Vis dėlto Pekinas pareiškė, kad bus tęsiamos derybos, mėginant išspręsti šį ginčą.
Nors prezidentu tapęs verslininkas per tviterį parašė, kad dvi dienas Vašingtone vykusios prekybos derybos buvo „atviros ir konstruktyvios“, D. Trumpas greitai pakeitė toną ir išpildė grasinimą, skelbtą kelis pastaruosius mėnesius.
„Prezidentas... nurodė mums pradėti procesą, kad būtų padidinti muitai beveik visam likusiam importui iš Kinijos, vertinam apie 300 mlrd. dolerių (267 mlrd. eurų)", – sakoma JAV atstovo prekybos reikalams Roberto Lighthizerio pranešime.
Šis sprendimas buvo priimtas nepraėjus nė parai po Vašingtono žingsnio padidinti nuo 10 proc. iki 25 proc. muito tarifus daliai importo iš Kinijos, kurio apyvarta vertinama 200 mlrd. dolerių (178 mlrd. eurų). Keliomis dienomis anksčiau D. Trumpo administracija apkaltino Pekiną nusigręžus nuo savo įsipareigojimų.
Išsamesnės informacijos apie šį procesą ir komentarų bus paskelbta pirmadienį, prieš priimant galutinį sprendimą dėl naujųjų tarifų, nurodė R. Lighthizeris. Tikėtina, kad naujoji importo apmuitinimo tvarka įsigalios tik po kelių mėnesių.
Kinijos vyriausiasis prekybos derybininkas vicepremjeras Liu He anksčiau perspėjo, kad Pekinas „privalės atsakyti“ į bet kokį JAV muitų tarifų didinimą.
Ankstesnės dvi dienas trukusios pastangos išspręsti prekybos ginčą penktadienį baigėsi be jokio susitarimo, bet nebuvo ir paaštrėjimo, todėl išliko nedidelė viltis, kad Vašingtonas ir Pekinas gali rasti būdą, kaip išvengti žalos pasaulio ekonomikai.
„Per pastarąsias dvi dienas Jungtinės Valstijos ir Kinija dalyvavo atviruose ir konstruktyviuose pokalbiuose dėl prekybos tarp abiejų šalių padėties“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė D. Trumpas.
„Santykiai tarp [Kinijos] prezidento Xi ir manęs tebėra labai stiprūs, ir derybos bus tęsiamos ateityje“, – pridūrė jis.
Nauji muitai Kinijos importui „galės arba negalės būti atšaukti, priklausomai nuo to, kas nutiks būsimų derybų atžvilgiu!“, rašė D. Trumpas.
Trys nesutarimai
Liu He sakė žurnalistams, kad derybos buvo buvo „vaisingos“ ir kad abi pusės neįvardytu laiku vėl susitiks Pekine. Vis dėlto jis perspėjo, kad Kinija nenusileis dėl „svarbių principų“.
„Derybos nežlugo – veikiau priešingai, tai yra normalus posūkis vykstant deryboms tarp dviejų šalių; tai neišvengiama“, – aiškino Liu He.
Ši iš pažiūros teigiama žinia, nuskambėjusi prieš paskelbiant, kad D. Trumpas nurodė didinti tarifus, buvo džiugiai sutikta Volstrite, kuriam pastaroji savaitė buvo gana įtempta.
Penktadienį JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas ir R. Lighthizeris apie dvi valandas tarėsi su Liu He, o paskui išvyko į Baltuosius rūmus raportuoti D. Trumpui. Pastarasis pareiškė, kad nėra jokio reikalo skubėti susitarti ir tvirtino, kad šiose derybose JAV yra stipresnioji šalis.
„Derybos su Kinija vyksta tiesiog puikiai – nėra jokios būtinybės skubėti, kadangi Kinija Jungtinėms Valstijoms JAU moka 25 proc. muitus už 250 mlrd. dolerių vertės prekes ir produktus“, – tviteryje parašė D. Trumpas.
„Sutariame dėl daugelio sričių, bet, kalbant atvirai, dar esama sričių, kur išlieka nesutarimų, ir manome, kad jie yra susiję su svarbiais principais“, – pabrėžė Liu He.
Jis atkreipė dėmesį į tris daugiausiai nesutarimų keliančias sritis: ar šalys turėtų atšaukti visus per prekybos karą įvestus muitų tarifus, kai bus pasiektas susitarimas, kokia turi būti konkreti Kinijos importuojamų JAV prekių apyvarta, taip pat koks galėtų būti „subalansuotas“ sutarties tekstas.
„Bet kuri šalis turi išlaikyti savo orumą, todėl tekstas turi būti subalansuotas“, – sakė vicepremjeras.
Susitarimas negali siųsti signalo, kad Liu He ir jį remiantis Xi Jinpingas per daug nusileido Jungtinėms Valstijoms, baiminantis, kad tai gali išprovokuoti palyginimų su ankstesniais „nelygiais susitarimais“, primestais Kinijai kolonijinių galybių XIX ir XX amžiuje.
„Kiekviena šalis turi svarbių principų, ir mes nedarysime nuolaidų principų klausimu“, – perspėjo Liu He.
„Tamsa prieš aušrą“
Šanchajuje įsikūrusios turto valdymo įmonės „First Seafront Fund Management“ vyriausiasis ekonomistas Yang Delongas sakė naujienų agentūrai AFP, kad D. Trumpo tono „staigus sugriežtėjimas“ veikiausiai susijęs su artėjančiais 2020 metų JAV prezidento rinkimais.
„JAV tikisi, kad Kinija padarys didesnių nuolaidų daugelyje sričių, bet šios nuolaidos gali padaryti žalos mūsų ekonomikos plėtros pamatams arba paveikti mūsų institucijų reformą, – nurodė jis. – Kalbant apie jos esminius interesus, Kinija negalės nusileisti.“
Vašingtonas spaudžia Kiniją pakeisti savo politiką intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, taip pat atsisakyti didžiulių subsidijų valstybinėms įmonėms ir mažinti akį rėžiantį prekybos deficitą.
Nors pastarosiomis savaitėmis didėjo optimizmas, kad šalims pavyks susitarti, pasikeitus Baltųjų rūmų tonui reakcija svyravo nuo pykčio iki abejingumo.
Penktadienį ryte išsiuntęs pluoštą tviterio žinučių D. Trumpas sakė, kad nereikia skubėti sudaryti susitarimą.
JAV prezidentas pridūrė, kad tam tikru atžvilgiu muitai yra naudingesni nei prekybos susitarimas.
„Muitai mūsų šaliai uždirbs KUR KAS daugiau turto nei tradicinio pobūdžio sandoris, netgi jei jis būtų fenomenalus. Be to, tai daug lengviau ir greičiau padaryti“,– parašė D. Trumpas.
Nuo praėjusių metų abi šalys pasikeitė muitais daugiau nei 360 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, ir tai lėmė sumažėjusį JAV žemės ūkio produktų eksportą į Kiniją bei padarinius abiejų šalių gamybos sektoriams.
Ekonomistai pabrėžia, kad šių muitų našta gula ant JAV bendrovių ir vartotojų pečių bei lemia kainų didėjimą, o ūkininkai ir gamintojai skundžiasi prarandantys eksporto rinkas, Kinijai imantis atsakomųjų priemonių.
Liu He šias derybas lygino su maratonu: „Kai pasieki paskutinįjį etapą, šis ruožas, palyginus su kitais, yra sunkiausias. Dabar turime laikytis – tai tamsa prieš aušrą.“