Tą atskleidė SEB banko trijose Baltijos šalyse atliktas gyventojų finansinės būklės tyrimas.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje gyventojų optimizmas yra mažiausias Baltijos šalyse, o net trečdalis lietuvių nė neturi jokių santaupų. Be to, tik 17 proc. lietuvių, anot SEB banko analitikų, gali būti priskirti viduriniajai klasei, o Estijoje šiai klasei priklauso beveik pusė gyventojų.

Maža to, net kas dvyliktas Lietuvos gyventojas sako planuojantis per artimiausius trejus metus emigruoti.

Kokia yra Baltijos šalių gyventojų finansinė būklė, kokių galimybių jie neišnaudoja ir kiek lietuvių per artimiausius trejus metus planuoja pirkti būstą, konferencijoje trečiadienį pristatė SEB banko valdybos narys, Mažmeninės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis ir SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Estai „į rankas“ jau gauna daugiau nei 1000 eurų

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų.

„Jeigu žiūrėtume į statistinius duomenis, pirmas vaizdas – ekonominė padėtis gerėja, gerėja gyvenimas ir, kalbant apie pajamas, Lietuvoje jos augo sparčiausiai – beveik 10 proc. per metus. Kalbant apie kitą grupę – pensininkus, pensijos Lietuvoje per metus irgi paaugusios daugiausia, nedarbas pamažėjęs visur. Visa tai rodo, kad žmonių finansinė padėtis turėtų gerėti“, – sako T. Povilauskas.

Vis dėlto tyrimas rodo ką kita. Vidutinis darbo užmokestis visose šalyse kilo, tačiau tai nebuvo pakankamas veiksnys žmonių optimizmui didėti. Šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje vidutinis atlyginimas buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, Estijoje – 1001 euras „į rankas“.
Estija

„Išskirčiau du punktus. Pirma, infliacija. Natūralu, kad nemažą pajamų augimo dalį „suvalgo“ infliacija, be to, suprantama kad auga ne visų gyventojų pajamos. Kita – labai svarbu, kodėl estai visur pirmauja. Jų vidutinė alga jau peržengusi 1000 eurų, ir tai yra labai rimta emocinė ir psichologinė riba, kai žmonės gali sau leisti daugiau, gali kilti Maslowo poreikių piramide į viršų, nors alga Lietuvoje net trečdaliu mažesnė“, – sako jis.

Skursta net trečdalis lietuvių

Savo finansine padėtimi nepatenkinti net du trečdaliai lietuvių. Vis dėlto SEB analitikai pabrėžė, kad tai yra subjektyvus vertinimas, nes net turtingas žmogus gali jaustis finansiškai nesaugus.

„Kas labiausiai paaiškina finansinę padėtį – kaip žmogus ar namų ūkis jaučiasi saugūs, kaip gali gyventi netekę pagrindinių pajamų. Yra laikoma, kad žmonės finansiškai jaučiasi saugūs, kai turi santaupų“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.

Atlikus tyrimą paaiškėjo itin neraminanti statistika – net apie trečdalis lietuvių gyvena praktiškai skurde, nes negali sau leisti įsigyti naujų drabužių, o 7 proc. atsakė neturintys pinigų normaliai maitintis.

„Lietuvoje tik procentas žmonių teigia, kad gali sau leisti bet ką. O tikroji vidurinioji klasė yra tik 17 proc. Lietuvos gyventojų, kurie atsakė, kad jiems prieinami kai kurie brangūs daiktai, bet labai brangių pirkinių sau negali leisti. Estijoje šis procentas žymiai didesnis – 45 proc.“, – pažymi T. Povilauskas.

Labiausiai savo finansine būkle patenkinti savarankiškai dirbantys asmenys, įmonių savininkai, aukščiausio ar vidutinio lygio vadovai.
Vaidas Žagūnis

„Norint, kad ekonomika vystytųsi stabiliai, tikslas – kad ta visuomenės dalis, kuri yra vidurinioji klasė ir šiandien dar labai siaura, būtų didesnė, proporcija keistųsi“, – tvirtina V. Žagūnis.

Neturi santaupų, ketina emigruoti

V. Žagūnis pažymi, kad itin baugina faktas, jog tik 7 proc. lietuvių turi finansinę atsargą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

„Vidutiniai skaičiavimai rodo, kad greičiausiai didžioji dalis bando taupyti, bet dar neišeina. Mūsų rekomendacija – turėti santaupų bent 6 mėnesiams, nes 3 mėnesiams tikrai nepakankama“, – sako jis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad kas trečias vilnietis ir kaunietis turi finansinių įsipareigojimų. Kiek džiugina tai, kad Lietuvos gyventojų finansinių įsipareigojimų našta mažėjo, nors labai nežymiai.

„2016 m. 36 proc. sakė, kad turimų skolų našta yra labai didelė, šiai metais tą patį sako tiek pat respondentų, tačiau sumažėjo procentas manančiųjų, kad našta didelė. Kodėl taip atsitiko, turbūt normalu, nes visi žinote, kad gyvename labai žemų palūkanų laikmečiu“, – sakė V. Žagūnis.

Tyrimas parodė, kad gyventojų optimizmas koreliuoja su jų finansine situacija. Veikiausiai dėl pesimistinių nuotaikų net kas dvyliktas Lietuvos gyventojas per artimiausius trejus metus ruošiasi emigruoti.

Potencialaus emigranto paveikslas – mažiau nei 29 m. nesusituokęs jaunuolis, turintis vidurinį, pagrindinį ar profesinį išsilavinimą, gyvenantis Utenos, Telšių ar Klaipėdos apskrityse.

„Mes išnagrinėjome tą klausimą, kas yra potencialus emigrantas, ir duomenys labai pesimistiški. Jeigu dabar 2 proc. per metus lietuvių emigruoja, panašus tempas turėtų išlikti“, – sako T. Povilauskas.

Gyvena skurdžiai, bet nori gyventi tik nuosavame būste

Vis dėlto nors lietuviai yra didžiausi pesimistai, nesijaučiantys stabiliai dėl finansinio saugumo, gyventi nuomojame ar su paskola pirktame būste jie nenori.

Net 63 proc. respondentų atsakė norintys gyventi būste be paskolos, nors dažnu atveju negali jo įpirkti.

„Priežastys labai įdomios. Pirma, žmonės mano, kad jų pajamos nepakankamos paskolai gauti, tas itin aktualu mažuose miestuose gyvenantiems gyventojams. Antra, dalis žmonių neturi pinigų pradiniam įnašui sumokėti“, – sakė V. Žagūnis.

11 proc. apklaustųjų atsakė norintys pirkti būstą, tačiau nepakanka pajamų ir nepavyksta gauti paskolos, 7 proc. – kad neturi reikalingo pradinio įnašo.

Paskolą būstui įsigyti planuoja imti tik 2 proc. lietuvių, Estijoje – 7 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (846)