„Tušti narvai“: prekybos centruose vis dar galima rasti prasčiausiose sąlygose laikomų vištų kiaušinių

„Visame pasaulyje matoma ryški tendencija – mažėja vištų, kurios laikomos narvuose. ES šalyse vidutiniškai beveik pusė kiaušinių atkeliauja iš paukštynų be narvų, o Lietuvoje visi didieji prekybos centrai bei daugelis kitų verslų įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių iki 2025 m. Nepateisinama, kad vis dar galime rasti kiaušinius iš paukštynų, kuriuose vištos laikomos pačiomis prasčiausiomis ir žiauriausiomis sąlygomis, neatitinkančiomis jokių gyvūnų gerovės standartų“, – pranešime teigia gyvūnų apsaugos organizacijos atstovas Tomas Byčkovas.

Pasak jo, 2014 m. gegužę ES sudarius laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, Europos Komisija nustatė kvotas, pagal kurias, vištų dedeklių fermoms atitinkant veterinarinius bei sanitarinius saugumo reikalavimus, tam tikras jų kiekis gali būti eksportuojamas į šalis, priklausančias ES. Šiemet ši kvota siekia 5400 tonų kiaušinių.

„Kiaušiniai, pažymėti 3 numeriu, reiškia žiaurias sąlygas vištoms. Narvai vištoms nesuteikia galimybės patenkinti pagrindinius natūralius savo poreikius. (...). Tokių poreikių nepatenkinimas vištoms sukelia didelį stresą bei frustraciją (...). Baisu net įsivaizduoti, kokios sąlygos yra Ukrainos paukštynuose, kurie neatitinka minimalių standartų,“ – teigia T. Byčkovas.

Nors vištų laikymo standartai skiriasi, šiuo metu 3 numeriu žymimi tiek pagerintuose, tiek bateriniuose narvuose laikytų vištų kiaušiniai. Vienintelis prastesnį standartą indikuojantis ženklinimas – ant kiaušinių pakuotės esantis užrašas „Ne EB standartas“, reiškiantis, kad kiaušiniai atkeliavę iš ES nepriklausančių šalių fermų, kuriuose vištos auginamos nepagerintuose narvuose. T. Byčkovas teigė, kad toks užrašas ant kiaušinių pakuočių nėra pakankamai ryškus, taip pat ne visiems suprantamas.

Šiuo metu 90 proc. Lietuvos vištų laikomos pagerintuose narvuose, todėl, pasak T. Byčkovo, tai reiškia, kad vištų poreikių patenkinimas nėra užtikrinamas.

„Galima pasidžiaugti, kad, nors iš lėto, bet Lietuvos rinka seka pasaulinėmis tendencijomis – per pastaruosius metus nė vienas paukštynas nepastatė naujo narvo, atvirkščiai beveik 3 kartus padidino vištų, laikomų etiškesnėse alternatyviose sistemose, skaičių“, – sako T. Byčkovas.

Vis dėlto artėjant Velykoms organizacijos „Tušti narvai“ atstovas ragino būti atidiems, taip pat priminti – pigiausi kiaušiniai atkeliauja iš paukštynų, kuriuose vištos kenčia labiausiai. Nors Lietuvoje naudojami narvai yra pagerinti, juose vištai tenka kiek daugiau nei A4 formato lapo plotas.

T. Byčkovas įsitikinęs, kad tokiomis sąlygomis paukščiai negali patenkinti savo poreikių.