„Įvairios taikytinos priemonės turi būti įvertintos ir pasvertos pagal kaštų ir naudos analizę. Reikalingi tyrimai ir situacijos analizė. Mes siekiame identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir padėti jas spręsti. Šiuo atveju mūsų noras buvo pamatyti ir apčiuopti problemos esmę. Pabandėme išanalizuoti alkoholio vartojimo įpročius“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V.Sutkus.
Anot jo, Seime svarstomi alkoholio prekybos apribojimai ir ypač reklamos draudimas nepadės spręsti alkoholizmo problemos.
„Maža grupė žmonių išgeria didžiąją dalį alkoholio, jie geria nekokybišką alkoholį ir gyvena kaime. Mums labiausiai reikia pasirūpinti šitais žmonėmis, kad jų girtavimas neplistų ir nesukeltų kraštutinių dalykų, pavyzdžiui, smurto šeimoje. Tai, ką mes pamatėme šio tyrimo rezultatuose, neatitinka Vyriausybės pozicijos, nes priemonės yra nukreiptos į bendrą politiką prieš alkoholį. Žinoma, tos priemonės yra reikalingos, bet kai mes turime probleminę grupę, tai mes matome, kad reklamos draudimas nežinia, ar padės“, – kalbėjo V.Sutkus.
Vilniaus universiteto mokslininkė Vita Karpuškienė taip pat teigė, kad kovojant su alkoholio vartojimu, draudimai nepadės.
„Priemonės turi būti orientuotas ne į draudimus. Laiko paankstinimas (alkoholio prekybos laiko trumpinimas – BNS) nėra blogas dalykas, bet viskas bus veiksmingiau, jei sprendimo būdai būtų orientuoti į tam tikras alkoholį vartojančias grupes“, – teigė mokslininkė.
Anot jos, maždaug dešimtadalis daug alkoholio vartojančių žmonių išgeria apie 37 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio per vienerius metus.
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog 3,7 proc. apklaustųjų alkoholį vartoja kasdien, 10,5 proc. – 2-4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, o 23 proc. – 2-3 kartus per mėnesį, o likusieji – rečiau nei kartą per mėnesį.
Pasak tyrimo, kaime alkoholį nesaikingai vartoja 8,5 proc., miestuose – 4,6 proc., o didmiesčiuose – 4,2 proc. žmonių.
Alus yra dažniausiai vartojamas alkoholinis gėrimas, kurio kiekis sudaro 77 proc. visų gėrimų, toliau rikiuojasi spiritiniai gėrimai – 9 proc., sidras ir nestiprus vynas – 6,5 proc., vynas – 5 proc.
Daugiausiai alkoholio suvartoja vyresnio amžiaus žmonės: 20-29 metų amžiaus grupėje – 2,8 proc., 30-39 metų – 5,3 proc., 40-49 metų – 10,3 proc., 50-59 metų – 9,9 proc., o vyresnių nei 60 metų grupėje – 3,3 proc. žmonių.
Pernai gruodį apklausta 1113 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 15 iki 70 metų. Be to, apklaustas 51 respondentas iš socialinės rizikos šeimų.
Vyriausybė balandžio pradžioje pritarė Seime svarstomiems naujiems alkoholio prekybos apribojimams. Vienas jų – siūlymas nuo 2018 metų sausio visiškai drausti alkoholio reklamą. Be to, Vyriausybė pritarė pasiūlymams sugriežtinti alkoholio prekybos laiką.
Šiuo metu Seimui yra pateikti du įstatymų paketai – jie numato steigti specializuotas alkoholio prekybos parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.