aA
Socialinės apsaugos išmokos neužtikrina „naujų“ socialinės rizikos grupių apsaugos nuo skurdo Baltijos šalyse. Tokia išvada minima tyrime „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak tyrėjų, socialinės apsaugos politika ypač svarbi „naujų“ socialinių rizikų grupėms, kurios susiduria su didesniu neapibrėžtumu šiuolaikinėje žinių ekonomikoje.

„Naujoms“ pažeidžiamųjų grupėms tyrėjai, visų pirma, priskyrė asmenis, turinčius žemą išsilavinimą.

Šiandienėse visuomenėse tokie žmonės susiduria su daug daugiau rizikų likti be pajamų dėl to, kad dirba mažą pridėtinę vertę turinčiuose paslaugų sektoriuose arba išvis nedirba.

Dėl šeimos modelio transformacijų ir išaugusio skyrybų skaičiaus tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra pajėgios apsaugoti žmonių nuo galimų neigiamų padarinių, kaip skurdas ar problemų derinant darbą su šeima.

Dėl šių priežasčių vienišų tėvų namų ūkiai su vaikais taip pat priskiriami prie „naujų“ rizikų grupės.

Trečioji „naujų“ rizikų grupė įvardijama kaip asmenys, gyvenantys labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.

Pasak tyrėjų, tradicinės darbo formos, sietinos su stabiliu darbu visu etatu ir stabiliu atlyginimu, paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė, tačiau tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra prisitaikiusios prie naujų užimtumo formų ir profilių.

Visos trys minėtos grupės patiria didžiausius gerovės nuostolius, nes „nebetelpa“ į tradicinius gerovės valstybių institucinius rėmus ir patiria didžiausią socialinę riziką patekti į nepriteklių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu siekta išanalizuoti socialinės apsaugos piniginių išmokų vaidmenį, apsaugant „naujas“ rizikos grupes nuo skurdo rizikų.

Pasak tyrėjų, socialinės išmokos mažina žemą išsilavinimą turinčių asmenų, vienišų tėvų ir dirbančių labai mažu intensyvumu skurdą, lyginant su aukštesnio išsilavinimo, dirbančiais pilnu intensyvumu ir 2 tėvų su vaikais šeimas. Tačiau šių grupių skurdo lygis po socialinių išmokų išlieka labai aukštas.

Socialinės išmokos vienišų tėvų ir labai mažu intensyvumu dirbančių grupių pajamų nelygybę mažino labai mažai, po socialinių išmokų pajamų nelygybė minėtose grupėse išlieka labai aukšta.

Galima įžvelgti ir skurdo feminizaciją: „naujose“ rizikos grupėse esančios moterys skurdo labiau nei minėtųjų rizikos grupių vyrai.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių ekonominio augimo laikotarpiu – 2015 metais – neatsiskleidė didesnių Baltijos šalių socialinės apsaugos galimybių apsaugoti pažeidžiamas grupes nuo skurdo.

Jis išaugo tarp mažu intensyvumu dirbančių ir vienišų tėvų Lietuvoje ir Estijoje. Socialinės išmokos nemažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo gylio.

2015 metais, palyginti su 2010-aisiais, pajamų nelygybė tarp vienišų tėvų, dirbančių labai mažu intensyvumu ir turinčių žemą išsilavinimą, po socialinių išmokų nesumažėjo.

Analizuojant socialinių investicijų grąžą Baltijos šalyse, paaiškėjo, kad nerimą keliantys „naujų“ grupių skurdo rizikos ir nelygybės rodikliai kvestionuoja socialinių investicijų politikos veikimą ir kenkia tolimesnėms socialinių investicijų galimybėms, – ypač jauno ir darbingo amžiaus asmenų žmogiškojo kapitalo plėtrai.

Didelės transformacijos įvyko ir darbo rinkoje: naujų, nesaugių darbo formų plitimas bei didelis moterų įsitraukimas į darbo rinką, vyksta gyventojų senėjimas, ilgiau mokomasi. Dėl šių priežasčių jaunesni darbingo amžiaus žmonės labiau rizikuoja nedirbti, patirti skurdą ir likti tėvų išlaikytiniais net būdami darbingo amžiaus.

Jaunesnio amžiaus asmenų skurdas suponuoja ir didesnę tikimybę skursti jų vaikams.

Pasak tyrėjų, būtina ieškoti socialinės politikos priemonių, orientuotų į moteris, jaunesnius bei žemos kvalifikacijos asmenis, nes šios rizikos grupės šiandienėje visuomenėje patiria didžiausius gerovės praradimus.

Tyrimas parodė, kad žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų pajamos po mokesčių ir socialinių išmokų buvo žemesnės apie ketvirtadalį nei aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat ir vidutinių šalies gyventojų pajamų, bei sudarė apie pusę aukščiausiąjį išsilavinimą turinčių asmenų pajamų Baltijos šalyse.

Labai mažu intensyvumu dirbančiųjų disponuojamos pajamos sudarė apie pusę vidutinių šalies pajamų ir dar mažesnę jų dalį nei dirbančiųjų labai dideliu intensyvumu.

Tuo tarpu vienišų tėvų pajamos buvo apie trečdalį mažesnės nei dviejų tėvų su vaikais ir apie ketvirtadalį mažesnės nei šalies vidutinės pajamos.

Atliktas „naujųjų“ rizikos grupių skurdo tyrimas parodė, kad ypatingai menkas išsilavinimas ir labai mažas darbo intensyvumas pasmerkia žmones kone masiniam skurdui tose grupėse, o išėjimas iš jų kartais labai sumažina skurdo tikimybę.

Menko išsilavinimo ir vienišų tėvų grupėje Baltijos šalyse skursta nuo 30 iki 40 proc. asmenų, o labai mažo darbo intensyvumo – net 60–70 proc.

Tuo tarpu labai didelio darbo intensyvumo ir aukšto išsilavinimo grupėse skursta tik 5–10 proc., o 2 tėvų šeimose – apie 15 proc. gyventojų.

Didžiausias vienišų tėvų ir žemiausio išsilavinimo asmenų skurdas stebimas jaunesnių darbingo amžiaus grupių, tuo tarpu tarp dirbančiųjų labai mažu intensyvumu – vyresnio darbingo amžiaus tarpsnyje.

Gyvenimo kelio perspektyvos požiūriu, naujųjų rizikų grupių asmenų skurdas labiau paplitęs darbingame amžiuje, nes tuo laikotarpiu gyventojų pajamos mažiau apsaugotos nuo socialinių rizikų, nepakankamų pajamų kompensavimo priemonės sutelktos į ankstyvą vaikystę ir senatvę.

Skurdo gylis (skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir skurstančiųjų pajamų) ir po socialinių išmokų išlieka gana didelis, siekia apie 30–50 proc.

2015-aisiais ekonominio augimo metais socialinės išmokos ne itin sumažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo lygį.

Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, mokslininkai esamoje „vaiko pinigų“ schemoje išskiria specialią pagalbą vienišos motinos (tėvo) šeimai, menko išsilavinimo asmenims, gaunantiems socialinę paramą, piniginių paskatų mokytis sistemos diegimą.

Sprendžiant mažo darbo intensyvumo grupės pajamų apsaugos problemą, siūloma atskirti paramos sąlygas nedarbingiems ir darbingiems asmenims, pastariesiems paramą susiejant su aktyvinimo ir integracijos į darbo rinką priemonėmis.

Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotam tyrimui „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“ vadovavo doc. Daiva Skučienė, prie jo prisidėjo prof. Romas Lazutka, Aušra Čižauskaitė ir dr. Jurgita Markevičiūtė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (267)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (114)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (78)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (599)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (480)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (415)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (205)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (7)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (64)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (157)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (15)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (30)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (27)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...