Jei sveikatos krizė užsitęs, gali kilti „socialinių neramumų ir (gali likti) daugiau vidutinės trukmės ekonominių randų“, įspėjo fondas, kartu paragindamas vyriausybes įdiegti daugiau trumpalaikių pagalbos priemonių, kurios galiotų iki krizės pabaigos.

Remiantis TVF prognozėmis, Europos ekonomika šiemet išaugs 4,5 proc., ar 0,2 proc. mažiau, nei buvo prognozuota spalį. Tuo metu 2022 m. numatomas 3,9 proc. augimas.

Tai sugrąžins ekonomiką „į priešpandeminį lygį, tačiau neužves ant kelio, kuris buvo prognozuojamas prieš pandemiją“, sakė TVF Europos departamento vadovas Alfredas Kammeris.

„Atsižvelgiant į periodiškas infekcijos bangas ir vakcinacijos tempą, Europos ekonomikos atsigavimas vis dar stringa ir yra nevienodas“, – sakė jis.

Papildomos, 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prilygstančios išlaidos kitais metais gali išauginti BVP maždaug 2 proc. ir perpus sumažinti randų daromą žalą, teigė jis.

„Išlaidos nublanksta prieš galimą naudą“, – pridūrė A. Kammeris.

TVF prognozėse remiamasi prielaida, kad vakcinos iki šių metų vidurio bus „plačiai prieinamos“. A. Kammeris teigė, kad prioritetas yra padidinti vakcinų gamybą. Tačiau politikos formuotojai „turi toliau teikti skubią pagalbą namų ūkiams ir bendrovėms.“

Vašingtone įsikūręs TVF teigė, kad „precedento neturinčios pagalbos priemonės“, skirtos darbuotojams, padėjo milijonams žmonių, tačiau pridūrė, jog reikėtų šias lėšas skirti persikvalifikavimo programoms, siekiant padėti darbuotojams rasti darbą naujose pramonės šakose.

„Kuo spartesnis bus atsigavimas, tuo mažiau žmonės ir verslai kęs nuo randų“, – teigė TVF.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)