Šiomis dienomis apsilankę turguje už kilogramą ne lietuviškų braškių sumokėsite apie 3 eurus, panašiai tiek kainuoja ir pomidorai bei agurkai. Ryšulėlį jau Lietuvoje augusių žalumynų galima aptikti už 50-60 centų, po eurą – puokštelė ridikų, kelios česnako galvos. Iki euro sumokėsite ir už saujelę salotų. Už 100 gramų žirnių – taip pat euras, tad tik paskanavimui.
Tiesa, vietoje augintų daržovių ir uogų dar nėra itin daug, tačiau jos jau po truputį išstumia atsivežtas iš užsienio prekes.
Halės turguje prekiaujanti Margarita „Delfi“ įvardijo, kad šiuo metu jau prekiauja lietuviškais žirniais, smidrais, salotomis, žalumynais. Buvo ir braškių, tačiau jas greitai išpirko. Kai kas atsirado šįmet gerokai anksčiau nei pernai.
„Žirniai šiais metais labai anksti atsirado. Smidrai, braškės kaip ir laiku. Kažkokių didesnių pokyčių nei praėjusiais metais nėra“, – sakė prekeivė.
Ji tikino, kad kainos išliko tokios pačios kaip ir pernai. Tiesa, pirkėjai labai nori visko lietuviško ir nori greitai, pastebėjo ji. O kai kuriose vietose gali būti ir apgauti, nes nelabai atskiria patys lietuvišką produkciją nuo užsienietiškos.
„Nori lietuviškos produkcijos, bet nesupranta, kad dar negali jos turėti. Dar ne tas laikotarpis. Ateina ir ieško šviežių riešutų, kai riešutai pasirodo liepos gale, arba lietuviškų arbūzų, kurie pas mus neauga tokiais kiekiais“, – atkreipė dėmesį Margarita.
Kainos dabar bus didesnės, tačiau vėliau kris
Kita Halės turguje kalbinta prekeivė Evelina pasakojo, kad prasidedant vasaros sezonui jau galima nusipirkti lietuviškų pomidorų, agurkų, tuo metu braškės dar vyrauja lenkiškos, ispaniškos ir graikiškos. Tiesa, pastarosiomis dienomis atsiranda ir lietuviškų, tik kaina jų didesnė.
„Žalumynai jau visi lietuviški. Kainos nuo praėjusių metų nelabai skiriasi, gali būti 10, 20, 50 centų brangiau būt. Prasidedant sezonui, kaina visada bus didesnė. Šiandien atsivežėm naujus pomidorus, tai kaina yra 6 eurai, po trijų savaičių gali kristi iki 3,5 euro.
Graikiškos braškės šiuo metu yra į pabaigą, jų labai daug, kaina yra 3-3,50 euro už kilogramą. Lenkiškos maždaug 3,50–4,50 euro, lietuviškos – 6-8 eurai. Bet dar tik pradžia, jeigu kažką žiemai ruošti, šaldyti, uogienes daryti, tai dar tikrai per anksti, dabar reikia atsivalgyt šviežių. O paskui jau šaldyti, kai kaina bus kokie 2,50-3 eurai“, – dėstė Evelina.
Ji atkreipė dėmesį, kad visgi dar net ne vasara, o žmonės jau labai skuba ieškoti lietuviškų gėrybių, kai dar išties anksti. Pavyzdžiui, jau teiraujasi ir žemuogių.
„Prasidėjo jau lietuviški žirniai, labai skanūs. Po truputį gerėja orai, viskas auga, labai laukiam visko“, – paminėjo moteris.
Anot jos, pirkėjai labai skirtingi, bet dauguma visgi ieško būtent lietuviškų prekių. Visgi vieniems tiesiog norisi šviežumo, jiems nesvarbu, iš kokio krašto atkeliavusios prekės, kitiems norisi tik vietoje augintų daržovių ir uogų.
Evelina pastebėjo, kad žmonės linkę pasidairyti po turgų, paieškoti, kur pigiau, tačiau ne visada – kai kurie pastovūs klientai ateina visuomet į tą patį tašką. Kiti klausinėja, kodėl kainos skiriasi.
„Jeigu nesiskiria, klausia, kodėl pas visus vienodai. Žmonės labai skirtingai žiūri“, – dėstė prekeivė.
Kviečiame pažiūrėti, ką ir už kokias kainas galima nusipirkti Vilniaus turguose:
Braškes greit išperka, nors jos dvigubai brangesnės
Tuo metu prisistatyti nepanorusi Kalvarijų turgaus prekeivė minėjo, kad kainos liko lygiai tokios pačios kaip ir pernai, iš lietuviškos produkcijos galima įsigyti įvairių žalumynų, pomidorų, agurkų. Jau prasideda ir burokai bei morkos, sakė ji.
„Žalumynai 100 proc. lietuviški jau. Bet žmonės neklausia, ar lietuviški, tiesiog perka ir viskas“, – sakė moteris.
Taip pat Kalvarijų turguje uogomis prekiaujanti Ana antrino, jog kainos panašios, kaip ir pernai metų. Tiek braškės, tiek šilauogės ir trešnės kainuoja kone tiek pat. Ji paminėjo, kad kol kas taip pat daugiausiai turi tik lietuviškų žalumynų. Braškes žmonės greitai išperka, šiuo metu jų kaina apie 5-6 eurus svyruoja. Ji patikino, kad pirkėjai pageidauja būtent lietuviškų.
„Turėjau lietuviškų braškių ir užpraeitą, ir praeitą savaitę, tik šiandien neturiu. Išperka, žinokit. Bet rytoj vėl bus“, – sakė Ana.
Užsukus į Šeškinės turgelį, jame prekiaujanti Jolanta sakėsi prekiaujanti tik savo rankomis užauginta produkcija. Ji paminėjo, kad derlius šįmet šiek tiek ankstesnis, visgi ne visoms daržovėms tokie orai patinka.
„Ridikėliams, salotoms nelabai patinka. Jeigu šįmet taip karšta bus, tai ridikėliai bus prastesni. Šiltnamyje viskas tvarkoj, bet lauke tai prastokai“, – guodėsi moteris.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog Šeškinės turgelį sumažino kone perpus, tai ir žmonių mažiau ateina. Visgi, ateina pirkėjų, ypač besidominčių būtent lietuviška produkcija, savam darže užauginta.
Pasak jos, jau maždaug trečius metus pirkėjai daugiau domisi kaimiškomis daržovėmis. Ypatingai jaunimas. Tiesa, kainomis ne itin domisi, labiau vyresni žmonės šneka, kad parduotuvėje kažką pigiau matė.
„Bet aš nepasakyčiau, kad ten pigiau. Svogūnus, pavyzdžiui, iš pat pavasario galima žymiai pigiau nusipirkti turguj nei parduotuvėje. Parduotuvėje tik jeigu akcijos. Ridikėlius irgi – jeigu akcija, tai pigiau, o jei nuolaidų nėra, tai vienoda kaina“, – kalbėjo Jolanta.
Dar viena Šeškinės turgaus prekeivė patikino, kad žmonės labai domisi lietuviškomis prekėmis, tik kad kaina skiriasi – lietuviškos perpus brangesnės. Visgi, nors ir domisi, dažniau atsižvelgia į kainą prieš pirkdami, sakė ji.
Po savaitės jau tikimasi daugiau lietuviškų uogų pirkėjams pasiūlyti, tačiau kainos bus nemažos – apie 7-8 eurai už kilogramą.
Kainos išliko vidutiniškai panašios, kai kas brango
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė „Delfi“ nurodė, kad turgeliuose bei parduotuvėse tikrai lietuviškų galima rasti smidrų, taip pat jau netrukus bus įmanoma aptikti ir ankstyvųjų bulvių. Vis dėlto, ji patarė nepamiršti, kad ankstyvųjų bulvių kilmė neretai yra klastojama, kada jos turi didesnę kainą nei vėlesnio derliaus bulvės.
Šiuo metu taip pat jau galima nusipirkti lietuviškų „Iceberg“ salotų, špinatų, svogūnų laiškų, ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, pomidorų. Tačiau burokėlių, morkų, svogūnų, kopūstų dar reikės palaukti.
Lyginant praėjusių ir šių metų kainas, bent jau 21-ąją metų savaitę (šiais metais tai būtų gegužės 20-26 d.), galima matyti kai kurių daržovių kainų poslinkį prekiniuose daržininkystės ūkiuose, tačiau iš esmės pokyčių nedaug. Pavyzdžiui, svogūnų laiškų kilogramo kaina svyravo nuo 3 iki 8 eurų, o šįmet šis diapazonas yra jau nuo 3,20 iki 7,30 euro.
„Nei atpigo, nei pabrango, vidurkis išlieka panašus. Salotų kaina nepakito, tik „Iceberg“ salota yra pabrangusi, pernai buvo 1,30-1,90 euro, šįmet yra nuo 1,90 iki 2 eurų. Špinatų kaina nepakitusi, ilgavaisiai agurkai yra brangesni nei pernai – buvo 1,15-1,20 euro, šįmet 1,80 euro. Trumpavaisiai agurkai taip pat yra pabrangę 10 centų. Pomidorų kaina pernai buvo 1,50-1,55 euro, šiais metais – 1,50-1,80 euro“, – įvardijo I. Lukoševičienė ir pridūrė, kad kainų pokyčius dar matysime eigoje. Jeigu rinkoje bus perteklius arba balansas, kainos bus mažesnės, jei jausis trūkumas, tuomet paaugs.
Pašnekovės teigimu, nors Lietuva geografiškai nėra didelė, klimatinės sąlygos yra nenuspėjamos ir skirtingos visoje šalyje. Vis dėlto, jei netrukus nesulauksime kritulių, įtakos derliui tai gali turėti.
„Reikia nepamiršti, kad ne visi augintojai turi laistymo sistemas ir ne visi gali pasilaistyti daržoves, nes iš Aplinkos apsaugos agentūros negauna leidimų laistymui“, – paminėjo I. Lukoševičienė.
Užsienietiškas braškes parduoda kaip lietuviškas
Savo ruožtu Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas teigė, kad šiuo metu iš uogų aruodo lietuviškų galima nusipirkti tik braškių. Po truputį prasideda žemuogės iš miškų, sausmedžio uogos jau pradeda mėlynuoti, tačiau dar neskinamos.
Visgi, net ir braškių dar tik pati pradžia, reikia laukti gausesnės pasiūlos. Pasak T. Gursko, pirmosios braškės kainavo lygiai tiek pat, kiek pernai, o dabar jau po truputį jos pradeda pigti, nes pasiūla vis pildosi.
„Lyginant su užsienio uogomis, tai lietuviškos kol kas dvigubai brangesnės“, – nurodė pašnekovas.
Jis patvirtino, kad iš tiesų turguje labai dažnai pasitaiko, kai prekybininkai užsienietiškas braškes parduoda kaip lietuviškas. O ir atskirti pirkėjui jas pakankamai sudėtinga.
„Galite prašyti, kad ūkininkas parodytų dokumentus, galite bandyti žiūrėti, kaip atrodo pati braškė, o galų gale, kaip nagai ir žmogus atrodo. Matosi, kaip atrodo žmogus iš daržo, iš ūkio, anksti ryte skynęs ir paskui atvežęs į turgų, ir kaip atrodo perpardavinėtojas, prabudęs, atėjęs ir susidėliojęs viską.
Sunku atskirti, mes kažkada diskutavom, kaip tą daryti, tai nėra taip lengva. Patyrę gali matyti, pagal tai, kaip atrodo braškės, į kokias dėžutes sudėtos, kaip susvertos. Žinau viena, kad visi Asociacijos nariai turi pažymėjimus, galima jų paprašyti netgi tokio dalyko, tai jie tikrai lietuviškomis prekiauja“, – dėstė T. Gurskas.
Anot jo, dabartinė šiluma uogininkams labai palanki, tačiau galvojant į priekį labiausiai baiminamasi didelių liūčių ir krušos. Pastaroji yra pats blogiausias dalykas, nes sudaužo uogas, sugadina lapus ir stipriai pakenkia derliui.
„Stiprios liūtys gali momentiškai kažkiek pakenkti, papus truputį ir viskas, bet kai lapus ir uogų užuomazgas sudaužo, tada yra didesnė bėda. Tai po karščių, žinokit, labiausiai uogininkai bijo krušos“, – „Delfi“ sakė T. Gurskas.