Lietuva siekia tapti pažangiausias pasaulio valstybes vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Neseniai viešėję organizacijos ekspertai pristatė ataskaitą apie mūsų darbo rinką ir socialinę politiką.
Šioje ataskaitoje, kaip ir daugelyje ankstesnių tyrimų, atkreipiamas dėmesys, kad iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų Lietuva surenka palyginti nedaug pajamų. 2015 m. jos sudarė tik 29,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai EBPO šalių vidurkis yra 34,3 proc.
Tai reiškia, kad Lietuva neturi pinigų, kuriuos galėtų papildomai skirti sveikatos apsaugai ar švietimui, pensijoms, kitoms išmokoms ar valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Apskritai, Lietuvos gyventojai galvoja, kad mokesčių politika yra neteisinga ir mokesčius reikia mažinti.
Taip galima spręsti iš VMI užsakymu atlikto visuomenės tyrimo apie mokesčių mokėtojų sąmoningumą ir tai, kaip jie vertina šešėlinę ekonomiką. Tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė per 1,5 tūkst. gyventojų, 763 įmones ir daugiau kaip 300 pačios VMI darbuotojų.
Apklausų rezultatai parodė, kad šešėlinė ekonomika 2017 m. Lietuvoje sudarė apie 25 proc., o per pastaruosius metus jos dalis susitraukė 2 proc. punktais. Prognozuojama, kad tokios tendencijos bus ir ateityje, tačiau dėl kylančių akcizų nelegalių alkoholinių gėrimų ir degalų gali būti nuperkama daugiau.
Tiek verslo atstovai, tiek VMI darbuotojai nurodė manantys, kad neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas paplitęs tarp daugiau kaip 40 proc. įmonių, o apie 13 proc. visų mokamų atlyginimų jos gali išmokėti vokeliuose. Šis reiškinys labiausia paplitęs šalies regionuose.
52 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad sutiktų už prekę mokėti mažiau ir negauti kasos kvito, likusi dalis atsakė priešingai.
Į klausimą, dėl kokių priežasčių ūkio subjektai yra linkę pateisinti mokesčių nemokėjimą, 74 proc. verslininkų nurodė neteisingą mokesčių politiką.
Kaip pagrindinę priežastį pateisinti mokesčių nemokėjimą jų neteisingumą įvardijo ir 63 proc. gyventojų, ir maždaug pusė pačios VMI darbuotojų (dažniau jie nurodė tik asmeninės naudos siekį).
Kaip ir buvo galima tikėtis, visos apklaustųjų grupės mokesčių mažinimą įvardijo kaip pirmą priemonę, kuri skatintų juos mokėti sąžiningiau. Už tai pasisakytų 68 proc. gyventojų, 81 proc. verslininkų ir daugiau kaip 60 proc. VMI darbuotojų.
VMI Atrankos ir paramos auditui padalinio vadovas Valdas Buginskis naujausius tyrimo rezultatus pakomentavo taip:
„Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad „šešėlis“ linkęs mažėti – visos grupės nurodė, kad 2016 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo kiek didesnė nei 2017 m. Apibendrintas rodiklis rodo, kad per metus šešėlinė ekonomika traukėsi 2,1 proc. punkto.
Tyrimo duomenis VMI naudos analizei ir įžvalgoms, susijusioms su šešėlinės ekonomikos reiškinių paplitimu Lietuvos ekonomikoje bei nustatant šešėlinės ekonomikos reiškinių priežastis bei būdus šių reiškinių minimizavimui.“
Negirdi arba nenori girdėti
„LLRI tyrimai irgi rodo, kad pagrindinis šešėlio variklis yra neteisingas ar per didelis apmokestinimas. Absoliuti dauguma apklaustųjų, taip pat ir VMI specialistų, mano būtent mokesčių mažinimas paskatintų sąžiningiau mokėti mokesčius. Tai akivaizdu ir iš šio tyrimo, ir iš LLRI tyrimo. Tik šiek tiek liūdna, kad politikai to vis negirdi ar nenori girdėti.“
Anot instituto vadovo, rezultatai apie atlyginimo vokeliuose paplitimą, t. y. nelegalų darbą labai panašūs tiek mastu, tiek tendencija. Nors ekonomikai augant darbo rinkos šešėlis po truputį traukiasi, tačiau jo dar yra.
„Akcizinių prekių, ypač alkoholio šešėlio, duomenys irgi atskleidžia labai svarbų pokytį. 2017 m. alkoholio šešėlis nustojo trauktis, arba net vėl pradėjo augti. Tas pats pastebima ir cigarečių rinkoje. Galiausiai ir šis tyrimas akivaizdžiai parodo, kad alkoholio ir cigarečių šešėlio būtent daugiausia pasienio regionuose“, – komentavo Ž. Šilėnas.
Plaukiama pasroviui
„Pirma, nors šešėlis mažėja, mažėja labai nedaug. Turint omenyje Lietuvos ekonomikos augimą ir besikeičiančią jos struktūrą, atrodo, kad labiau taikoma plaukimo pasroviui strategija, o ne aktyvus šešėlio mažinimas.
Kita tendencija, kuri labai ryški, yra tai, kad ir mokesčių mokėjimo klausimu mes turime dvi Lietuvas – tai yra didžiosios įmonės, labiau koncentruotos didesniuose miestuose ir mažos įmonės, provincijoje, mažesniuose miestuose ir mokančios mažesnį darbo užmokestį“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, pirmoji įmonių kategorija mokesčių vengimo ir apskritai šešėlio klausimais yra panašaus lygio kaip Vakarų Europos šalyse, o kai kurie rodikliai galbūt net geresni. Tačiau yra labai daug įmonių, kurios gyvena gana didelio šešėlio sąlygomis.
„Be abejo, konkuruoti tokioje rinkoje sąžiningam verslui labai sudėtinga. Praktiškai pjauname šaką, ant kurios sėdime. Toleruodami tokią ekonominę santvarką užkertame kelią nemažai daliai smulkių įmonių išaugti iki didesnių. Arba toms, kurios išauga, jos savo konkurencingumą pasiekia kitais metodais. Ne naujais produktais ar paslaugomis, o tuo, kas daugiau mokesčių nugvelbs iš valstybės“, – komentavo Ž. Mauricas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kai kurias tendencijas dėl pajamų slėpimo ir mokesčių nemokėjimo priežasčių:
„Didelė dalis respondentų nurodė, kad mokesčių sistema, mokestinė politika yra neteisinga, ji ir skatina mokesčių slėpimą. Tai daug pasakantis dalykas, jis rodo, kad mokesčių reformos reikalingumas nėra tik tušti žodžiai, bet praktiškai žmonės nesijaučia gerai dalyvaudami tokioje mokestinėje sistemoje, kuri skylėta, pilna išimčių, neproporcingai dideli mokesčiai darbo jėgai, ypač „Sodros“ įmokos.“
