Kaip pažymi E. Šiškauskienė, Lietuvos turizmas generuoja apie 1,5 mlrd. Eur, įdarbina apie 54 tūkst. darbuotojų ir pernai priėmė 4 mln. turistų. Maža to, atsidarė 20 naujų viešbučių, o tai – pusė milijardo investicija.

„Mūsų sektoriui sako, kad mes blogai dirbame, jeigu negalime mėnesio išsilaikyti. Labai gaila, kad nėra visiško supratimo, kad restoranai yra mažos įmonės, dirbančios iš apyvartų, ir didžiausią mokesčių dalį sudaro su darbo santykiais susiję mokesčiai – beveik 65 proc.“, – sako ji.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė įsitikinusi, kad tik subsidijos gali išgelbėti tiek viešbučius ir restoranus, tiek priverstinai uždarytą verslą.

„Turi būti itin aiškios kategorijos, kokias subsidijas ir priemones taikome priverstinai visiškai uždarytam, dar veikiančiam ir pilnai dirbančiam verslui. Prašau pagalvokite, kokios priemonės turi būti viešbučiams.

Jie ir turizmo organizatoriai neatsigaus dar kokius 8 mėn. ar metus, po to, kai atsigaus skrydžiai, o Lietuvos valstybė tikrai nebus prioritetinė, į kurią visi puls skristi“, – Seimo posėdyje kalbėjo E. Šiškauskienė.

Todėl, anot jos, reikia svarstyti visiškai atskirą priemonių planą viešbučiams ir restoranams. Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovės vertinimu, verslą galėtų išgelbėti tik subsidijos, kurios galėtų siekti bent vieno praėjusių metų mėnesio apyvartą.

„Iš to verslas galėtų sumokėti ir atlyginimus darbuotojams, ir komunalinius (...), ir kitus mokestinius atsiskaitymus bei išlaikyti verslą“, – tikino ji.

Evalda Šiškauskienė

Be to, E. Šiškauskienė pabrėžė, kad šiuo metu su pavydu stebimi kitų valstybių žingsniai. Kaip pavyzdį ji pateikia Estiją, kur valstybė turizmui skyrė 25 mln. eurų paramą. „Estai duoda išmokas tiesiai į darbuotojų sąskaitą, visiškai neprašydami verslo prisidėti“, – pridūrė ji.

Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovė prakalbo ir apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą nuo 21 iki 9 proc. Tai esą padėtų maitinimo sektoriui išgyventi.

„Tai yra daroma ne dėl to, kad sumažėtų patiekalų kainos, bet dėl to, kad akumuliuotas lėšas skirtume atlyginimams, kurie auga mūsų sektoriuje apie 15 proc. ir išlaikytume darbo vietas. Mūsų pradinis noras buvo stabdyti emigraciją, dabar situacija iš esmės keičiasi. (...) Kažkaip reikės tą verslą atgaivinti, paskatinti vartojimą, nes žmonės pinigų neturės. 21 valstybė tai jau yra padariusi“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.

Kalbėdama apie restoranų sektorių ji atkreipia dėmesį, kad restoranų tinklai, kurie vienija po 50 ar 40 mažų restoranų, nepatenka į smulkioji ir vidutinio verslo (SVV) kategoriją pagal darbuotojų skaičių, todėl negali pasinaudoti parama.

„Jie savo įmonėse turi nuo 900 iki 1000 darbuotojų ir negali naudotis jokiomis siūlomomis priemonėmis SVV, nes patenka į didelės įmonės statusą. Manyčiau, kad šiam laikotarpiui būtų netikslinga juos laikyti kaip dideles įmones, nes tai yra pati imliausia sfera darbuotojams – tiek moterims, studentams ir paaugliams“, – atkreipia dėmesį ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (191)