Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog vien valstybės negautos pajamos siektų 68,2 mln. eurų, iš jų 53 mln. eurų – dėl mažesnių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų.
„Tikėtina, kad tai būtų tam tikras šokas, galbūt vėliau apyvarta šiek tiek atsistatytų. Lietuva bet kokiu atveju yra mažai taupanti valstybė, todėl tikėtina, kad žmonės anksčiau ar vėliau tuos pinigus kažkur išleistų, bet šokas būtų pakankamai didelis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Estep“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Skaičiuojama, kad griežčiausiai ribojant prekybos laiką, parduotuvės nedirbtų apie 62 dienas per metus. 48 proc. šiomis dienomis negautų pajamų persiskirstytų į kitas darbo dienas, 9,5 proc. atitektų degalinėms, 12,5 proc. – restoranams, alternatyvioms veikloms ir panašiai, o vartojimo sumažėjimas siektų 30 procentų.
Jeigu prekyba ribojama tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – būtų prarastos 134 darbo vietas, vartojimas sumažėtų 8,7 mln. eurų, o valstybės pajamos – 2,2 mln. eurų. Tai sudarytų tik 3 proc. žalos, kuri būtų patirta griežčiausių suvaržymų atveju.
Neigiamos prekybos laiko ribojimo pasekmes pajustu ir dalis smulkiojo verslo – daugiau nei 2 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių šalia prekybos tinklų – pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse.
„Galima daryti prielaidą, kad apie pusė visų didžiųjų prekybos centrų, kurie nebedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis, nesudarytų galimybių dirbti ir kitiems prekybos centrų nuomininkams. Prekybos centruose, kurie kitiems nuomininkams leistų dirbti, neveikiant pačiam prekybos centrui pirkėjų srautau sumažėtų, atitinkamai mažėtų ir nuomininkų vartotojų srautai“, – spaudos konferencijoje sakė „Estep“ analitikas Titas Budreika.
Anot jo, bet koks mažmeninės prekybos ribojimas iš esmės neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl nėra paskatų ir kainoms mažėti, o apsiperkant tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, kur kainos yra aukštesnės, dalies gyventojų išlaidos gali ir išaugti.
„Estep“ teigimu, pastaruoju metu prekybos laiko ribojimai buvo liberalizuoti aštuoniuose ES šalyse, o sugriežtinti Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. 2015-aisiais Vengrijoje įvesti ribojimai po vienerių metų buvo atšaukti, Čekijoje dėl jų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris savo verdikto dar nėra paskelbęs. Lenkijoje parduotuvių veiklos ribojimai įvesti nuo šių metų kovo ir bus nuosekliai griežtinami iki 2020 metų.
„Šiandien galime pasakyti, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus. Pirma, prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. Pertvarka pasinaudojo degalinių savininkai, išplėtę asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių“, – tvirtino K. Maniokas.
Anot jo, Lietuvoje degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, jų metinė apyvarta griežčiausių ribojimų atveju išaugtų 84,8 mln. eurų.
„Tačiau vartotojų išlaidos kasdieninėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – pabrėžė K. Maniokas.
„Estep“ teigimu, liberalizuoti rinką ir mažinti apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija, rekomenduojanti peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie reikšmingai daro įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina „tradicinių“ parduotuvių konkurencinę padėtį, lyginant su elektronine prekyba.
Šiuo metu dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų Lietuvoje diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai, nagrinėjami įvairūs ribojimų variantai.