlunga“, – tvirtina V. Meilus.
Žemdirbiai reikalauja, kad žemė būtų vertinama kaip iki šiol nustačius vienodą kainą už hektarą, o ne individualiai, kaip tai numato įstatymo pataisos. Esą taip vertinamos valstybinės žemės kaina padidės kelis kartus ir ūkininkai neįstengs jos nupirkti.
„Noriu žemdirbius nuraminti, kad pirkimo procedūros bus tęsiamos, kai bus galutinai parengta tvarka. Žinoma, kaina šiek tiek gali skirtis nuo dabar esančios, kai kuriais atvejais ji gali būti mažesnė, bet tikriausiai dauguma atvejų bus didesnė“, – teigia Algis Bagdonas, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjas.
Praėjusią savaitę Strateginio komiteto posėdyje nutarta prašyti Vyriausybės padidinti tiesiogines išmokas iš biudžeto, kad jos kartu su Europos Sąjungos lėšomis padidėtų apie 3 proc. vienam hektarui pasėlių.
Finansų ministerija siūlo žemdirbiams kompromisą – didesnė kompensacijų už sausros padarytus nuostolius suma bus išmokama tik tuo atveju, jei būtų atsisakyta kitąmet 3 proc. padidinti tiesiogines išmokas iš nacionalinio biudžeto.
„Manome, kad reikėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių, galbūt specialiųjų rezervų arba privatizavimo lėšų, nes tai iš tikrųjų yra nelaimė“, – įsitikinęs ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Šiems ir kitiems klausimams spręsti yra sudaryta darbo grupė iš Rokiškio rajono ūkininkų ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos specialistų. Kitą savaitę tikimasi pasiūlymus įteikti Seimui ir Vyriausybei.
