Tyrimas buvo pradėtas 2020 metų rugpjūtį, kai į prokuratūrą kreipėsi kelios uostamiestyje veikiančios asociacijos. Pareiškėjai prašė įvertinti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į orą leidžiamų teršalų poveikį žmogui ir gamtai bei aplinkos apsaugos pareigūnų, kontroliavusių įmonės taršos leidimų išdavimą, veiksmus.
Siekiant nustatyti, kokie yra naudojamų medžiagų padariniai aplinkai ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuratūros užduotį buvo atliekama bendrovės oro taršos šaltinių išmetamų teršalų kontrolė. Taip pat buvo vertinti Aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys apie Aplinkos apsaugos agentūros atliktus įmonėje oro taršos patikrinimus.
Gauta duomenų, kad Klaipėdoje veikianti bendrovė ne kartą pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, t. y. išleido į orą didesnes koncentracijas teršalų, taip pat išleido teršalus, nenurodytus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime, tačiau išleistų teršalų koncentracija nedidelė ir tik nežymiai viršija normas. Tokio masto pažeidimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Įvertinus gautų duomenų visumą, nėra pagrindo manyti, jog šie pažeidimai kelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tyrimo metu tirti aplinkosaugininkų, kontroliavusių įmonę, taip pat išdavusių TIPK leidimą, veiksmai buvo įvertinti kaip atitinkantys tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą.
Tyrimo metu surinkti duomenys perduoti Aplinkos apsaugos departamentui, kur bus sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo bendrovei.
Šių metų sausį teismui buvo perduota prokurorės G. Skersinskytės vadovaujama byla dėl Kuršių marių taršos, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti minėtajai akcinei bendrovei ir 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
