„Girdime vieną nuomonę, girdime vieną pasiūlymą iš gausybės pasiūlymų. Yra viena iš iniciatyvų tą mokestį dar didinti gerokai, bet sprendimą priims Seimas, atsižvelgdamas į visus pasiūlymus ir iniciatyvas. Mes savo ruožtu, atsižvelgdami į tai, kad jei nieko nedarysime, Lietuva nuo kitų metų turės kaupti pinigus ir iki 2030 metų mums tai kainuotų iki 250 milijonų eurų. Tai reiškia, kad turėtų mokėti visi – nepaisant to, ar turi automobilį ar ne“, – į klausimą apie aršią visuomenės reakciją laidoje „DELFI diena“ atsakė ministras.
Dar kartą paklausus, ką, ministro nuomone, išspręstų šis naujas mokestis, K.Mažeika atsakė, kad siekiama sudaryti galimybę žmonėms apsispręsti.
„Pagrindinis siekis yra sumažinti taršių automobilių kiekį, galingų automobilių kiekį miestuose ir sudaryti žmonėms galimybę pasirinkti. Kalbame ne apie dabar važinėjančius automobiius. Kai kurie žmonės lyg supranta, kad jau dabar tuos automobilius turintieji bus apkrauti kažkokiu mokesčiu. Taip tikrai nebus. Žmogus, kuris dabar važinėja vienokiu ar kitokiu automobiliu, jam jokio mokesčio nebus. Jeigu žmogus sugalvos pasikeisti automobilį, parduoti vieną ir pirkti kitą, tai pirkdamas kitą automobilį žmogus turės įvertinti jo parametrus ir savo galimybes pirkti automobilį. Jis galės rinktis automobilį, kur reiks mokėti 0 eurų už taršą arba gali rinktis galingesnį, kuris atitinkamai prisidės prie to, kad surinkti pinigai bus investuoti į taršos mažinimą“, – laidoje „DELFI diena“ sakė ministras K.Mažeika.
„Tas motyvacinis mokestis reiškia, kad žmonės turės galimybę pasirinkti, o nieko nedaryti mes negalime“, – taip pat pridūrė ministras.
Mokestis bus administruojamas „Regitroje“
Pasiteiravus, kodėl mokesčio negali administruoti „Regitra“ ir kodėl reikia už kelis šimtus tūkstančių kurti naują sistemą, ministras tikino, kad atsižvelgė į pastabas ir mokestis bus administruojamas „Regitroje“.
„Buvo atsižvelgta į pastabas. Mes jau reaguojame, todėl planavome šią savaitę pristatyti projektą, kad Vyriausybėje būtų balsuojama dėl to, priimami sprendimai, kurie galėtų keliauti į Seimą. Į tai atsižvelgėme ir šis mokestis bus administruojamas „Regitroje“ ir nebus kuriama jokia papildoma sistema“, – tikino K.Mažeika.
Laidoje pateikus pavyzdį su daugiavaike šeima, kurios finansai nėra dideli ir ką daryti būtent tokioms šeimoms, ministras atsakė, kad verta pasinaudoti greitai pradėsiančia veikti skatinamąja priemone.
„Kalbant apie regionus, vaikai, jeigu jie yra mokyklinio amžiaus, tai susiekimu pirmiausia rūpinasi mokyklos. Yra autobusiukai, kurie vaikus paima nuo jų namų ir nuveža iki mokyklos. Jeigu šeima turi taršų automobilį, mes siūlome artimiausiu metu pradėsiančią veikti priemonę – 1000 eurų kompensaciją taršiam automobiliui, ypač jeigu yra galiojančios techninės priežiūros talonas. Bus galima tą automobilį pristatyti į utilizavimo įmonę ir gauti pažymą, su kuria gautų 1000 eurų kompensaciją įsigyti kitam mažiau taršiam automobiliui“, – kalbėjo ministras.
Apie išimtis kalba nenoriai
Pasiteiravus apie išimtis, ministras jas sunkiai galėjo įvardyti, tačiau tikino manantis, kad principas „teršėjas moka“ turi galioti visiems.
„Kai projektas pasieks Seimą, tikrai bus įvairių iniciatyvų ir pasiūlymų, tačiau aš manau, kad principas „teršėjas moka“ turi galioti visiems. Kalbant apie senyvus žmones, manau, kad jei žmogui automobilis yra naudingas vieną ar du kartus nuvykti į parduotuvę ar kur kitur, manau, kad turime padėti žmogui rasti kitų alternatyvų“, – kalbėjo ministras.
Paklausus, kodėl reikia mokėti mokestį taršos už automobilį, kuris jau kartą buvo sumokėtas, ministras vėlgi tikino, kad taip siekiama „suteikti žmonėms vienas galimybes“.
„Dėl to, kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti, nes tas teisėtas lūkestis galbūt žmogus, kuris pirks naują arba mažai dėvėtą automobilį, jis vieną kartą sumokės ir to automobilio gyvavimo ciklas iki jo utilizavimo gali būti labai ilgas ir ištęstas, todėl siekdami geresnio rezultato, mes pasiektume blogesnį. Manome, kad žmonės turi pasirinkti ir turėti vienodas galimybes“, – kalbėjo jis.
Taip pat ministras „DELFI diena“ tikino, kad nemano, jog tokios mokestinės naujovės demotyvuos žmones pirkti naujus automobilius.
„Tikrai nemanau. Tam yra priežiūros centrai, galbūt žmonės atsakingiau naudosis turimais automobiliais“, – kalbėjo ministras.
Maksimalus mokestis siektų 1,4 tūkst. eurų
DELFI primena, kad Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.
Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją. Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad ministrų kabinetas mokestį svarstys kitą savaitę.
Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus. Už dyzelinį automobilį mokestį reikės mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių – 130 gramų.
Mažiausias mokestis dyzeliniam automobiliui, kai CO2 emisija bus 116-130 gramų kilometrui, sieks 80 eurų. Mažiausias mokestis benzinu ir dujomis varomiems automobiliams siektų atitinkamai 40 ir 36 eurus, kai išmetimai būtų 131-140 gramų CO2 kilometrui.
Maksimalus mokestis – kuomet automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.
Nuo ko priklausytų mokesčio dydis
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių registre įregistruoto automobilio išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Jei registre nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti CO2 emisijas, jos bus skaičiuojamos pagal papildomas įstatymu patvirtintas formules.
Šiose formulėse, skaičiuojant vienam kilometrui išmetamą CO2 kiekį, bus atsižvelgiama į didžiausią benzininių automobilių galią ir jų masę, o dyzelinių – tik į masę.
Mokesčio tarifai būtų indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.
Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos, registruojant automobilį. Anksčiau buvo siūloma, kad mokestis būtų mažesnis, bet mokamas kasmet. Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirta Klimato kaitos programai, likę 5 proc. – valstybės biudžeto reikmėms.
Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, vidutinė Europos Sąjungoje (ES) registruotų naujų lengvųjų automobilių CO2 emisija pernai siekė 120,4 gramo kilometrui. Šis rodiklis pernai augo antrus metus iš eilės. ES yra nustačiusi, kad ši emisija iki 2021-ųjų turi nukristi iki 95 gramų kilometrui. Pasak agentūros, vidutinės CO2 emisijos auga, nes daugėja registruojamų naujų benzinu varomų automobilių, o mažiau taršių ir elektrinių automobilių pardavimai vis dar išlieka maži.
