Šeimos gydytojo seselės telefonas netyla, o ir į kabinetą su nusiskundimais užsuka bent 30 pacientų per dieną.
„Daugiausiai kreipiasi dėl peršalimo ligų, taip pat laringitų, nemažai turim susirgimų kovidu“, – LNK Žinioms nurodė medicinos seselė.
Anot jos, nedarbingumo pažymėjimų prašo nemažai pacientų, bet užpildyti sistemoje neatima daug laiko – kelios minutės.
„Kažkur savaitę serga, jei nepasveiksta, tai dar pratęsiam savaitei. Prašo kartais ir trim dienom“, – paminėjo seselė.
„Sodra“ suskaičiavo, kad šiemet išduoda jau 770 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
„Paskutinį kartą sirgau prieš 2-3 metus, tai kažkada reikėjo. O ligos paprastos, peršalimas. Paskambini, pasakai, kad sergi ir sėdi“, – sakė vienas kalbintas vilnietis.
„Aš taip nesergu kaip kiti, man tai nereikia“, – tvirtino sutikta senjorė.
Gydymo įstaigų laiptus trina, bet ligos išmokų taip ir neatsiima. „Sodroje“ – vis dar 8 tūkst. neapmokėtų ligos atvejų. Gyventojai nepasiima 3,5 mln. eurų.
„Šiuo metu tas dydis vidutiniškai yra apie 350 eurų žmogui, kuris dar nesikreipė dėl ligos išmokos, bet tiek galėtų gauti, jeigu pateiktų prašymą“, – įvardijo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Apie gyventojams priklausančius milijonus pati „Sodra“ neprimena, prašyti reikia pačiam gyventojui.
„Reikėtų žmonėms priminti, nes ne kiekvienas pagalvoja. Galbūt yra kažkada jie pildę ir atrodo, kad „Sodra“ jau turi tuos duomenis, bet, manau, „Sodra“ nesivargina ir neieško“, – tikino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Prašymą skirti ligos išmoką galima pateikti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Arba atvykti į „Sodros“ skyrių.
Vieną kartą pateiktas prašymas galioja visiems ligos atvejams į ateitį ir netgi metus atgal.
„Jeigu žmogus sirgo ir tikisi, kad gaus ligos išmoką automatiškai, bet ji neatkeliauja per 2-4 mėnesius, tai jau tarsi ir būtų signalas atkreipti dėmesį“, – teigė M. Kozič.
Kodėl tūkstančiai gyventojų nepasiima išmokų, „Sodra“ tik spėlioja. Galbūt žmonės tik įsiliejo į darbo rinką, gal išvykę į užsienį.
„Pamiršta… Ir aš jeigu prisimenu, tai būna po fakto. Tu sergi, tai tu negalvoji apie tai, kad tau reikia eiti ir kažką pildyti. O po to grįžti į darbą ir gyveni toliau“, – nurodė pakalbintas vilnietis.
„Gal pinigų nereikia, visi labai bagoti“, – juokėsi dar viena pašnekovė.
„Buna ir taip. Esame girdėję, kad žmonės dirba kažkur nelegaliai, bet pagrindinėj darbovietėj pasiima, kad jie serga“, – svarstė V. Augustinienė.
Laikas tiksi – jei žmogus nesusirūpins išmoka, po metų jo pinigai dings. Tiksliau, „Sodra“ juos panaudos kitoms reikmėms.
„Pagal tam tikras formules vertinama, kiek turėtų būti skirta šių ligos išmokų išlaidoms, kokie bus ateinančių metų įsipareigojimai ir, jeigu lieka vis dėlto tas perviršis, jis keliauja į „Sodros“ rezervą, kur kaupiami pinigai, skirti visų apdraustųjų reikmėms“, – komentavo M. Kozič.
Ligos išmoką už pirmas dvi dienas moka darbdavys, o nuo trečios ligos dienos – „Sodra“. Šiuo metu vidutinė ligos išmoka siekia 50 eurų už vieną ligos dieną.