Žinių ekonomikos forumo projektas parodė, kad nors Lietuvoje galioja visos Europos Sąjungoje (ES) įmanomos lanksčios darbo formos, padedančios žmonėms derinti karjerą su įsipareigojimais šeimai, Lietuvos darbdaviai tokių prašymų iš savo darbuotojų sulaukia itin retai. Šiuo atžvilgiu išsiskiria tik naujųjų technologijų kompanijos, kurių specialistai linkę diktuoti savo sąlygas. Tuo tarpu likę dirbantys žmonės, užuot rizikavę darbo vieta, mieliau slepia savo šeimos problemas.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Lanksčios darbo formos dažniausiai egzistuoja tik popieriuose

Kaip patvirtino Žinių ekonomikos forumo kartu su partneriais 2009-2012 m. vykdytas projektas „Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę“, Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai itin pamiršę tokias lanksčias darbo formas, kaip suspausta darbo savaitė, darbo nuoma, metinės darbo valandos, darbas pagal iškvietimą. Šios galimybės į darbo rinką esą leistų grąžinti jaunus, darbingus ir šeimai įvairių įsipareigojimų turinčius asmenis.

Projekto rezultatai patvirtino, kad į darbo rinką didelė dalis bedarbių negali įsijungti dėl įsipareigojimų šeimai – slaugo artimuosius, laiku neįgyja reikiamų įgūdžių, negali skirti įprastinių aštuonių valandų per dieną darbui ar kitaip yra atskirti.

„Šeimai palankių darboviečių kūrimo iniciatyvų sėkmė, visų pirma, priklauso nuo darbdavių ir darbuotojų požiūrio, bet labai reikalingas ir darbo santykius reguliuojančios teisinės bazės lankstumas. Didelė paskata būtų ir valstybės dėmesys ir parama darbdaviui, taikančiam lanksčias darbo organizavimo formas“, - įsitikinęs Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris.

Edgaras Leichteris
Edgaras Leichteris
© DELFI / Tomas Vinickas

Projekto metu nustatyta, kad Lietuvoje šiuo metu galimos tokios lankstaus darbo organizavimo formos: pagal darbo organizavimą – terminuotas darbas, darbas namuose, laikinas darbas, sezoninis darbas, pagal darbo laiko nustatymą – suminė darbo laiko apskaita, darbas ne visą darbo laiką, darbo laiko pradžia ir pabaiga, pagal atostogų ir darbo derinimą – kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, mokymosi atostogos, kūrybinės atostogos, nemokamos atostogos, papildomos atostogų lengvatos. Tačiau ne visos jos yra dažnos.

„Forumas jungia daugybę socialiai atsakingų įmonių, kurios jau taiko šeimai lanksčias formas. Todėl pamanėme, kad, turėdami šią patirtį, galėtume ją pasidalinti plėsdamiesi į tradicinės pramonės sritį, nes mums atrodė, kad situacija šioje srityje labai bloga“, - projekto idėją išdėstė pašnekovas.

Jo teigimu, projektas parodė, kad nėra viskas taip blogai, kaip atrodė. Iš daugybės ES nustatytų lanksčių darbo formų, Lietuva taiko beveik visas. Kaip minėta, visai pamirštos tik anksčiau išvardytos keturios darbo formos. Tačiau didžiausia problema – darbdavių ir darbuotojų bendravimo stoka.

Darbuotojai bijo prašyti palankesnių darbo sąlygų

„Projektu metu sukūrėme modelį – kol žmonės mokėsi ir dirbo, kažkas prižiūrėjo jų vaikus ir artimuosius. Taip pat turėjome mokymus darbdaviams, aiškinomės, kaip kaip jie vertina lanksčias darbo formas. Pasirodė, kad visi tarsi yra patenkinti, bet niekas šių darbo formų netaiko. Viena iš priežasčių – darbdaviai turi per mažai motyvacijos, nes negirdi tokio pageidavimo iš pačių darbuotojų. Tik IT sektoriau specialistais patys diktuoja sąlygas darbdaviams, tuo tarpu mažas pajamas gaunantys žmonės yra pernelyg neužtikrinti dėl savo darbo vietos ir ateities. Kalbant su žmonėmis iš tiesų pasijunta, kad jie nėra aktyvūs, neina pas darbdavį, neprašo kitokių darbo sąlygų ir net nedrįsta pasakyti, kad turi namuose problemų“, - pasakojo E. Leichteris.

Anot jo, kai kurie darbdaviai baiminasi, kad lanksčios darbo valandos gali pakenkti darbo našumui. Ypač ši baimė jaučiama tradicinėje pramonėje, kur nuo to, ar žmogus yra laiku savo darbo vietoje, priklauso ir kitų darbas.

„Visgi mes tikėjomės didesnio pasipriešinimo. Verslininkai nėra kažkokie vergvaldžiai. Jie supranta, kad žmogaus našumas labai priklauso nuo to, ar jis jaučiasi laimingas. Darbdaviai pasiruošę padėti žmonėms ir taikyti lanksčias darbo sąlygas, jei tik jos nepakenks darbo našumui. Tačiau jie pastebi, kad besikreipiančiųjų nėra. Jie sako: „Negi mes klausinėsime, ar žmogus turi problemų. Tai juk skambės kaip įžeidimas“, - tikino pašnekovas.

Anot edukologijos profesoriaus Tado Tamošiūno, šiuo projektu siekta ne tik edukologinių, bet ir socialinių tikslų – padėti žmonėms, kurie stokoja paramos, negali patys įgyti reikiamų įgūdžių ir susirasti darbo. Jo teigimu, šio projekto metu 70 proc. žmonių mokėsi pirmą kartą.

Pašnekovas apgailestavo, kad 2004 m. pradėtas mokymosi visą gyvenimą projektas nėra toks sėkmingas. Nors jam išleidžiama pinigų suma kasmet didėja, šiame projekte stabiliai sukasi vos 5 proc. žmonių. „Tai tragiškas skaičius, rodantis, kad dalyvauja tos pačios tikslinės gyventojų grupės“, - teigė profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Latvijos kovos su korupcija pareigūnai krėtė centrinio banko vadovo namus ir biurą (27)

Latvijos korupcijos prevencijos biuro (KNAB) pareigūnai šeštadienį atliko kratą Latvijos...

Pasiūlė išrinkti Kurodą šalies centrinio banko vadovu dar vienai kadencijai

Penktadienį Japonijos vyriausybė pasiūlė šalies parlamentui išrinkti Japonijos banko vadovu...

Kavinės laukia lankytojų antplūdžio (14)

Barai ir restoranai penktadienį ir šeštadienį tikisi lankytojų antplūdžio. Pasak verslininkų,...

„Boso valanda su S. Jovaišu“: Rasa Bagdonienė apie tai, kodėl komunikacija organizacijose niekada nebus tobula

„Pirmiausia, esu trijų visiškai nuostabių dukrų mama. Nors mano draugai sako, kad tobulu...

„Agrokoncernas“ pateikė atsakymus Lietuvos bankui (69)

Atsakydama į Lietuvos banko užklausą, bendrovė „Agrokoncernas“ pateikė atsakymus dėl...

Top naujienos

NT rinkoje – stulbinantys pokyčiai: daug kam nebereikia paskolų būstui įsigyti (60)

Naujo buto paieškoms pasirengę lietuviai dažniausiai dairosi mažesnių būstų – vieno arba...

Užkalnis verkė iš laimės, prisiminęs Angliją (122)

Niekam ne paslaptis, kad didelę savo gyvenimo dalį ir aš buvau emigrantas. Kas, kad ne...

Savaitės pradžioje – stingdantis šaltis temperatūra kris iki –16 laipsnių (21)

Žiema dar neskubės trauktis iš Lietuvos – švelnius žiemiškus orus kitos savaitės viduryje...

Ramų pasienio miestelį sukrėtė keisti įvykiai: net Šaltojo karo metais nebuvo nieko panašaus (193)

Frode Bergas eidavo savanoriauti į paramos valgyklą Rusijoje, padėjo organizuoti kasmetinį...

Emigruoja ne tik dėl pinigų: mestelėjo idėją politikams (126)

Pasirinkimui emigruoti didesnės įtakos turi ne ekonominė situacija, o tai, kaip žmogus jaučiasi...

Gyvai / LKL ateities taurė: Kauno „Žalgiris–2“ – Vilniaus „Lietuvos rytas–Perlas“

LKL ateities taurė: Kauno „Žalgiris–2“ – Vilniaus „Lietuvos rytas–Perlas“. Tiesiogiai...

Rastas nuo uolos Kirgizijoje nukritusio lietuvio kūnas (10)

Rastas Kirgizijoje nuo uolos nukritusio lietuvio Sauliaus Saikausko kūnas, sekmadienį pranešė...

Mokslininkai atsakė, kodėl pavalgius pietus norime nusnūsti (1)

Dienos metu būna momentų, kai mums pradeda trūkti energijos, ypač tuomet, kai praleidžiame...

Irane nukrito keleivinis lėktuvas: žuvo visi juo skridę atnaujinta 11:18 val. (112)

Lėktuvas, kuris skrido iš Irano sostinės Teherano į Jasudžo miestą šalies pietvakariuose,...

Svajonę išpildęs Drukarovas: aš už Lietuvą – noriu, kad mama ir visi lietuviai matytų rezultatą (7)

Jauniausias Lietuvos olimpinės delegacijos narys 18-metis Andrejus Drukarovas paskutinis iš mūsų...