aA
Naujasis valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuojančio Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, jog institucijos į regionus galėtų perkelti dalį paslaugų, mat juose mažesnė darbuotojų kaita ir daugiau galimybių panaudoti valstybės valdomą turtą.
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Interviu BNS jis teigia, jog dabartinis banko prioritetas – administruoti valstybei priklausančius objektus taip, kad institucijoms nebereikėtų nuomotis patalpų rinkoje.

M. Sinkevičius taip pat viliasi, jog šiemet aktyviau tęsis Vilniaus koncertų ir sporto rūmų konversijos projektas, bei pasakoja, kad svarstoma, kaip panaudoti valstybės valdomą teritoriją sostinės centre.

– Turto banko vadovo konkursas buvo skelbtas ne vienas. Kodėl nusprendėte ateiti į tokią poziciją?

– Kadangi mano kadencija baiginėjosi, paskutiniais mėnesiais pradėjau ieškoti darbo ir pamačiau, kad organizuojamas Turto banko vadovo konkursas. Tuo metu, man regis, buvo jau trečias. Nusprendžiau sudalyvauti, nes turiu vadovavimo patirties.

Man patinka dirbti valstybei ir kurti jai vertę – iš to jaučiu malonumą. Dabar jau esu atsijungęs nuo „Sodros“ reikalų (M. Sinkevičius iki šiol 8 metus vadovavo „Sodrai“ – BNS), bet manau, kad vienas didžiausių ir sėkmingiausių darbų buvo vadinamosios socialinių įmokų „grindys“. Su tuo projektu su ministerija daug metų dirbome ir jį pavyko įgyvendinti. Manau, kad jis duoda didžiulę naudą, nes po įstatymo priėmimo 40 tūkst. žmonių buvo apdrausti pilnu draudimu ir gaus geresnes socialines garantijas.

– Vis dėlto Turto banko veikla skiriasi nuo „Sodros“, ji labiau susijusi su pastatais ir pinigais, nei socialine gerove bendrai.

– Manau, kad Turto banko pagrindinė užduotis – kurti naudą valstybei iš jos valdomo turto.

Naudos valstybei turės būti daug, nes dabar, nebijokime to žodžio, yra daug neefektyvumo. Daug turto, daug institucijų ir kiekviena turi skirtingą požiūrį į tą turtą. Ir kai visas turtas bus vienose rankose, bus vienodas valstybės požiūris, tuomet bus galima efektyviau jį valdyti.

Turto bankui pradėjus valstybės turto centralizavimo procesą teko susidurti su nemažai problemų, pavyzdžiui, ne visos valstybinės institucijos buvo nusiteikusios teikti informaciją apie valdomą turtą, tas pabrėžiama ir pirmojoje ataskaitoje. Kaip jūs planuojate šią situaciją suvaldyti?

Situacija iš dalies jau yra pasikeitusi. Procesas vyksta treti metai ir daugelis institucijų jau suprato.

Iš kitos pusės, gal normalu – tikriausiai ir mes ne visada viską padarome iki galo. Su visais reikia kalbėtis, jiems pateikti argumentus, ir tuomet žmonės išgirsta. Gal pačioje pradžioje buvo per mažai komunikacijos. Dabar jos yra gerokai daugiau ir procesas vyksta greičiau.

Matome, kad yra politinė valia, tad dabar etapai vyksta daug lengviau. Bent jau parengiamieji darbai ateinančiam penktajam etapui, kuris vyks šiais metais, daug lengviau vyksta. Kiek girdžiu iš kolegų, viskas daug paprasčiau. Manau, kad tai susiję su tuo, kad ir institucijos jau suprato, ir yra daugiau informacijos, kodėl to reikia valstybės mastu, kokios naudos tikimasi.

Mes esame perėmę apie 350 tūkst. kv. m administracinio turto ir dar apie 400 tūkst. kv. m turėtume perimti 2019-2020 metais.

Vizija yra tokia, kad per artimiausius dvejus metus turime perimti visą likusį valstybės administracinį nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti. Ką tai reiškia? Jeigu šiandien vienam darbuotojui tenka apie 27 kv. m ploto, tai po to, kai viską perimsime, po dešimties metų vienam darbuotojui turi likti apie 17 kv. m. Vadinasi visas kitas turtas valdomas neefektyviai, kainuoja jį išlaikyti, remontuoti, šildyti, valyti ir taip toliau. Tai valstybės vizija yra tokia, kad valdyti mažiau turto, valdyti jį efektyviai ir taupyti sąnaudas. Nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai.

– Kokia jūsų paties vizija dėl Turto banko?

– Turime labai aiškiai žinoti, kokį turtą valdome, labai aiškius prioritetus, kokį turtą ilgalaikėje perspektyvoje norime išlaikyti.

Būtų logiška, kad valstybės institucijos regionuose būtų kiek įmanoma labiau koncentruotos – į vieną ar du pastatus. Tokiu atveju ir žmonėms būtų patogu, ir valstybės ištekliai nebūtų naudojami šildant bei prižiūrint daugiau objektų.

Tam mes turime pasidaryti labai aiškų žemėlapį, kokį turtą valdome ir kokį norime išlaikyti. Kai tą padarysime, bus aišku, ar reikia investicijų modernizuojant pastatus, taip pat, koks turtas valstybei nereikalingas ir nekuria vertės, todėl turėtų būti parduodamas tam, kad gavus pinigų, jie būtų skirti modernizavimui.

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Tai tokia labiau turto administratoriaus vizija. Kaimyninių šalių valstybės turto valdytojai taip pat ir investuoja į nekilnojamojo turto projektus, dažniausiai reikalingus institucijoms. Ar realu, kad Turto bankas šia linkme žengtų?

– Manau, kad tai yra vienas iš variantų, kai Turto bankas, suprasdamas, ką turi ir kur turi būti po 5-10 metų, pasidarys ir aiškų planą, kuriame regione pastatą renovuos, o kuriame statys.

Nauji pastatai bus statomi, jei bus toks poreikis ir paskaičiavus, kad nauda bus didesnė, nei renovuot seną.

Mūsų tikslas nėra gyventi iš investicijų. Turto banko tikslas labai aiškiai valdyti turtą ir duoti didžiausią naudą. Ten kur reikia – renovuoti, ten kur reikia – pastatyti, bet ne sukurti didžiausią naudą iš investicijų.

– Kalbate apie institucijų plėtrą regionuose. Dabar yra planų perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną. Kaip vertinate šią idėją?

– Kiek aš turiu patirties dirbdamas kitose institucijose, tai konkretūs valstybės veiksmai, nukreipti į regioninę politiką, yra tikrai geras dalykas. Tai sukuria pridėtinės vertės regionui ir tai yra svarbu.

Darbuotojai regionuose daug rečiau keičia darbus, nešneku konkrečiai apie Kauną, labiau apie mažesnius miestus. Ten darbuotojai labiau vertina darbą ir valstybei reikia mažiau pinigų išeikvoti juos parengti. Be to, valstybė turi daug turto regionuose ir gali jį panaudoti.

Gerai sudėliojus planą, iš to (plėtros regionuose – BNS) valstybei yra nauda. Mes turime suteikti žmonėms vilties ir parodyti, kad yra ne tik Vilnius.

Iš mano buvusio darbo turime gerą pavyzdį: svarstėme, kur daryti skambučių centrą su 50 darbuotojų. Nusprendėme įkurti jį Radviliškyje ir labai tuo džiaugėmės: turėjome patalpas, prisidėjo savivaldybė, valstybė neišleido pinigų, o mieste 50 žmonių turi darbus. Tas skambučių centras veikia puikiai.

Panašius sprendimus darėme ir kituose regionuose, pavyzdžiui, įkūrėme 25 darbo vietas Mažeikiuose. Taip pat Ukmergėje, Panevėžyje. Ir tai pasiteisino, nes tie žmonės teikia paslaugas, o jas gaunantys nejaučia, kur jos teikiamos, nes nėra skirtumo, pavyzdžiui, kur apdorojami dokumentai.

– Žemės ūkio ministerijos perkėlimui yra parengta galimybių studija. Gal Turto bankas kokia nors forma buvo įtrauktas į šį projektą?

– Turto bankas buvo įtrauktas. Mes prisidėjome prie valstybės turto paieškos, kur Kaune galėtų persikelti ministerija. Didžiausia problema, kad valstybė šiuo metu neturi tokio laisvo ploto Kaune, kuris galėtų užtikrinti visų tų institucijų perkėlimą į šį miestą. Mes parodėme, ką turime, kokios galimybės priimti kelis skyrius.

Vilniuje, Kaune šiuo metu valstybė gerų įrengtų biuro patalpų neturi. Laisvų patalpų daugiausia yra regionuose.

Vilniuje yra teritorijų, kurios galbūt bus plėtojamos Turto banko, tačiau tam reikia pasirengti. Pavyzdžiui, tas pats A. Goštauto gatvės kvartalas, jis taip pat yra valstybės ir reikės nuspręsti, ką su juo daryti: plėtoti ir ten sukelti kažkokias institucijas, ar ką kita. Nes toks turtas turi dirbti valstybei.

– Turtas, kurį perimate yra labai nevienodos būklės, skirtinguose regionuose. Kaip bus su jo realizavimu?

– Tam tikruose regionuose su kai kuriuo perimtu ir atlaisvintu turtu iššūkių bus, bet kai valdysime visą turtą, mums bus daug paprasčiau pasiūlyti institucijoms plėstis regioniniu pagrindu. Galbūt dabar kai kurios institucijos norėtų plėstis į regionus, tačiau neturi turto ir neturi kur pasiklausti.

Pavyzdžiui, institucija norės regione padaryti skambučių centrą ir ji žinos į ką kreiptis, jai pasiūlysime patalpas.

Dalį pastatų vis dėlto bandysime parduoti rinkoje. Ką rodo patirtis, jie anksčiau ar vėliau už tam tikrą kainą yra parduodami.

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Turto bankui kasmet vis geriau sekasi parduoti įvairius objektus. Kaip manote, kas tai lemia: gerėjanti situacija nekilnojamojo turto rinkoje, banko įdirbis, geresni siūlomi objektai?

– Viskas daro įtaką: mūsų žmonės, atsakingi už pardavimus, auga ir tampa profesionalesni, situacija rinkoje yra kol kas gerėjanti. Tai du pagrindiniai dalykai.

Kita vertus, mums dar reikia tobulėti – susidėlioti pardavimo strategijas. Mes turime labai daug turto, kuris yra visiškai menkavertis, nes beveik pusė mūsų viso turimo turto yra bešeimininkis. To turto administravimas irgi kainuoja: jį reikia apdrausti, saugoti, kartais šildyti. Tokį turtą reikia kuo greičiau parduoti, bet tam reikia tam tikrų įstatymų nuostatų pakeitimų. Mes tikimės, kad naujasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bus priimtas bei pagreitins to turto pardavimą.

Bet turime ir turto, kurio neverta šiandien parduoti, bet galima palaikyti Turto banko portfelyje ir paauginti jo vertę: sutvarkyti žemės nuomos klausimus, išsiaiškinti paveldosaugos reikalavimus, kad pirkėjas žinotų ir pirktų be rizikos, kad kažkas išlįs.

Mums tokios aiškios strategijos reikia ir šiemet kiekvienam objektui ją sudėliosime.

– Ekspertai, vertindami Turto banko virsmą į valstybės centralizuoto turto valdytoją, kaip vieną iš iššūkių yra įvardiję kompetencijų trūkumą ir jūs pats pripažįstate, kad tai yra tęstinis procesas, darbuotojai nuolat tobulėja. Kokios yra jūsų galimybės prisitraukti jų iš rinkos?

– Mums iš tikrųjų yra sudėtinga prisivilioti (specialistų – BNS). Atlyginimu mes niekada neįpirksime pačių geriausių žmonių. Bet mes bandysime suvilioti juos idėja dirbti valstybei. Ir iš tiesų daugelis žmonių susivilioja dirbti galbūt už mažesnius pinigus, bet sukurti valstybei naudą.

Kitus kompetentingus žmones vilioja iššūkiai. O jų čia tikrai daug ir galima gauti gerų rezultatų ir jais džiaugtis.

Manau, kad suformulavę, kaip mes matome Turto banką penkerių metų perspektyvoje, sugebėsime privilioti kompetentingų žmonių. Mums tikrai jų reikia.

Su valstybės suteiktomis galimybėmis konkuruoti nekilnojamojo turto rinkoje mums kai kuriuose segmentuose yra sudėtinga. Todėl darbuotojus mes galime išlaikyti idėja ir įmonės perspektyvomis.

– Gal Turto banke planuojate kokių pokyčių?

– Manau, kad didelių pokyčių nebus. Iš esmės įmonė yra auganti, nes funkcijų ir iššūkių daugėja, tai mūsų svarbiausias tikslas – aiškiai standartizuoti procesai, rodikliai, siekiamybės gauti rezultatą. Mes toje vietoje labiausiai ir dirbsime.

Labiausiai norime standartizuoti turto priežiūros procesus, kad galėtume pasižiūrėti, kokias paslaugas gauna klientai, gautume iš jų vertinimą, kad būtų aišku, ar sutartys vykdomos tinkamai. Ar taip, kaip reikia yra valoma, saugoma, prižiūrima. Šie procesai bus tobulinami. Manau, kad šioje srityje mums yra kur pasitempti ir vertinsime klientų atsiliepimus, žiūrėsime, kur mūsų silpnosios vietos.

– Pakalbėkime apie kitus didžiuosius Turto banko projektus. Vilniaus sporto ir koncertų rūmų konversijos projektas. Labai ilgai besitęsiantis ir labai laukiamas. Kaip manote, ar šiemet jis pajudės?

– Mes tą pastatą prižiūrim, tai kainuoja nemažai ir mūsų interesas yra kuo greičiau surasti nuomininką, pabaigti projektavimą ir pradėti statybos darbus.

Per ateinančius tris mėnesius rengiamės skelbti operatoriaus konkursą, bus dar paskelbta išankstinė konsultacija su rinka. Norime padaryti kokybiškas nuomos sąlygas, kad rinka suprastų, ko mes norime ir tikimės. Ir kad gautume maksimaliai daug pasiūlymų.

Kai atsiras operatorius, norime, kad jis dirbtų su jau išrinktu techninio projekto rengėju, padėtų parengti kokybišką techninį projektą, kad kai bus pastatytas Kongresų centras, operatorius gautų kokybiškas patalpas ir galėtų teikti paslaugas.

– Kaip jums pačiam dabar iš šalies atrodo tas visas procesas: po pirmojo projektinių pasiūlymų konkurso Viešųjų pirkimų tarnyba skyrė pirkimo komisijai nuobaudas, rangos konkurso dalyvius praktiškai išsivedė FNTT, vyko techninio projekto konkursas, sulaukėme nemažai skambučių su klausimais, kodėl tokia didelė sutarties kaina – 722 tūkst. eurų ir tik vienas dalyvis, dėl operatoriaus konkurso vyko rinkos konsultacija ir potencialūs dalyviai buvo sunerimę, kad jis bus pritaikytas „Litexpo“?

– Manau, kad visi didesni projektai sulaukia rezonansinio dėmesio. Ir tai normalu: didelis objektas, dideli valstybės pinigai. Kiek tai yra objektyvu, man šiandien sunku pasakyti ir aš pasitikiu savo darbuotojais. Ir kai jais nebepasitikėsiu, pasakysiu tai jiems.

Kas susiję su techninio projekto konkursu. Mes negavome nė vienos pretenzijos ar paklausimo, tai vadinasi viskas buvo aišku arba jeigu neaišku, tai patys rinkos dalyviai kalti. Aišku, aš norėčiau žinoti, jei rinkos dalyviai turi kokios nors objektyvios informacijos, kad kažkas ribojo jų konkurenciją. Mano noras, kad viskas būtų skaidru ir valstybė gautų geriausią produktą už ekonomiškai naudingiausią kainą. Kad kuo daugiau dalyvautų, kad būtų kuo didesnė konkurencija ir darbuose, ir nuomoje. Ir tikrai nebus daromos sąlygos nei „Litexpo“, nei kažkokiai kitai įmonei. Norime, kad ateitų stiprus operatorius, kuris galėtų mokėti maksimalią kainą ir sugebėtų suorganizuoti renginius.

Tas pats ir su statybomis: norime, kad maksimaliai konkuruotų, nes tik tada galima gauti geriausią kainą. Jeigu pajausiu, kad nebus konkurencijos, sąlygos bus peržiūrimos.

Dėl rangos konkurso, reikės maksimaliai bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba. Bet reikia suprasti, kad negalės bet kokia įmonė dalyvauti, nes (tai lemia – BNS) pats objekto dydis ir mes negalime rizikuoti, kad rangovas nesilaikys terminų ar neturės pajėgumų.

Dėl techninio projekto, tai kaina nebuvo per didelė – ji buvo mažesnė, nei patvirtinta biudžete. Taigi preliminarus vertinimas buvo padarytas objektyviai, nes pasiūlymas buvo gautas mažesne kaina.

Nesu projektavimo specialistas, bet jeigu pasiūlyta tokia projektavimo kaina, reiškia, tiek kainuoja.

– Naujos Valstybinės mokesčių inspekcijos būstinės projektas labai įdomus ir jį įgyvendina Turto bankas. Kokioje stadijoje dabar šis procesas?

– Čia taip pat daroma galimybių studija, inspekcija tikrai turi iššūkį dirbdama 14 lokacijų Vilniuje. Dalis patalpų yra nuomojamos, kas iš principo nėra patrauklu biudžetinėms įstaigoms. Valstybė, turėdama tiek turto, turėtų sugebėti pasirūpinti.

Dabar analizuojami objektai, kur galėtų persikelti kai kurie inspekcijos padaliniai, koks valstybės turtas Vilniuje galėtų būti rekonstruojamas, kad galėtų būti sutalpinta Mokesčių inspekcija. Tačiau dar nėra apsispręsta, kur judės ir į kokius pastatus ji persikels ir kokiu būdu.

– Bet lyg jau buvo apsispręsta dėl teritorijos Pilaitėje?

– Nagrinėjami visi variantai: ir statyba sklypuose Pilaitėje, ir galima rekonstrukcija. Tarkime tas pats A. Goštauto gatvės kvartalas – jis yra valstybinis, galbūt būtų paprasčiau ir pigiau rekonstruoti bei išlaikyti pastatą šioje teritorijoje, nei perkelti inspekciją į Pilaitę.

– Kokios priežastys lėmė sprendimą vėl grįžti į alternatyvų paieškos stadiją? Kodėl suabejota anksčiau priimtais sprendimais?

– Mes nagrinėjame visas alternatyvas, negali būti tik vienas variantas – statyti. Pirmiausia mes turime galvoti, kaip turimą turtą užkrauti valstybinėmis institucijomis. Čia yra prioritetas. Ne visada turint turto yra racionalu jį laikyti tuščią ir papildomai statyti.

– Jau turėjo būti parengta Vyriausybės miestelio galimybių studija.

– Jau yra parengta galimybių studija, ji artimiausiu metu bus pristatoma Vyriausybės strateginio portfelio komitete ir bus apsispręsta, kaip toliau judės šis projektas.

Iš principo yra atlikti paskaičiavimai, pateiktos įžvalgos. Tačiau kol nebus pristatyta Vyriausybei, mes nekomentuosime. Pirmiausiai turi išgirsti premjeras, ministrai.

– Ačiū už pokalbį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

JAV paskelbė sankcijų Venesuelos valstybiniam bankui ir jo padaliniams (4)

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijų svarbiam Venesuelos bankui BANDES ir keturiems...

Italija ir Kinija pasirašė memorandumą dėl naujojo „Šilko kelio“ projekto (4)

Italija šeštadienį pasirašė su Kinija „neprivalomą“ protokolą dėl dalyvavimo...

Planuojama Trakų Vokės dvaro renovacija, pradedamas tvarkyti parkas (6)

Vilniuje planuojama renovuoti Trakų Vokės dvaro sodybą, o šalia esantis parkas jau pradedamas...

Niekas net nepastebėjo, kaip Šiauliai atsigavo: tai puikus miestas pavargusiems nuo sostinės nesąmonių (401)

Po krizės dėl emigracijos ir vidinės migracijos nukraujavęs Šiaulių miestas pastaraisiais...

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą

Panevėžyje planuojama plėsti kolumbariumą.

Top naujienos

Nacistinėje Austrijoje motina paliko sūnų: rastuose laiškuose – neįtikėtina istorija (6)

Kai žydų tautybės motina jį paliko ir pabėgo į Jungtinę Karalystę, Kurtui tebuvo keturiolika....

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (27)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

JAV parama Baltijos šalims toliau siutina Kremlių: Trumpo žodžius priskyrė ir Lietuvai (356)

„ JAV palieka Baltijos šalis“, „ Baltijos šalys nebemadingos“, – tokiomis ir panašiomis...

Dizainerė įrengė 12 kv. metrų butą maksimaliai patogiai: pavyko sutalpinti viską (93)

Kuo mažesnis būstas, tuo didesnis iššūkis jį įrengti taip, kad būtų patogu ir nieko...

Vieta pavalgyti Kaune: jei dar nesate išdrįsę čia užsukti, šį restoraną turėtume įtraukti bent jau į dienos pietų maršrutą (10)

Į Kauno gastronomijos erdvę prieš porą metų įskriejusi „ Numan “ žvaigždė gerokai...

Venesueloje pastebėtas Rusijos lėktuvas (46)

Rusijos vėliava pažymėtas lėktuvas sekmadienį buvo pastebėtas didžiausiame Venesuelos oro...

Įstabų perdavimą atlikęs Seibutis nukalė pergalę prieš „Baskonią“ (1)

Sekmadienį itin svarbią pergalę Ispanijos ACB lygoje pasiekė Saragosos „Tecnyconta“ (12/12) su...

„Jaguar“ ir „Land Rover“ teks remontuoti tūkstančius automobilių – kalta per didelė tarša

Didžiosios Britanijos koncernui „Jaguar Land Rover“ teks susigrąžinti remontui apie 44...

Vieno Lietuvos miestelio aukso amžius: paprasti žmonės statėsi vilas ar net rūmus (19)

Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink –...