Ališerui Usmanovui 2014 metai buvo daug sėkmingesni nei daugumai milijardierių. Nepaisant komplikuotų politinių įvykių, rusiško „Forbes“ turtingiausiųjų sąrašo lyderis ir toliau sėkmingai realizuoja globalinius projektus. Amerikietiškų „Facebook“ ir „Apple“ akcijų verslininkas sumaniai atsikratė dar prieš Vakarams paskelbiant pirmąsias sankcijas. Kaip A. Usmanovas priima verslo sprendimus ir valdo savo įmones, domisi forbes.ru.
Tiesioginių vadovų svarba
„Kartais susiskambiname vieną, o kartais ir penkiasdešimt kartų per dieną“, – sako Ivanas Strešinskis, „USM Advisors“ generalinis direktorius. Taip dažniausiai priimami svarbūs sprendimai dėl A. Usmanovo ir jo partnerių Farchado Moširos ir Andrejaus Skočo (jo akcijos užrašytos tėvo – Vladimiro Skočo – vardu) turto valdymo.
Turtingiausiam Rusijos žmogui taip pat priklauso seniausias verslo dienraštis „Kommersant“, populiarus socialinis tinklas „VKontakte”, bendrovė „Mail.ru Group“, sparčiai augantis mobiliojo ryšio operatorius „Megafon“ bei didžiausia šalyje kalnakasybos bendrovė „Metalloinvest“. Į tokių skirtingų bendrovių valdymą A. Usmanovas nesikiša, nors ir puikiai žino, kas vyksta.
Anot „Megafon“ generalinio direktoriaus Ivano Tavrino, jam einant šias pareigas, bendrovėje savininkas apsilankė tik tris kartus. „A. Usmanovas turi savą vertinimo, ar versle viskas vyksta sklandžiai, sistemą. Jis gali labai ilgai neužduoti nė vieno klausimo, o paskui staiga susidomėti tokia smulkmena, kuri jam tikrai neturėtų rūpėti, pavyzdžiui, kažkas dėl naujų statybų. Jeigu nežinai atsakymo, daroma išvada, kad nebendrauji su žmonėmis, atsakingais už šį procesą, skrajoji padebesiais. Tokie dalykai jam labai nepatinka“, – pasakoja I. Tavrinas.
Kaip pasakoja vadovai, A. Usmanovo kabinete tvarkingai sustatyti aplankai su analitikų ataskaitomis ir publikacijomis žiniasklaidoje, jie suskirstyti sritimis – „Internetas“, „Metalai“, „Telekomunikacijos“. Įdomiausius pastebėjimus A. Usmanovas siunčia atsakingiems vadovams – kaip idėjas ir pamąstymus verslo plėtrai. Nepasieinama ir be atgalinio ryšio. „Po paskutinio susitikimo: socialiniame tinkle radau įdomią rublio, aukso, naftos ir tarpvalstybinio žaliavų judėjimo ryšio analizę, nedelsdamas pasidalinau“, – prisimena I. Strešinskis.
Dmitrijus Grišinas, „Mail.ru Group“ įkūrėjas ir generalinius direktorius, pažymi, kad A. Usmanovas daug išmano apie internetą. „O jei ir nesupranta kokių naujų technologijos idėjų, tai greitai perpranta“, – sako jis. Į technologijas A. Usmanovas pradėjo investuoti 2008 metais, kartu su Jurijumi Milneromu, tai buvo daroma per „DST Global“ fondą. Prieš trejus metus jie pradėjo svarstyti apie naują kryptį – Aziją. „JAV rinka jau išbandyta, ir investicijų augimo, kaip esame įpratę, po 5-10 kartų jau nebebus. Dabar mus domina Kinija ir Indija,“ – aiškina I. Strešinskis.
Sprendimas pasiteisino: lapkritį per interviu amerikiečių televizijos kanalui CNBC A. Usmanovas prisipažino, kad investicijos į kinų mažmeninės prekybos svetainę „Alibaba“ atsipirko 500 proc.
Be „Alibaba“, interneto kompanijos JD.com bei pigių išmaniųjų telefonų gamintojo „Xiaomi“ A. Usmanovas Kinijoje rado ir kitų galimybių – „Hopu“ fondas svarsto apie galimybę investuoti į projektą Udokano rūdingoje srityje (projekte taip pat planuoja dalyvauti „Rostech“, su kurio vadovu Sergejumi Čemezovu A. Usmanovas pažįstamas nuo 1980 metų). Gebėjimas palaikyti draugiškus ryšius su verslo partneriais neabejotinai duoda naudos – A. Usmanovas asmeniškai pažįsta „Hopu“ direktorių valdybos pirmininką, o „Huawei“ įkūrėjas ir pagrindinis „Megafon“ įrangos tiekėjas Ren Zhengrei, viešėdamas Maskvoje, lankėsi jo namuose.
Siauras ratas
I.Strešinskis A. Usmanovui dirba nuo 2004 metų, tačiau „šeimos nariu“ pasijuto vos prieš penkerius metus. Ką reiškia patekti į tą siaurą ratą? „Jis puikiai žino, kas vyksta mano gyvenime, o aš – kas jo“, – lakoniškai aiškina I. Strešinskis.
A. Usmanovui pasitaikė proga įvertinti pastarojo gebėjimus dar net nepradėjus kartu dirbti. Nuo 1994 metų I. Strešinskis juridiniais klausimais konsultavo aliuminiu prekiavusį Vasilijų Anisimovą. Konkrečiai buvo atsakingas už anglų ir olandų bendrovės „Corus“ 13,4 proc. akcijų įsigijimo dokumentų rengimą. Per metus sandoris A. Usmanovui ir jo rizikinga idėja patikėjusiems investuotojams atnešė daugiau kaip 600 mln. dolerių (530,98 mln. Eur), tarp jų be V. Anisimovo buvo Andrejus Skočas ir būsimasis pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Šuvalovas. Po šio sandorio V. Anisimovas ir A. Usmanovas sujungė turimą turtą, o kai A. Usmanovas tandeme įgavo galios persvarą, I. Strešinskis pradėjo jam dirbti. „A. Usmanovui svarbiausias yra vadovų lojalumas. I. Strešinskis dėl darbo su V.Anisimovu buvo patikrintas asmuo“, – sako milijardieriaus pažįstamas.
2008 metų pabaigoje A. Usmanovas į telekomunikacijų sritį pasikvietė vadovą, kuriuo galėjo pasitikėti 100 proc. Pagrindiniai „Меgafon“ akcininkai – A. Usmanovo struktūros, skandinavų „TeliaSonera“ ir „Alfa Group“ – buvo įsivėlę į korporatyvinį konfliktą. A. Usmanovui pavyko įtikinti „TeliaSonera“ prieš „Alfa Group“ sudaryti koaliciją, tačiau skandinavai greitai perėjo į Michailo Friedmano kontroliuojančiosios bendrovės pusę, pateiktas siūlymas susijungti su Turkijos „Turkcell“. A. Usmanovui ši situacija nepatiko – „TeliaSonera“ virto pagrindine „Меgafon“ akcininke. Prasidėjo teismo durų varstymas. I. Strešinskis pamena, kaip sunku buvo atsižvelgti į tiek daug skirtingų interesų: A. Usmanovas, anot jo, visada moko vadovus suprasti, kas ko nori. Ir labai nemėgsta teismų.
„Tai kaip lošimo namai – niekada negali žinoti, kam nusišypsos sėkmė. O A. Usmanovas lošimo namuose niekada nežaidžia ir nežaidė“, – sako I. Strešinskis.
Galiausiai A. Usmanovas iškovojo „Megafon“ kontrolę, tačiau santykiai su M. Friedmanu išliko draugiški.
A.Usmanovo pasitikėjimą vadovais rodo ir jiems suteiktas leidimas rizikuoti savo vardu. Taip buvo, pavyzdžiui, su „Skartel“ įsigijimo sandoriu („Yota“ operatorius). 2011 metais „Megafon“, МТS, “Vympelkom“ ir „Rostelekom“ susitarė visi kartu dirbti su „Yota“, tačiau partnerystė nutrūko. I. Strešinskis pasiūlė nusipirkti „Yota“, manydamas, kad toks įsigijimas atvertų vartus „Меgafon“ plėtrai. „Skambinama vis mažiau, o duomenų perduodama vis daugiau. Nenorėdamas tapti paprasta infrastruktūra, savotišku vandentiekiu, „Меgafon“ turi vystytis, eksperimentuoti su įvairiais verslo modeliais. „Yota“ šiuo atveju tinka idealiai. Mes turime suteikti klientui tai, už ką jis yra pasiruošęs sumokėti“, – aiškina I. Strešinskis.
Diskusija komandoje truko vienerius metus. A. Usmanovą neramino vienas vienintelis klausimas – kada visa tai atsipirks. Galiausiai jis sutiko. Ir netgi susitiko aptarti sandorį su „Skartel“ įkūrėjais Sergejumi Adonjevu ir Albertu Avdolianu. Jų sprendimas buvo toks: S. Adonjevas ir A. Avdolianas sutiko perleisti visas „Skartel“ akcijas, o A. Usmanovas – pusę „Megafon“ akcijų.
Technologinis pranašumas, kuriuo kliovėsi I. Strešinskis, greitai sumažėjo – konkurentai pradėjo kurti savo infrastruktūrą. Komanda beveik visiškai pasikeitė – dvi skirtingos verslo kultūros nesugyveno viena su kita. Galų gale „Skartel“ tapo „Megafon“ dalimi. 2014 metų rugpjūtį „Yota“ tarsi atgimė iš naujo – dabar šis mobiliojo ryšio operatorius pristatomas kaip patogus ir nebrangus sprendimas tiems, kurie savo išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose naudojasi internetu (tokių abonentų pelningumas didesnis nei paprastų).
„USM Advisers“ vadovas pripažįsta, kad pirkinys vis dar neatsipirko. Bet, kaip teigia vienos telekomunikacijų bendrovių vadovas, A. Usmanovo šis sandoris tikrai nenuskurdino, greičiau priešingai.
Dažniausiai derybas veda pats I. Strešinskis, tai savotiška strategija: „Visada galima pasakyti, kad vadovas ne taip suprato, arba žadėjo visai ne tai. Tai A. Usmanovui suteikia šiokį tokį lankstumą nuostolingo sandorio atveju“, – teigia pašnekovas.
Bėgte karjeros laiptais
Tuo metu jis vadovavo „Меdiа-1“ kompanijai, valdžiusiai tris dešimtis regioninių televizijų. Po nepavykusio bandymo susijungti su amerikiečių „Disney“ (tam nepritarė Federalinė antimonopolinė tarnyba), I. Tavrinas ėmė ieškoti kitų plėtros būdų. A. Usmanovo kanalai „Мuz-ТV“ ir 7ТV transliavo daugelyje miestų, kur buvo jo televizijos. Susijungimas būtų padidęs kanalų aprėptį ir pelningumą, o krizės įkarštyje tai buvo labai svarbu bet kuriam verslininkui, valdančiam nepelningą žiniasklaidos priemonę.
Milijardierius ir jaunas verslininkas pariteto pagrindu įkūrė bendrą verslą (vėliau pavadintą JUTV), o toks sprendimas kaip reikiant nustebino rinką: I. Tavrino turtas buvo vertas daug mažiau. A. Usmanovas valdymą taip pat patikėjo I. Tavrinui. Prieš dvejus metus žurnalui „Forbes“ komentuodamas šį susitarimą, A. Usmanovas paaiškino: „Atsižvelgiant į tai, kad I. Tavrinas nieko neėmė už valdymą, manau, kad padarėme gerą ir teisingą sprendimą. Aš išsilaisvinau nuo kasdieninio galvos skausmo, kurį sukelia tiesioginis verslo administravimas“.
„Ivanas su A. Usmanovu kalbėjo jam suprantama kalba“, – teigia vienas verslininko pažįstamas. Per metus I. Tavrinas stipriai sumažino išlaidas ir padidino pajamas: 2010 metais „Мuz-ТV“ ir 7ТV uždirbo 2,6 mlrd. rublių (34 mln. Eur) (prieš tai tokią sumą uždirbo per dvejus metus). Vertindamas I. Tavrino kaip vadovo potencialą, 2011 metų pavasarį A. Usmanovas jį pristatė „Mail.ru“ direktorių tarybai, o jau vasarą išsiuntė spręsti konflikto, susijusio su daugiausia galvos skausmo sukeliančiu turto – socialiniu tinklu „VKontakte“. „Mail.ru“ norėjo padidinti savo akcijų paketą socialiniame tinkle, tačiau „VKontakte“ vadovas Pavelas Durovas į tai viešai atsakė ne itin taktiškai.
Per pirmą susitikimą I. Tavrinas su P. Durovu prakalbėjo septynias valandas – P. Durovo išpuoliai prieš „Mail.ru“ nepasibaigė, tačiau pokalbis nenuėjo veltui. Kai P. Durovas nusprendė parduoti savo „VKontakte“ dalį, pirkėju tapo naujasis jo bičiulis I. Tavrinas.
2011 metų spalį I. Tavrinas vis dėl to sudarė sandorį su „Disney“. Už 49 proc. JUTV akcijų „Disney“ sumokėjo 300 mln. dolerių (265,16 mln. Eur). Jis neneigia, kad A. Usmanovo pavardė sudarant sandorį atliko lemiamą vaidmenį – neatsitiktinai po susitikimo A. Usmanovas, I. Tavrinas ir generalinis „Walt Disney Co“ direktorius Robertas Igeras susitiko su Vladimiru Putinu.
„Partnerystė su kompanija, priklausančia I. Tavrinui – tai viena, o partnerystė su žmogumi, turinčiu didelę patirtį ir nepaneigiamą reputaciją – visai kas kita. Tai ir nulėmė „Disney“ sprendimą“, – teigia pašnekovas. Po sėkmingo sandorio I. Tavrinas A. Usmanovui tiesiai šviesiai prisipažino, kad toliau dirbti su televizija jam neįdomu, bet jei tik jo paslaugų prireiks kitoje srityje, jis sutinkąs iš karto.
A.Usmanovui I. Tavrino paslaugų prireikė labai greitai. Gruodį milijardieriui priklausantis „Kommersant“ įsivėlė į skandalą dėl publikacijų žurnale „Vlast“, tad buvo priimtas sprendimas atleisti keletą pagrindinių vadovų. Prižiūrėti šį procesą A. Usmanovas patikėjo būtent I. Tavrinui.
Iš verslo perspektyvos „Kommersant“ negali lygintis su kitu milijardieriaus valdomu turtu. Šio verslo pajamos siekia 2,8 mlrd. rublių (36,7 mln. Eur), pelnas – 80 mln. rublių (10,5 mln. Eur). Atsižvelgiant į faktą, kad „Mail.ru“ pajamos yra 10 kartu didesnės (27 mlrd. rublių (354,6 mln. Eur)), o „Меgafon“ pajamos didesnės net dviem nuliais (297 mlrd. rublių (3,9 mlrd. Eur)), toks dėmesys leidyba ir spauda besiverčiančiai įmonei atrodo bent jau įtartinai. Kodėl „Kommersant“ tapo toks svarbus?
Tai rizikingas ir sudėtingas verslas – tiek politiniu, tiek verslo ryšių klausimu. „Kommersant“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas ėjęs Demjanas Kudriavcevas, atsistatydinęs iš karto po skandalo su „Vlast“, pasakoja, kad A. Usmanovas telefonu neretai sulaukdavo įvairiausių skundų: „Ališerai, taviškiai apie mane prirašė tikrų nesąmonių.“ A. Usmanovas kartais apie tokius skundus informuodavo redaktorių, tačiau pirmus penkerius metus pasitikėdavo kontrargumentais ir administracinių sprendimų nesiėmė. Iki istorijos su „Vlast“ – įžeidinėjimus Rusijos prezidentui jis įvertino kaip peržengtą ribą („Tie straipsniai balansuoja ties chuliganizmo riba“, tada sakė pats A. Usmanovas).
Kodėl „Kommersant” valdymą A. Usmanovas perdavė žmonėms, neturintiems nieko bendro su žurnalistika? „Buvo svarbu, kad laivas nenuskęstų. Yra du būdai: galima rinktis autoritetingą žmogų arba žmogų su pistoletu. Nusprendė, kad laiko formuoti autoritetą neturi“, – sako D. Kudriavcevas. Be to, „Kommersant“ reikėjo patikimo žmogaus, kuris užkirstų kelią „chuliganizmui“.
I.Tavrinui „Kommersant”, dirbęs pagal visai kitokius verslo įstatymus, atrodė tikra egzotika, kažkas panašaus į viešuosius darbus. „Kommersant“ sėkme buvau suinteresuotas vien dėl to, kad jis priklausė man artimam žmogui“, – prisipažįsta vadovas.
A. Usmanovo prašymu, jis vadovavo bendrovės direktorių tarybai, tačiau direktoriumi pasiūlė paskirti Dmitrijų Sergejevą – klasės draugą ir partnerį, kuriam anksčiau perdavė JUTV valdymą. Milijardierius pasitikėjo jo sprendimu. „Greitai sutikau, neįsivaizduoju, kas būtų privertę neigiamai atsisakyti a) A. Usmanovui, b) tokiai progai“, – per interviu „Forbes“ sakė D. Sergejevas.
I. Tavrinas paskendo „Меgafon“ reikaluose. I. Strešinskis pamena, kad perduoti „Меgafon“ valdymą I. Tavrinui pasiūlė Sergejus Soldatenkovas, kompaniją valdęs beveik dešimt metų. A. Usmanovas taip pat pritarė šiai idėjai. Ar I. Tavrinas taip pat priklauso vadinamajai A. Usmanovo šeimai?
Pats į šį klausimą atsakyti nenori, tačiau ir I. Strešinskis, ir D. Sergejevas, mano, kad tikrai taip.
Į klausimą, ar A. Usmanovas užsiima savo vadovų ugdymu, I. Tavrinas ryžtingai atsako: „Ališeras Usmanovas nori pasaulį aplink save padaryti geresnį ir nesiliauja stengęsis“.
Dažnai susitinka ne tik dėl darbo reikalų. I. Tavrino žodžiais, A. Usmanovas visada pasiruošęs patarti ir asmeninio verslo klausimais (jis nedraudžia savo įmonių vadovams vystyti asmeninius verslo projektus).
Būtent I. Tavrinas tapo tarpininku į USM rankas perduodant P. Durovo akcijų paketą. Pats teigia, kad 2014 metų žiemą priimtas sprendimas įsigyti 12 proc. „VKontakte“ akcijų tebuvo sąmojinga investicija. „Mes neaptarėme visų šio sandorio detalių, bet kokiu atveju šioje situacijoje būčiau pasielgęs taip, kaip iš manęs būtų norėjęs A. Usmanovas“, – teigia I. Tavrinas.
Savi ir ne savi
A.Usmanovo interesams „VKontakte“ jau atstovavo D. Sergejevas. Su bendrovės savininku jį taip pat sieja tvirti ryšiai. Pavyzdžiui, kai D. Sergejevas turėjo problemų su sveikata, A. Usmanovas padėjo rasti geriausius gydytojus, buvo pirmasis, paskambinęs po operacijos. „Dar nebuvau sutikęs tokios geros širdies žmogaus“, – prisipažįsta D. Sergejevas.
Į socialinio tinklo vykdomojo direktoriaus postą jis atėjo pačiame konflikto tiek su UCP fondu, turinčiu 48 proc. akcijų, tiek su buvusiais vadovais Igoriu ir Ilja Perekopskiais, kurie reikalavo solidžių išmokų, įkarštyje. Teismas pripažino, kad „VKontakte“ įkūrėjo P. Durovo parašai ant dokumentų buvo suklastoti, netrukus jie ne tik atsisakė išmokų, bet ir kompensavo tam tikras išlaidas, didžiuojasi D. Sergejevas. P. Durovui, kuris visus metus kompanijos sąskaita gyveno brangiame „W“ viešbutyje, taip pat teko atverti piniginę.
Konfliktą su UCP sprendė pats A. Usmanovas. Anot su UCP artimo „Forbes“ šaltinio, derybas, pasibaigusias tuo, kad „Mail.ru Group“ sėkmingai konsolidavo 100 proc. „VKontakte“ akcijų, inicijavo pats milijardierius. P. Durovas perėmė visą projekto „Telegram“ kontrolę, o UCP pelningai pardavė savo socialinio tinklo dalį.
„Forbes“ apie A. Usmanovą paklausus P. Durovo, pasigirdo ditirambai: „Šis žmogus turi išskirtinai platų akiratį, puikią verslo įžvalgą ir paiso verslo etikos.“ A. Usmanovo, P. Durovą laikiusio talentingu ir gabiu žmogumi ir seniau su juo po kelias valandas diskutuodavusio apie internetą, aplinkos žmonės, kalba, kad milijardierius P. Durovo pasitraukimu iš generalinio direktoriaus posto buvo labai nepatenkintas. Nors santykiai nenutrūko – vasarą P. Durovas A. Usmanovą aplankė Sardinijoje, pasveikino jo žmoną Iriną Viner su gimimo diena.
Mūšis dėl maržos
Anksčiau A. Varičevas dirbo Olegui Deripaskui, Orsko-Chalilovsko metalo kombinate (dabar „Uralskaja Stal“). Įsigijęs 50 proc. įmonės akcijų, 2003 metų pavasarį A. Usmanovas sukvietė pagrindinius vadovus į susitikimą. „Labai nustebome išgirdę ir kritikos, ir šiltų žodžių“, – prisimena A. Varičevas. Neilgai trukus A. Usmanovas nusipirko visą kompaniją. Po „Michailovskovo GOK“ įsigijimo, A. Varičevas tapo generaliniu direktoriumi. O po kelerių metų A. Usmanovas jam patikėjo visą kalnakasybos ir metalurgijos sritį.
Tiesa, pirmą kartą A. Varičevas holdingui vadovavo tik pusė metų. 2008 metais „Меtalloinvest“ nusipirko licenciją projektų Udokano rūdingojoje srityje plėtrai, ir A. Varičevas pradėjo vadovauti Baikalo kasybos kompanijai, sukurtai išskirtinai šiam ambicingam projektui ( išlaidos siekė 6 mlrd. dolerių (5,3 mlrd. Eur)).
Kol A. Varičevas buvo užimtas Udokano projektu, „Метalloinvest“ du kartus pakeitė generalinį direktorių – taip bandė susidoroti su 2008 metų krizės pasekmėmis. Juk naujoms užduotis vykdyti geriausiai tinka jau patikrintas vadovas.
2004 metais „Меtalloinvest“ inicijavo krizės stabdymo projektų – „Lebedinski GOK“ prasidėjo trečiojo tiesiogiai redukuotos geležies (pelningiausio įmonės produkto) gamybos cecho statybos. Daugėja didelių užsakymų – bendrovės produkcija naudojama statant tiltus, jos prireikė statant daugumą olimpinių objektų ir t.t.
„Jeigu A. Usmanovas pastebi įdomų verslą, ten atsiranda jo žmonių, prasideda plėtra. Tėviškai paaiškina „Čia bus taip, o ten...“. Savi greitai supranta“, – pasakoja vienas A. Usmanovo pažįstamas.
Didelė šeima
A. Usmanovo bendravimo stilių tiek lojalūs vadovai, tiek tolimesni žmonės apibūdina vienodai – gebėjimas daryti spaudimą. „Bendraudamas jis nuolat meta iššūkių, kartais taip elgiasi specialiai“, – kalba I. Strešinskis. Jo teigimu, savininkas specialiai provokuoja konfliktines diskusijas, norėdamas išgirstų visų pozicijas, visus argumentus. Su milijardieriumi bendraujantys interneto rykliai pasakoja apie populiarų pokštą – esą net patys žiauriausi socialinio tinklo „VKontakte“ „troliai“ nė per pusę neprilygsta A. Usmanovui.
„Jo valdymo tipas yra rytietiškas, pripažįsta tik besąlygišką paklusnumą. Prie to reikia įprasti, nes priešingu atveju augti profesine prasme nepavyks. I. Strešinskiui ir I. Tavrinui pavyko, jie savo postų nusipelnė“, – sako „Forbes“ šaltinis, dalyvavęs derybose su A. Usmanovu.
Vienas buvęs vieno iš A. Usmanovo verslų vadovas mano šiek tiek kitaip: „Santykiai labiau primena tėvo ir sūnų bendravimo formą, sūnūs gali nuvilti ir pradžiuginti, tėvas gali nubausti. Bet mes jį besąlygiškai gerbiame.“
Paklausus I. Strešinskio, ar galėtų dirbti kur nors kitur, jis atsako: „Net neįsivaizduoju, kad taip galėtų būti, nenorėčiau.“
Verslininkas, kartą su A. Usmanovu turėjęs reikalų dėl vieno svarbaus projekto, teigia kad USM grandininėje vadovavimo schema padeda išvengti nereikalingų susitikimų. „A. Usmanovas visada priima teisingus sprendimus, rezultatas akivaizdžiai matomas“, – konstatuoja jis.
