„Gal pavasarį, gal vėliau. Negaliu pasakyti, kada grįšiu. Nesuprantu, kodėl turiu mokėti šiukšlių rinkliavos mokestį. Juk butas bus tuščias. Anksčiau už atliekas mokėdavau maždaug po 8 litus per mėnesį. Per metus susidarydavo apie 100 litų. Dabar už šį laiką susidaro – 150. Tai jau solidi suma“, – tvirtino vyras.
A.Garadavičius pasakojo, jog dėl rinkliavos kreipėsi į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą. Anot vyro, jam buvo paaiškinta, kad toks miesto tarybos nutarimas ir rinkliavą jis privalo sumokėti.
„Nežinau, kaip man išsisukti iš tokios kvailos padėties. Keista, kad Lietuvoje rinkliava už atliekų surinkimą skaičiuojama pagal plotą. Juk ne kvadratinis metras jas gamina, o žmogus. Protu nesuvokiama. Įdomiai gyvenate“, – piktinosi A.Garadavičius.
Vertins speciali komisija
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Arvydas Piepalius aiškino, jog miesto taryba nustatė, kad rinkliava už atliekų tvarkymą skaičiuojama pagal plotą. Kaip elgtis, jei niekas bute negyvena, numatyta nėra.
„Negali būti sukurta tvarka, kuri apimtų visus atvejus. Turime bazę, pagal kurią siunčiame sąskaitas. Jis sudarytas pagal nekilnojamojo turto registraciją. Matome, kad patalpos gyvenamosios paskirties, o ar ten gyvena kas nors – patikrinti negalime“, – dėstė A.Piepalius.
Tačiau, pasak jo, bus sudaryta komisija, kuri vertins tokius atvejus. Nenaudojamo buto savininkas turėtų ateiti į KRATC, pranešti ir įrodyti, kad bute niekas negyvena. Jis turėtų atsinešti mokėjimo knygeles.
„Jei niekas negyvena, tai nebus mokama už vandenį, elektrą, dujas. Įrodžius, kad butas tuščias, savininkas iš registro bus išbrauktas ir rinkliavos mokėti nereikės“, – pabrėžė skyriaus vadovas.
A.Piepaliaus teigimu, tokių pranešimų yra ne vienas. Pasitaiko atvejų, kai sąskaita išsiunčiama adresu, kur stovėjęs namas sudegęs.
„Išlindo daug problemų. Svarbiausia pranešti, nes gali būti, kad žmogus išvažiuos į užsienį, numirs, o butas dešimt metų stovės tuščias. Mes siųsime mokestinius pranešimus ir tik vėliau antstoliai nustatys, kad jame niekas negyvena“, – komentavo A.Piepalius.
Greitai neatsipirktų
Nenaudojamų butų savininkai vadinamąjį abonentinį mokestį turi mokėti ir už dujas. Vartotojams, sunaudojantiems dujų iki 800 kubinių metrų per metus, jis siekia 2.20 lito per mėnesį.
Įmonės „Lietuvos dujos“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė aiškino, jog mokestis už dujas yra padalytas į dvi dalis – pastovią ir kintamą, kuri priklauso nuo suvartotų dujų kiekio.
„Jei vartotojas nėra nutraukęs sutarties su įmone, jis privalo mokėti šį mokestį. Kadangi žmogus turi galimybę naudotis dujomis, mes užtikriname, kad produktas saugiai jį pasiektų. Įmonė atlieka visus sistemos priežiūros darbus. O tam reikia lėšų“, – tvirtino S.Petrikonytė-Jurkūnienė.
Vartotojai turi teisę laikinai atsisakyti dujų tiekimo. Norėdami tai padaryti, jie turi kreiptis į bendrovės filialą. Tuomet darbuotojai atvyks ir užaklins vamzdį.
Ši paslauga kainuoja 127 litus. Įvertinus nekintamą mokestį už dujas, šie darbai greitai neatsipirktų. Anot S.Petrikonytės-Jurkūnienės, dujų prijungimas iš naujo nekainuoja.
Ji pasakojo, jog dažniausiai laikinai dujų tiekimą nutraukti pageidauja žmonės, kurie vasarą gyventi išvažiuoja į sodą.
„Pernai atnaujinus klientų duomenų bazę pamatėme, kad tuščių butų nėra daug“, – pabrėžė atstovė.
Nuo rugsėjo – naujas mokestis
Nuo rugsėjo 1 dienos klaipėdiečiai abonentinį mokestį – mėnesinę pardavimo kainą – mokės ir už vandenį. Vartotojams, kurie naudojasi skaitiklių rodmenimis, šis mokestis sieks 4,63 lito. Mokestis bus įrašytas į sąskaitą, kurią gyventojai gaus spalį.
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas tvirtino, jog į mokestį įskaičiuotos skaitiklio, sąskaitos siuntimo išlaidos ir abonentų tarnybos išlaikymas.
„Šios išlaidos nepriklauso nuo vandens suvartojimo. Tad nesvarbu, žmogus vartos ar nevartos vandenį, vis tiek šį mokestį turės mokėti. Nemokėti galės tik tuo atveju, jei vartotojas atsisakys vandens tiekimo. Kokia bus tvarka ir kiek tai kainuos – nėra aišku. To dar nesame išanalizavę, nes pardavimo kaina dar nėra įsigaliojusi ir tokių prašymų nesame sulaukę“, – tvirtino įmonės generalinis direktorius.
Pasak L.Makūno, vartotojas turės mokėti ir už vandens atjungimą, ir jo tiekimo atnaujinimą. Mažiausiai šios paslaugos galėtų kainuoti po 25 litus. Tiek kainuoja ir skaitiklio pastatymas ar pakeitimas.
„Suprantama, kad žmogus nenori mokėti už paslaugą, kurios negauna. Tačiau jis turės mokėti už kitą – vandens atjungimą ir jo tiekimo atnaujinimą. Ar tai apsimoka, priklausys nuo laiko, kurį vartotojas norės gyventi be vandens. Manau, jog tai naudinga būtų žmonėms, kurie šios paslaugos atsisakyti norėtų ne trumpiau kaip pusę metų“, – aiškino L.Makūnas.
Citata: Algirdas Garadavičius:
Keista, kad Lietuvoje rinkliava už atliekų surinkimą skaičiuojama pagal plotą. Juk ne kvadratinis metras jas gamina, o žmogus. Protu nesuvokiama. Įdomiai gyvenate.
Specialisto komentaras Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus viršininkas Raimundas Kontrimas
Jei žmogus turi savo vardu įregistruotą butą, tai už jį privalo mokėti, nors ir negyvena. Sunku įrodyti, kad jis tuščias. Yra galimybė, kad toje patalpoje vis tiek kažkas gyvena. Nebent apie tai pranešama paslaugas teikiančioms tarnyboms ir susitariama. Tada įmonės sprendžia savo nuožiūra.
Taisyklės nėra taikomos kiekvienam atvejui. Jos tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Abonentiniai mokesčiai nėra pats geriausias variantas, bet bent jau einama teisybės link.
