Abiejų žemynų gyventojai yra turtingiausi pasaulyje bei gali džiaugtis aukščiausia gyvenimo kokybe. Tačiau nepaisant socialinių ir ekonominių panašumų, dažnai požiūriai tarp amerikiečių ir europiečių išsiskiria. Amerikos prekybos rūmai, remiantis „PewResearchCenter“ atliktais tyrimais identifikavo pagrindinius socialinius abiejų Atlanto pusių skirtumus.
Visų pirma, amerikiečiai yra labiau linkę manyti jog nuo jų pačių priklauso likimas. Net 57 proc. amerikiečių nesutiko su pareiškimu, jog sėkmė gyvenime priklauso nuo faktorių, kurių jie patys negali kontroliuoti.
Pasak pranešimo, amerikiečiai yra linkę tikėti, jog sėkmė aplanko tuos, kurie įdeda daug darbo – tai nurodė net 73 proc., kai tuo tarpu Europoje šis skaičius pasiekė vos 35 proc.
Stipriai amerikiečių ir europiečių nuomonės išsiskiria ir dėl požiūrio į valstybės vaidmenį žmogaus gyvenime. Europiečiai yra linkę manyti jog valstybė turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį piliečio gyvenime, kai tuo tarpu net 58 proc. amerikiečių nemano jog valstybė turėtų užtikrinti socialines garantijas ir pasisako už savarankišką tikslų siekimą, be valstybės įsikišimo.
Tuo tarpu, net 76 proc. lietuvių yra linkę manyti jog valstybė turėtų labiau įsitraukti į žmogaus gyvenimą, užtikrinant socialines garantijas.
Europiečiai skeptiškai pasisako už viešą prieštaringos nuomonės reiškimą religiniais ir mažumos klausimais. Net 77 proc. amerikiečių tokius pareiškimus toleruoja, kai tuo tarpu Europoje tik mažiau nei pusė apklaustųjų mano jog vieši pareiškimai turėtų būti legalūs.
Religija taip pat yra ta sfera, apie kurią apklaustųjų amerikiečių ir europiečių nuomonės išsiskiria. Paprastai, religija ir šalies išsivystymas yra labai susiję faktoriai – tautos su aukštesniu bendruoju vidaus produktu, tenkančiu vienam gyventojui yra mažiau religingos, tačiau JAV tam yra išimtis – turtinga tauta, kuri taip pat yra ir gana religinga.
Amerikiečiams religija užima daug svarbesnį vaidmenį nei europiečiams. Daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) mano jog religija yra svarbi amerikiečių gyvenime, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lenkijoje, kuri yra įvardijama, kaip religingiausia tauta Europoje.
Nors amerikiečiai ir yra linkę manyti jog jie patys, o ne valstybė gali daryti įtaką jų pačių asmeninei gerovei bei nepaisant pažangios visuomenės ir išsivysčiusios demokratinės santvarkos, net 62 proc. amerikiečių teigia, kad valdžia nepadaro pakankamai, kad padėtų viduriniajai klasei.
Taip pat, jau įpusėję 2016 metų prezidento rinkimai parodė, jog nė viena partija nekelia didelio pasitikėjimo tarp viduriniosios klasės atstovų, kuri ir sudaro didžiąja JAV visuomenės dalį.
Atlikti tyrimai parodė, jog tik 32 proc. apklaustųjų amerikiečių mano jog demokratų partija tinkamai atstovauja viduriniosios klasės interesus. 26 proc. apklaustųjų mano jog partija paiso turtingųjų interesus. Tuo tarpu, visuomenės nuomonė apie respublikonus skiriasi – vos 26 proc. mano jog partija gina viduriniosios klasės interesus ir net 62 proc. mano jog partija paiso tik turtingųjų nuomonės.
Tuo metu, atlikti tyrimai apie pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis Europoje parodė, jog 28 proc. europiečių yra linkę pasitikėti savo parlamentais ir vos 27 proc. vyriausybėmis. Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, jog net 63,8 proc. Lietuvos gyventojų nepasitiki Lietuvos Seimu. Tuo tarpu, pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė 18,6 proc. Lietuvos gyventojų.
Nors ir požiūriai į valdžią bei jos vaidmenį individo gyvenime skiriasi, tačiau abiejose Atlanto pusėse pasitikėjimas valdžia yra žemas ir požiūris į ją nėra teigiamas.
Amerikos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda pabrėžia, jog ypatingai šiuo metu, tiek JAV, tiek Europos gyventojai yra linkę stipriai išreikšti nepasitenkinimą dėl esamos politinės situacijos, kuri jau seniai nebuvo tokia įtempta.
„Donaldo Trumpo stovyklos sugebėjimas pritraukti gausią balsuotojų grupę, įvykiai Europoje dėl „Brexit“ bei neramumai Turkijoje sukuria tam tikrą revoliuciją abiejuose Atlanto pusėse“,- sako T Vizgirda.
Tadas Vizgirda taip pat atkreipia dėmesį, į faktorius, kurie stipriai gali daryti įtaką laimės, pasitenkinimo valdžia bei valstybės santvarka indeksui.
„Pavyzdžiui, tokios tautos, kaip Ispanija ar Graikija, kurios išgyvena ne pačius lengviausius ekonominius laikus ar Baltijos šalys, kurios skaičiuoja dar tik pirmuosius nepriklausomybė dešimtmečius negali jaustis taip optimistiškai ir stabiliai, kaip Vokietija ar Jungtinė Karalystė. Todėl natūralu, jog ekonominiai rodikliai, įvykiai šalies viduje, tam tikri valdžios sprendimai ar kiti veiksniai viešajame gyvenime gali stipriai daryti įtaką formuojant visuomenės nuomonę apie valdžios institucijas, pasitikėjimą jomis, žmogaus padėtį visuomenėje bei jo stabilumą“,- sako p. Tadas.
