Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) vadovė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad 2019 metais fiksuotus turizmo rodiklius tikimasi pasiekti tik po kelerių metų.
„Metų pradžia, rodos, nežadėjo kažkokių labai didelių iššūkių, tačiau kovo mėnesį visi susidūrėme su pandemija ir nuo to pasikeitė visas turizmo sektorius, jo veikla ir turistų skaičiai, kurie 2019 metais buvo labai dideli. Jei kalbėtume apie tai, kada jau po krizės galėtume pasiekti 2019 metų rodiklius, greičiausiai tai būtų apie 2023 metus.
Šie metai buvo tikrai kupini iššūkių. Turėjome spręsti, kaip išlaikyti verslą, turimus sektoriaus darbuotojus, kaip vykdyti veiklą ir sulaukti, kol pandemija pasibaigs. Tikimės, kad kiti metai pamažu rodys atsigavimo ženklus ir (...) turėsime daugiau krypčių, kuriomis bus galima vykdyti skrydžius.“, – Eltai sakė ji.
Kalbėdama apie tai, kaip turizmo sektoriaus atstovai bandė prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, M. Plepytė-Rainienė, įvardijo, kad dalis jų pradėjo siūlyti daugiau kelionių po Lietuvą ir artimąjį užsienį.
„Dalis kelionių organizatorių pradėjo siūlyti keliones po Lietuvą, nors anksčiau to nedarė, po artimąjį užsienį. Verta prisiminti vadinamąjį Baltijos kelionių burbulą, kai buvo galima keliauti po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kiekviena turizmo įmonė stengėsi užsitikrinti bent kažkokias minimalias pajamas“, – sakė ji.
Anot M. Plepytės-Rainienės, nors situacija turizmo sektoriuje išlieka sudėtinga, net ir sugriežtinto karantino laikotarpiu šalies gyventojai nevengia keliauti ir švenčių praleisti kurortuose.
„Situacija išlieka tikrai sudėtinga. Visgi kalbant apie organizuojamas turistines keliones, kurios vyksta su užsakomaisiais reisais, šiuo metu turime tik vieną kryptį – Tenerifės salą (...). Žmonės keliauja ir tolesnėmis kryptimis, ypač norima keliauti į tokius kraštus kaip Maldyvai, Meksika. Tuo metu pagrindinis keliautojams keliamas reikalavimas yra neigiamo COVID-19 testo sertifikatas“, – tikino LTA vadovė.
„Žmonės tikrai noriai keliauja ir vyksta pailsėti svetur. Kai kurie, matyt, galėdami dirbti nuotoliniu būdu, iškeliauja ilgesniam laikui“, – pridūrė ji.
M. Plepytė-Rainienė teigė, kad turizmo sektoriaus atstovai gana skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasigirstančius nuogąstavimus, jog nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms galimybės keliauti galimai gali būti ribojamos.
„Kalbant apie sektoriaus atsigavimą, labai daug kas priklausys nuo COVID-19 vakcinos, nuo to, koks bus bendras sutarimas ES mastu kelionių atžvilgiu. Dabar dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad nepasiskiepijęs žmogus negalės keliauti. Tai mes vertiname gana skeptiškai, kadangi šiuo metu vakcinos Lietuvoje dar nėra, bet žmonės vis tiek gali keliauti, tiesiog yra keliami kiti reikalavimai“, – sakė ji.
Apžvelgdamas praėjusius metus nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas taip pat tikino, kad jie atnešė didelių iššūkių.
„Pernai turėjome rekordinius metus turizmo srityje, tad tikėjomės panašių, netgi kiek geresnių atvykstamojo ir vietinio turizmo rezultatų ir šiemet. Visgi pandemija gerokai pakoregavo planus, karantino ribojimai paralyžiavo turizmo sektorių. Taigi, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sausio-rugsėjo mėnesiais visas vietos ir užsienio turistų srautas krito 42 proc.“, – Eltai sakė jis.
Visgi D. Morkvėnas teigė, kad, nors dėl kilusios krizės atvykstamasis turizmas atsigauti nespėjo, vietinis turizmas išaugo 12 proc.
„Tarp pirmojo ir antrojo karantino turėjome stabilų laikotarpį ir jį pavyko neblogai išnaudoti. Nors atvykstamasis turizmas atsigauti nespėjo, (...) vasarą daugėjo keliaujančių šalies viduje. Vietinis turizmas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį augo 12 proc.“, – kalbėjo „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.
Jis taip pat teigė, kad prie Lietuvos turizmo sektoriaus palaikymo šiemet prisidėjo ir projekto „Atostogos medikams“ iniciatyva.
„Mūsų komanda visą rudenį taip pat vykdė projektą „Atostogos medikams“ (...). Tai leido pratęsti dėl pandemijos sutrumpėjusį turistinį sezoną, padėti turizmo verslui finansiškai ir kartu atsidėkoti medikams už darbą pandemijos metu. Ši priemonė susilaukė didžiulio dėmesio, o paslaugomis pasinaudojo dešimtys tūkstančių medikų“, – sakė jis.
„Iš principo noras keliauti niekur nedingo, tačiau kelionių pasirinkimus diktavo epidemiologinė situacija ir įvairūs kelionių ribojimai. Todėl tikimės, kad, kai situacija stabilizuosis, grįš ir įprotis keliauti“, – pridūrė jis.
D. Morkvėnas teigė, kad tikisi, jog jau kitąmet bus sugrąžinta didžioji užsienio turistų srauto dalis, o pats turizmo sektorius ims atsigauti ateinančią vasarą.
„Tikimės, kad kitąmet susigrąžinsime didžiąją dalį užsienio turistų srauto. Optimizmo įkvepia ir vakcinavimo planai. Tai turėtų sumažinti neapibrėžtumą, dėl kurio turistai įprastai vengia keliauti, ir leisti sugrįžti į normalų gyvenimą.
Tikimės, kad sektorius ims atsigauti kitą vasarą, tačiau tiksliau prognozuoti kol kas sudėtinga – ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos turizmui įtaką darys epidemiologinė situacija ir vakcinavimo eiga“, – sakė jis.
D. Morkvėnas taip pat pažymėjo, kad sektoriaus atsigavimas, tikėtina, vyks keliais etapais.
„Sektoriaus atsigavimas turėtų vykti keliais etapais. Pirmiausiai turėtume pamatyti turistų srautų iš sausumos transportu pasiekiamų kaimynių ir artimųjų rinkų augimą (...). Būtent artimosioms rinkoms pandemijai baigiantis ir bus skiriamas didžiausias dėmesys. Tuo metu tolimosios rinkos dėl galimai lėtesnio aviacijos sektoriaus atsigavimo gali atsistatyti šiek tiek vėliau“, – Eltai teigė jis.
