aA
Atostogas vengiantiems imti darbuotojams derėtų prisiminti, kad amžinai jos nesikaups, po kiek laiko dalis sukauptų dienų gali būti prarasta ir už jas užmokama nebus. Tad sukaupusiems daug atostogų dienų patariama prisiminti dvi taisykles.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dvi situacijos: prieš Darbo kodekso įsigaliojimą ir po

Darbuotojams reikėtų prisiminti dvi pagrindinis taisykles – kokia tvarka yra su atostogų dienomis sukauptomis iki 2017 m. liepos mėnesio, tai yra Darbo kodekso įsigaliojimo, ir kokia yra tvarka su kaupiamomis dienomis po Darbo kodekso įsigaliojimo.

„Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Nepanaudotos atostogos gali būti pakeistos pinigine kompensacija tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama.

Darbuotojas, neišnaudojęs iki 2017 m. liepos 1 d. sukauptų atostogų, po 2020 m. liepos 1 d. praras teisę tiek į šias (sukauptas iki 2017 m. liepos 1 d.) atostogas (nebegalės jomis pasinaudoti), tiek į jų kompensavimą darbo sutarties nutraukimo atveju“, – apie pirmąjį atvejį plačiau paaiškina „Jurex“ advokatė Kotryna Jakavičiūtė.

Jei darbuotojas pradėjo kaupti atostogų dienas po 2017 m. liepos 1 d. ir jų neišnaudoja, bet vis persikelia į kitus metus, tuomet turėtų prisiminti, kad kas tris metus dalis tų kaupiamų dienų nusibrauks.

„Darbuotojo per kalendorinius metus ar ankstesnius metus sukauptos ir neišnaudotos atostogos kaupiamos ir visos perkeliamos į kitus metus tol, kol neprarandama teisė į jas.

Pavyzdžiui, darbuotojas gali būti sukaupęs 20 darbo dienų už 2017–2018 darbo metus, 20 darbo dienų už 2018–2019 darbo metus, o šių atostogų neišnaudojus – jos perkeliamos į 2019–2020 metus. Tokiu būdu 2019–2020 metais darbuotojas turės teisę jau į 60 darbo dienų atostogų. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kai darbo sutartis nutraukiama) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Taigi, sukauptų atostogų neišnaudojus per trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į jas, pabaigos, teisė jomis naudotis ar gauti kompensaciją už jas prarandama“, – paaiškina advokatė.

Turintiems daug atostogų reikėtų susirūpinti: amžinai jos nesikaups
© Mindaugas Milinis

Problemos darbdaviams dėl biudžetų

Daugiausia problemų dėl darbuotojų kaupiamų atostogų kyla darbdaviams – ypač, jei darbuotojas sukaupia nemažą šių dienų skaičių, išeina iš darbo ir už jas pasiima nemenką kompensaciją.

„Atleidžiant darbuotoją, sukaupusį didelį nepanaudotų atostogų dienų skaičių, įmonei reikia mokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, į kurias teisė dar neprarasta, o tai iškreipia planuotą biudžetą. Be to, darbdavys turi užtikrinti ir Darbo kodekso nuostatos, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, įgyvendinimą, todėl darbuotojo atsisakymas naudotis kasmetinėmis atostogomis ar bent jų dalimi, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise“, – primena K. Jakavičiūtė.

Advokatė informuoja, kad kasmetinės atostogos apmokamos vidutiniu to darbuotojo darbo užmokesčiu. Tai pat išmokamos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogų dienas.

„Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio (3 paskutiniai mėnesiai) užmokesčio, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis: bazinį darbo užmokestį bei kintamąją jo dalį, priedus, priemokas, didesnį apmokėjimą už darbą, pavyzdžiui, naktį ar švenčių dieną, bei premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus, neįskaitomos tik skatinamosios premijos. Ta pačia tvarka apskaičiuojamas ir vidutinis darbo užmokestis kompensacijai už nepanaudotas atostogas mokėti“, – komentuoja advokatė.

3 metai – optimalus laikas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė DELFI komentuoja, kad šiuo metu didesnė problema yra dėl dienų sukauptų iki Darbo kodekso įsigaliojimo. Būtent jų išnaudojimui liko metai laiko.

„Už ankstesnius laikotarpius buvo sukaupta pakankamai daug, bet po to šis klausimas jau turėtų būti išspręstas, nes nesutaupys jau tiek daug atostogų. Kai pasižiūrėjome, buvo tokių žmonių, kas 10 metų taupė tas atostogas: ar atostogavo jie, ar ne, niekas neįrodys. Mes orientuojamės į sąžinę ir sąžiningą santykį tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas turi pailsėti, o darbdavys užtikrinti, kad tas žmogus pailsėtų. Teisinė bazė yra, reikia tik ja naudotis“, – teigė E. Radišauskienė.

Turintiems daug atostogų reikėtų susirūpinti: amžinai jos nesikaups
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiteiravus, ar nėra svarstoma riboti neišnaudotų dienų skaičių, kiek galima persikelti į kitus metus, E. Radišauskienė atsakė, kad tokių planų nėra.

„Dar kai buvo priiminėjamas Darbo kodeksas diskutavome ir manome, kad trys metai yra optimalu. (…) Pagrindinė problema (dėl neišnaudojamų dienų ir įmonių biudžeto – DELFI) daugiau yra valstybinėse įmonėse, kurios optimizuojamos, kur daugiau ilgalaikių darbuotojų išdirbusių nemažai laiko, bet ji išsispręs artimiausiu metu. Šiaip darbdaviai neturėtų skųstis, nes Darbo kodeksas jau galioja nuo 2017 metų liepos, ir tikrai galėjo savo darbuotojams siūlyti eiti atostogų.

Yra visą laiką dvi pusės: profesinės sąjungos sakys, kad darbdaviai neišleidžia atostogų, o darbdavys sakys, kad negali išvaryti atostogų. Toks nuolatinis ginčas. Yra tam tikrų niuansų, kad tikrai neišleidžia, bet tokiu atveju, jei yra formaliai parašytas darbuotojo prašymas, tada turi būti darbdavio atsakymas, kodėl jis nesuteikė. Dabar žmonės pakankamai raštingi ir gerai žino savo teises. Manau ir profesinės sąjungos galėtų padėti šioje situacijoje tiek savo nariams, tiek kitiems žmonėms, kad jie suprastų, kokias teises turi ir kaip gali jomis pasinaudoti“, – komentavo E. Radišauskienė.

Pagal Darbo kodeksą kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.2174

Naujų įmonių pavadinimai stebina: nuo „Tepaluotos rankos“ iki „Partinio šuns“ (5)

Lietuvoje ir toliau aktyviai steigiamos naujos įmonės, įstaigos ir asociacijos, o jų steigėjai...

Iš „Maxima Bazės“ Vilniuje evakuoti žmonės papildyta 18:54 (13)

Šeštadienį Vilniaus pakraštyje „ Maxima bazėje“ suveikusi signalizacija sukėlė nerimą...

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė: po 4 valandų eilėje liepė apsisukti ir grįžti atgal (842)

Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks susidurti...

Vairuotojas užfiksavo, kaip žalias dyzelis atsiduria visureigyje papildyta komentaru  (201)

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta nuotrauka, kurioje matomas į lengvąjį automobilį pilamas...

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet – 5,3 mlrd. eurų

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų šių metų pirmų šešių mėnesių pajamos sudarė...

Top naujienos

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija (27)

Dabar pats laikas natūraliai „pasirinkti“ įvairioms organizmo funkcijoms gyvybiškai svarbaus...

Erdogano oponentai iš Stambulo spintos traukia skolų skeletus: geruoju tai nesibaigs (59)

Turkijos opozicija du kartus metė iššūkį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politiniam aparatui...

Gyvai / Europos jaunimo čempionatas: Lietuva – Turkija tiesioginė vaizdo transliacija

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinė stoja į paskutinį mūšį Izraelyje...

Užkalnis rado blogiausią restoraną šalyje (nuolat pildoma) (282)

Mielieji mano skaitytojai, vyrai ir moterys, mergaitės ir berniukai, jūs norėjote, prašėte,...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kas geriau – vaikai ar šunys? (198)

„Kam man tas šaldytuvas, jei aš nerūkau“ – čia toks anekdotas, keliais dešimtmečiais...

„Panathinaikos“ prezidentas: su Šiškausku būtume laimėję Eurolygą tris sezonus paeiliui tikisi, kad Jasikevičius sugrįš (7)

Atėnų „Panathinaikos“ prezidentas ir generalinis vadybininkas Manos Papadopoulos bendraudamas...

Mokslininkų atradimas į vabzdžius privers žiūrėti kitaip: prieš traiškant vorą, reikėtų gerai pagalvoti (6)

Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad vabzdžiai junta kažką panašaus į skausmą. Tačiau...

Iranas: Britanijos laivo perėmimas buvo „atsakomasis“ veiksmas (22)

Irano sprendimas perimti Didžiosios Britanijos tanklaivį buvo atsakas į šios šalies vaidmenį...

Istorikas apie simbolinį Nausėdos gestą: tai rodo, kokiu keliu jis rinksis eiti (149)

Penktadienį buvo inauguruotas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda . Rytą jis pradėjo...