aA
Atliktas tyrimas atskleidė, kada labiausiai žmonės linksta į šešėlinę veiklą – tam turi įtakos ne tik prasta finansinė situacija, bet ir pats požiūris į šešėlinę ekonomiką, į bausmes. Tyrimui vadovavęs Vytautas Žukauskas taip pat įvertino, kaip kovojama su šešėline ekonomika – šešėlį bandoma aptikti, tačiau nepasiūloma priemonių, kaip palengvinti gyventojų veiklą.
Tyrimas parodė, dėl ko žmonės pasirenka tamsiąją ekonomikos pusę
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais šešiose šalyse atliko tyrimą. Jis parodė, kad jeigu žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė.

Atskirai išskiriama, kad jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 39 proc., o nelegalų kurą – 45 proc., palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai.

Tyrimą pristatęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas teigė, kad šešėlinė veikla tai – ūkinė veikla, kai kuriamos prekės ir paslaugos, tačiau nesilaikoma teisės aktų, siekiant išvengti mokesčių ar reguliavimo.

LLRI pateikti duomenys
LLRI pateikti duomenys
© LLRI

„Mūsų tyrimas nagrinėja šešėlinės ekonomikos veiksnius ir politiką. Vienu pavyzdžiu iliustruosiu, kuris nusako, kiek mokestis ar reguliavimas sukuria šešėlio. Mokesčiai skirtingose šalyse gali būti panašūs ar vienodi, bet tada šešėlis skirtingas. Tai vienas veiksnių yra pajamos. Tyrėme šešias šalis – Lietuva Latvija, Estija, Čekija, Švedija, Lenkija.

Vidutiniam darbo užmokesčiui vidutinė mokesčių našta lyginant Lietuvą ir Švediją labai panaši, tačiau akivaizdu, kad susimokėti mokesčius Švedijoje, nes darbo užmokestis daug didesnis, yra lengviau. (…) Lygiai tai pat su akcizinėmis prekėmis ir jų apmokestinimu. Matome, kad 2018 m. bendras tarifas skaičiuojant vidutinę cigarečių pakelio kainą 74-75 proc., tačiau priklauso nuo tai, kokios jų pajamos, nes net susimokėjus euru didesnį mokestį Švedijoje, šiek tiek mažiau nei du kartus gali daugiau cigarečių nusipirkti, panašiai su alkoholiu, kuru“, – kalbėjo V. Žukauskas.

Vytautas  Žukauskas
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Išskiriami keturi šešėlinės ekonomikos veiksniai: visuomenės požiūris į mokesčių mokėjimą, suvokiama tikimybė būti pagautam ir suvokiamas bausmės griežtumas, gyventojų pajamos ir prekių bei paslaugų įperkamumas, visuomenės požiūris į valdžią ir jos paslaugas.

Atlikta reprezentatyvi apklausa, viso apklausta virš 6 tūkst. respondentų. Pirmiausia klausta, ar jie pirko neapskaitytas ar nelegalias prekes, dirbo nelegaliai, ar dalį atlyginimo gavo vokelyje. Matavo šešėlio veiksnius – ar pateisina šešėlį, ar sukčiauta mokant mokesčius yra priimtina. Klausta taip pat kaip vertinama savo finansinė padėtis bei valdžios teikiamos paslaugos.

„Jeigu žmogus pateisina šešėlinę ekonomiką, jis 89 proc. labiau linkęs pirkti nedeklaruotas prekes. Jei žmogaus mokesčių moralė aukšta, tai mažesnė tikimybė, kad dalyvaus šešėlyje. Jei žmogus suvokia, kad bausmė griežta – penktadaliu sumažėja tikimybė, kad dalyvaus šešėlyje. Ir finansinė situacija reikšminga, apie 46 proc. sumažėja, kad dalyvaus šešėlinėje ekonomikoje“, – komentavo V. Žukauskas.

LLRI pateikti duomenys
LLRI pateikti duomenys
© LLRI

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 68 proc. labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55 proc. – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“.

Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53 proc.) ir pirktų nelegalias prekes (49 proc.).

Apibendrinama, kad šešėlinės ekonomikos pateisinamumas, bausmės suvokimas ir pajamos (finansinė situacija) yra veiksniai, turintys itin didelės įtakos žmonių sprendimams dalyvauti šešėlinėje veikloje. Suvokiama tikimybė būti pagautam yra reikšminga tik šešėlinėje darbo rinkoje ir neturi didelio poveikio šešėlinėje prekių rinkoje.

Problemas identifikuoja, bet nesprendžia

Keltas klausimas, kaip šešios šalys kovoja su šešėline ekonomika. Nuo 2015 iki 2019 m. peržiūrėtos valstybės priemonės kovojant su šešėline ekonomika. Viso suskaičiuotos 126 priemonės šešiose šalyse: apie 51 priemonę nukreipta į šešėlinės veiklos aptikimą, 23 - į reguliavimą, o trečioje vietoje – apmokestinimas.

LLRI pateikti duomenys
LLRI pateikti duomenys
© LLRI

Pasak V. Žukausko, dažnai matome šešėlinę ekonomiką, kaip kovą su kriminaline veikla ir tikslas yra ją aptikti. Turime tik tam tikrą progresą, kad orientuojamės ne į bausmes, o į aptikimą. Anot jo, tik 10 proc. priemonių orientuota į legalios veiklos palengvinimą, ar mokesčių mažinimą. Tai reiškia, kad su šešėline veikla yra ne kovojama, o ją norima tik užkardyti.

Finansų ministras: mokesčius mokėti tampa madinga

Finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad būdų, kaip skaičiuoti šešėlinę ekonomiką yra daug, tačiau, pasak jo, vadovaujantis Schneiderio duomenimis, per dešimtmetį apie 10 proc. Lietuvoje susitraukė šešėlinė ekonomika.

„Taip, tai susiję su ekonominės raidos teigiamomis tendencijomis. Kitas rodiklis, PVM atotrūkis. Girdime, kad Lietuvoje jis didelis, bet jei pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, lyginant su prieš tai buvusia kadencija, tas traukimosi greitis – dvigubas. Per pastaruosius trejetą metų susitraukė 7 proc.“, – kalbėjo finansų ministras.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Karolina Pansevič

Tada jis vardijo priemones, kaip kovota su šešėliu – mokesčių amnestija, virtualaus buhalterio įvedimas, sąmoningumo ugdymo strategija, kvitų žaidimas, elektroninių paslaugų plėtra, įvesti patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai ir panašiai.

„Palyginimas, kiek vartotojui mes visi išleidžiame ir kiek didėja PVM prievolė. Nuo 2017 m. PVM prievolė auga žymiai sparčiau nei vartojimas. Kitaip tariant, šešėlis traukiasi. Turime padėkoti visi patys sau, mokesčius mokėti tampa madinga“, – kalbėjo finansų ministras ir išskyrė regionų verslininkus, kur taip pat situacija gerėja.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22 proc. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų.

Tyrimą „Šešėlinė ekonomika: nuo priežasčių link sprendimų“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko bendradarbiaudamas su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arnis Sauka (Latvija), Caspian Rehbinder (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (Čekija). Šešėlinė ekonomika analizuota šešiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

Vaičiūnas: skubėjimas paleisti Astravo AE kelia daug klausimų dėl saugumo (9)

Už branduolinę saugą atsakinga TATENA turėtų atsakingai vertinti politiškai forsuojamą BE...

Teismas nepriėmė nagrinėti 240 mln. eurų ieškinio grupei „Veolia“ (2)

Lietuvos teismas kol kas nenagrinės Energetikos ministerijos daugiau nei 240 mln. eurų vertės...

„Invega“: suteikta pirmoji individuali garantija kelionių organizatoriui

Pirmajam kelionių organizatoriui suteikta individuali garantija, pranešė nacionalinės plėtros...

„Aviva Lietuva“ pirmąjį pusmetį uždirbo 4,9 mln. eurų pelno (4)

Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „ Aviva Lietuva “...

Pasieniečių vadas: planą Astravo AE avarijos atvejui turime (61)

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad, ruošiantis galimai...

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (45)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (40)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (105)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (182)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (32)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (141)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (67)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Tiesioginė transliacija / Kitokie pasikalbėjimai. Svečiuose — Egidijus Dragūnas (17)

Jeigu manote, kad esate viską matę „Kitokiuose pasikalbėjimuose“, tai galime Jus vėl...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (4)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (32)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina