„Nesakau, kad kažkas apgavo ar panašiai – kainos yra aiškiai užrašytos. Tik apie tai daug net negalvojau, atrodė, kiek čia gali kainuoti, bus daugiausiai koks 10 eurų. Tačiau kai pasakė, kad kainuos 16,5 euro, susimąsčiau, kad tame induke uogų daugiau nei kilogramas.
Apie palyginimus su Vakarų Europos šalimis net nesinori galvoti – dar neseniai buvau Ispanijoje, kur tokių uogų kainos du ar net tris kartus mažesnės. Kitas dalykas – man visada norisi paremti smulkesnius verslininkus, o ne pirkti prekybos centruose. Bet kai pamatai, kiek tenka už tai susimokėti, ir supranti, kad juk ir čia dar uogas tikrai ne patys užsiaugino, o atsivežė, visi norai paremti smulkų verslą dingsta“, – „Delfi“ teigė vilnietė.
Kainai įtakos turi vietos nuoma
Kaip jau anksčiau „Delfi“ pakomentavo didžiųjų prekybos tinklų atstovai, jie neturi įtakos prie parduotuvių esančių kioskelių asortimentui bei kainodarai. Tačiau vietas automobilių stovėjimo aikštelėse ar pačioje parduotuvėje nuomoja.
Tuo metu Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Airinas Jermolajevas aiškino, jog produkcijos kainą kioskeliuose greičiausiai lemia nuomos kaina. Anot jo, prie didžiųjų prekybcentrių nuomotis vietą gali kainuoti net ir 30-50 eurų per dieną.
„Dėl jų kokybės, tai jie nėra kažkuo įspūdingesni. Kai kurie ima iš naktinio urmo turgaus bazės, kiti ispaniškais prekiauja. O kaina tokia didelė, nes prekybinės vietos kainos tikrai yra nežmoniškai didelės“, – „Delfi“ komentavo A. Jermolajevas ir pridūrė, kad turguje už vietą žmonės dažniausiai susimoka mažiau – 10-20 eurų.
Lietuviškų trešnių dar tikrai nėra
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas pabrėžė, kad 16 eurų už kiek daugiau nei kilogramą trešnių – tikrai nenormalu.
„Ten tikrai tokios pačios įvežtinės trešnės, iš Ispanijos, Graikijos ir pan. Nesąmonė tiek mokėti. Tie žmonės, kurie prekiauja, turi susimokėti už vietą, nes paprastai prie prekybos centrų ji kainuoja labai daug, tai turbūt, kad išlaikytų vietą ir save, turi uždirbti. Kas kaip moka, tas taip sukasi. Bet tikrai nei ten lietuviškos, nei kažkuo geresnės, o kaina neadekvati“, – „Delfi“ komentavo T. Gurskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu lietuviškų trešnių dar apskritai neįmanoma nusipirkti, šiltnamiuose dar kol kas jų neaugina, nors tai yra netolima ateitis.
„Norint sužiūrėti, kas yra kokybiška, gera uoga, aišku, galite klausti sertifikato, ar jis priklauso Lietuvos uogų augintojų asociacijai, ar turi bent jau rimtą ūkininko pažymėjimą. Galų gale, panagės būtų pajuodę nuo darbo, ar jis išsimiegojęs. Įsivaizduokit, anksti ryte suskinti braškes, jas susverti, atvežti į turgų ir šypsotis visą dieną yra labai sudėtinga. Tai jeigu jis [ūkininkas] pavargęs, pajuodęs, reiškia – geros uogos“, – kalbėjo T. Gurskas.
Anot jo, daug yra ir tokių, kurie turi simbolinį 20 arų sklypą, jame pasisodina šiek tiek braškių, išsiima ūkininko pažymėjimą ir tuomet prekiauja uogomis iš Lenkijos.
Pašnekovas įvardijo, jog galima atskirti net ir pagal dėžutes. Lietuviai paprastai susisveria ir susideda uogas dar namuose, atveža jau paruoštas permatomose arba kartoninėse dėžutėse. Tuo metu lenkiškas uogas dažnai perka naktiniuose turguose dėžėmis, lekia į turgavietes ir sveria bei deda į mažesnes dėžutes vietose.
Lietuviškos braškės jau gausiau nukloja prekystalius, tuo metu pirmosios trešnės pasirodys už maždaug trijų savaičių. Jų kainos paprastai būna panašios į pirmųjų braškių, sakė T. Gurskas.
„Pirmos trešnės, pirmos braškės panašiai visą laiką. Tai desertinės uogos. Jeigu šiemet pirmosios braškės buvo apie 12 eurų, tai ir pirmosios trešnės kainuos apie 10-12 eurų už kilogramą“, – nurodė Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas.
Norite papasakoti savo istoriją ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
