Pačioje sesijos pradžioje rinka teigiamai sureagavo į silpnesnius nei tikėtasi JAV infliacijos duomenis, bet vėliau dėmesio centre atsidūrė būtent D. Trumpas ir jo komentarai apie JAV Federalinio rezervo sistemos (FSR) darbą.
Didžiausią dieninį nuosmukį nuo vasario mėnesio trečiadienį patyręs indeksas „Dow Jones Industrial Average“ ketvirtadienį krito dar 1,1 proc. iki 25310,12 punkto.
Platusis indeksas „S&P 500“ sumenko 1,2 proc. iki 2752,46 punkto, o technologijų įmonių indeksas „Nasdaq Composite“ krito 0,7 proc. iki 7367,87 punkto.
Kai kurios technologijų sektoriaus įmonės ketvirtadienį rodė geresnius rezultatus nei bendra rinka, nors trečiadienį tendencija buvo atvirkštinė. „Facebook“, „Alphabet“ ir „Microsoft“ akcijos kukliai įžengė į žaliąją teritoriją, bet pakeisti bendrų rinkos tendencijų joms nepavyko.
Akcijų biržos ketvirtadienį atsitraukė po to, kai D. Trumpas dar kartą sukritikavo FSR politiką bei laipsnišką bazinės palūkanų normos didinimą. Anot jo, centrinis šalies bankas daro „didelę klaidą“ bei yra „per daug agresyvus“ keldamas palūkanas.
Nors JAV prezidentui įprasta nekomentuoti centrinio banko sprendimų siekiant užtikrinti institucijos nepriklausomybę nuo politinės įtakos, D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais šią nerašytą taisyklę laužo periodiškai.
Prekybos sesijos pradžioje investuotojams atsikvėpti leido kiek žemesni nei tikėtasi JAV infliacijos duomenys.
Kaip paskelbė JAV darbo departamentas, vartotojų kainų indeksas (VKI) šalyje praėjusį mėnesį kilo vos 0,1 proc. bei buvo žemesnis nei prognozavo rinka.
Šiuos duomenis rinka priėmė kaip mažėjantį spaudimą JAV centriniam bankui kelti bazinę palūkanų normą.
Tuo tarpu po trečiadienio išpardavimo Volstrite, pasaulio akcijos ketvirtadienį buvo itin nepastovios ir nervingos. Azijos akcijų biržos skaičiavo didžiulius nuostolius, taip pat kentėjo ir biržos Frankfurte ir Paryžiuje, nors popiet šių biržų indeksai savo nuostolius sumažino.