LB teigimu, jei bankai susidurtų su sunkumais, šie reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius ir toliau tęsti veiklą.
„Po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus, bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai“, – pranešime teigia LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Bendra visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatyta minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities – MREL) suma ir likęs sukaupti MREL trūkumas yra atitinkamai 2,134 mlrd. eurų ir 601 mln. eurų, arba atitinkamai 11,17 ir 3,15 proc. bankų visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų sumos 2018 metų pabaigoje.
Kaip nurodo LB, SEB ir „Swedbank“ privalomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus turės sukaupti dar šiais 2020 metais, o Šiaulių bankas – per ketverius metus iki 2023 metų pabaigos.
LB teigimu, nė vienas iš bankų nenurodė manantis, kad galimi sunkumai įgyvendinant MREL tikslus.
