Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys teigia, kad įvertinus viešai prieinamą informaciją, geriausią rezultatą iš šešių įvertintų bankų parodė „Swedbank“ ir SEB – jie palyginti aktyviai veikia tvarumo srityje ir komunikuoja su vartotojais.
„Akivaizdu, kad jiems (bankams – BNS) pasitempti reikia, nes mes dabar neturime į ką lygiuotis apskritai. Nėra banko, kuris rodytų šimtaprocentinį rezultatą, kuris rodytų 10 balų (...) Mums būtinai reikia kažkokio šviesulio, į kurį galėtų lygiuotis Lietuvos bankai, mes jų šiuo metu neturime, neturime tos žalios zonos“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kupšys.
Jo teigimu, reali Lietuvos bankų tvarumo padėtis yra dar prastesnė, nei rodo tyrimas.
„Reali situacija, aišku, yra blogesnė. Neminėsiu konkretaus banko pavadinimo, bet jo vadovas sako besielgiantis labai tvariai, važinėjantis į darbą paspirtuku (...) Bet tas bankas yra išdavęs apie 20 mlrd. dolerių kreditų ir suteikęs kitokio finansavimo veikloms, kurios yra iš esmės susijusios su iškastinio kuro pramone, su naftos, dujų, anglies gavyba“, – sakė K. Kupšys.
Pasak jo, pavyzdžiui, Norvegijoje esama bankų, kurie laikosi beveik visų tvarumo politikos aspektų.
„Mes norime, kad bankai būtų ir skaidrūs, ir atsakingi, ir atvirai sakytų, ką jie daro, nebijotų parodyti ir savo tam tikrų pereinamojo laikotarpio sunkumų“, – kalbėjo jis.
Penki aspektai, pagal kuriuos vertinti bankai, buvo žmogaus teisės, klimato kaita, lyčių lygybė, darbuotojų teisės, poveikis gamtai.
Aukščiausią bendrą balo vidurkį surinko „Swedbank“ (6,24), antroje vietoje – SEB (5,76), trečioje – Šiaulių bankas (0,36), ketvirtoje – „Luminor“ (0,14). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.
„Pagrindinis tikslas buvo paskatinti bankus vykdyti tvaresnę politiką ir viešai parodyti savo informaciją ir kitas tikslas buvo tiesiog pasakyti bankams, kur jie galėtų patobulėti ir ką jie galėtų padaryti geriau“, – sakė Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė.
Pasak jos, tyrėjai susidūrė ir su informacijos stoka: nors kai kurie bankai išsamiai atsakė į klausimus, kitų atsakymai buvo riboti arba jų išvis negauta. Tyrimo metu siekta išanalizuoti visą viešai prieinama informaciją, vis dėlto informacija apie kelis bankus (Medicinos bankas, „Citadele“, Šiaulių bankas) buvo ribota.
Pradėjus tyrimą, buvo analizuojamos 2019 metų ataskaitos bei kita naujausia viešai skelbiama informacija, tačiau gavus bankų atsakymus buvo įtraukta ir informacija iš 2020 metų ataskaitų.
K. Kupšys teigė, kad „Swedbank“ ir SEB priklauso stambioms tarptautinėms grupėms, jie daug dalykų perima per „tarptautinę savo prigimtį, vos ne automatiškai“. „Luminor“ rezultatai, pasak jo, galbūt pagerės ateityje.
„Su „Luminor“ pradėjome bendradarbiauti ir jie iš esmės pažadėjo, kad jie daug dalykų šiuo metu dar daro“, – sakė K. Kupšys.
Jo teigimu, įdomus yra Šiaulių banko atvejis – būtent dideliems bankams kur kas sunkiau tapti tvariais, kai tuo metu šis lietuviško kapitalo turi visas galimybes tokiu tapti.
„Man tai iš tikrųjų vienas iš didžiausių rebusų, siurprizų, kad šis bankas, būdamas gana aukštoje vietoje reitingų lentelėje apskritai pagal turtą, pagal savo rinkos dalį, – jis nesiėmė kol kas jokių veiksmų, norėdamas sukurti kokią nors išskirtinę poziciją“, – kalbėjo K. Kupšys.
Geriausiai klimato kaitos požiūriu pasirodęs bankas yra SEB (51 proc.). Antroje vietoje – Swedbank (49 proc.). „Luminor“, Šiaulių bankas, Medicinos bankas bei „Citadele“ surinko 0 balų.
Lyčių lygybės požiūriu „Swedbank“ surinko aukščiausią balą (51 proc), po jo sekė SEB (44 proc.), „Luminor“ (7 proc.). Medicinos ir Šiaulių bankai bei Citadele surinko 0 balų.
Žmogaus teisių požiūriu aukščiausią vietą užėmė „Swedbank“ (82 proc.), po jo sekė SEB (72 proc.) ir Šiaulių bankas (8 proc.). „Luminor“, Medicinos bankas ir „Citadele“ surinko 0 balų.
Darbuotojų teisių temoje pirmavo „Swedbank“ (71 proc.), toliau rikiavosi SEB (58 proc.) ir Šiaulių bankas (10 proc.). „Luminor“, „Citadele“ bei Medicinos bankas balų nesurinko.
Gamtos apsaugos srityje rikiavosi SEB (63 proc.) ir „Swedbank“ (59 proc.). Likę bankai balų nesurinko.
Lietuvoje išsamus „Fair Finance International“ metodologija paremtas tyrimas yra skelbiamas pirmą kartą.
Jo autoriai rekomenduoja, kad aplinkosaugos, socialiniai bei valdysenos veiksniai būtų įgyvendinami plačiu mastu visoje banko veikloje.
Taip pat rekomenduojama nurodyti, kuriuose veiklos sektoriuose yra taikoma viešai publikuojama bankų tvarumo informacija, bei pateikti aiškią, suprantamą viešą informaciją apie taikomas tvarumą skatinančias politikas savo klientams ir visiems vartotojams.
Bankų tvarumo politikos tyrimui Lietuvoje pasirinkta „Fair Finance International“ organizacijos metodologija, sukurta viešosios politikos ekspertų iš Nyderlandų. Ši metodologija vadovaujasi aplinkos, socialiniais ir valdysenos veiksniais (angl. environment, social, governace, ESG).
„Fair Finance International“ vienija per 100 pilietinės visuomenės iniciatyvų ir veikia 13 pasaulio šalių.