„Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai jaučiasi kur kas mažiau finansiškai saugūs, nei prieš metus. Šiuo metu daugiau nei trečdalis – 35 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė situacija nėra saugi, kai prieš metus tokių buvo 19 proc. Tuo tarpu savo finansine situacija visiškai pasitiki kas dešimtas, kai pernai tokių buvo beveik dukart daugiau – 18 proc.“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė

Pasak jos, didėjantį gyventojų finansinį neužtikrintumą galėjo lemti infliacija – augančios kainos sumažino dalies gyventojų galimybes daugiau taupyti.

Be to, apklausos duomenimis, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos.

Gyventojų, kurie jaučiasi finansiškai saugūs ir nepriklausomi nuo paramos iš šalies, dalis per metus šiek tiek ūgtelėjo – nuo 54 proc. pernai iki 58 proc. šįmet. Kurį laiką vien savo lėšomis pajėgtų verstis 29 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo kiek daugiau – 32 proc.

Visiškai be finansinės paramos iš šalies neapsieitų 8 proc. gyventojų, ši dalis per metus nepakito.

Vyrai (60 proc.) kiek dažniau teigia esantys finansiškai nepriklausomi nei moterys (55 proc.). Tačiau pažvelgus į visiškai nuo artimųjų ar valstybės išlaikymo finansiškai priklausomų žmonių grupę, joje moterų dukart daugiau nei vyrų ­– jų dalis sudaro, atitinkamai, 10 proc. ir 5 proc.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2024 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“.

Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją