aA
Lauktas ekonomikos, tiesioginių užsienio investicijų šuolis dėl euro įvedimo neįvyko, tačiau kainų kilimą pastebėjome. Taip LRT.lt sako ekonomistas Romas Lazutka. Tiesa, pašnekovas nelinkęs dėl to pernelyg kaltinti euro. Tuo metu ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad pernai gerokai išaugo Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ir eksportas, kuriam, tikėtina, ir dėl euro atėjusios tiesioginės užsienio investicijos tikrai galėjo turėti įtakos.
© DELFI / Tomas Vinickas

Prieš euro įvedimą Lietuvos bankas skaičiavo, kad šalies realusis BVP, įvedus šią valiutą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų didesnis, negu neįvedus. Pagal vieną numatytą scenarijų vidutiniu laikotarpiu, 2014–2022 m., realusis BVP po euro įvedimo turėtų būti didesnis vidutiniškai 1,9 proc., pagal kitą scenarijų – vidutiniškai 1,8 proc. Lietuvos realusis BVP ilguoju laikotarpiu, įvedus eurą, būtų 1,3 proc. didesnis, nei neįvedus šios valiutos. Taip pat buvo sakoma, kad euro įvedimas sukurtų prielaidas tiesioginių užsienio investicijų didėjimui.

2015 metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui augo 310 eurų, 2016-aisiais – 217 eurų. Panašiai ar daugiau jos augo ir 2011, 2012, 2013 metais.

2015-aisias Lietuvos BVP demonstravo 1,8 proc., 2016-aisiais – 2,3 proc. augimą. Jei tikėtume prognozuotu augimo dėl euro vidurkiu, turėtume konstatuoti, kad beveik visas Lietuvos BVP augimas buvo dėl euro. Tačiau ar tikrai taip gali būti?

Įsivedusi eurą, Lietuva šuolio nepademonstravo

Pasak „Danske“ banko vyr. ekonomisto R. Grajausko, sunku tiksliai pasakyti, ar investicijos į Lietuvą ateina dėl euro, ar ne. Tačiau, anot jo, vertinant akademiškai, tai, jog šalis yra euro zonoje, turi stabilią valiutą, turėtų prisidėti prie investuotojų pasitikėjimo, didesnio noro investuoti.

„Pagal projektų, sukuriamų darbo vietų skaičių Lietuva bent jau Vidurio ir Rytų Europos regione yra vienvaldė lyderė. Tai tiesiogiai susiję ir su eksporto rodikliais, nes didžioji dalis investicijų ateina į Lietuvą tam, kad čia vyktų gamyba ir gaminiai būtų eksportuojami. Pernai Lietuva pirmavo Europoje pagal eksporto apimčių augimą, tad turbūt galima pasakyti, kad viena investicijų atėjimo ir eksporto didėjimo priežasčių galėtų būti euras“, – teigia R. Grajauskas.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekonomistas aiškina, kad tiesioginių užsienio investicijų statistikoje tai pernelyg neatsispindi, nes čia vertinami ir išeinantys finansiniai srautai. Kadangi pastaraisiais metais daugiau užsienio kapitalo įmonių išsimokėjo dividendus, tikrojo poveikio statistiniai duomenys neparodo.

„Bet jei žiūrėtume į projektų ir sukuriamų darbo vietų skaičių, investicijų padidėjimą pastebėtume“, – tikina R. Grajauskas.

Ekonomisto teigimu, euro įvedimas davė impulsą ir BVP augimui. Kadangi augimą 2015-aisiais lėtino Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs eksportas, o 2016-aisiais – susitraukusi ES parama, be euro augimas galėjo būti dar lėtesnis.

„Tačiau pernai buvome viena sparčiausiai ES augusių šalių, ekonomiką į priekį varė eksportas. Jei pripažįstame, kad euro įvedimas prisidėjo prie eksporto apimčių didėjimo, tai galima laikyti euro įvedimo efektu. 1,8–1,9 proc. nėra toks augimas, kurio negalėtume priskirti eurui. Manau, tai yra realus įvertis“, – sako ekonomistas.

Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius ekonomistas R. Lazutka sako niekada ir netikėjęs kalbomis apie papildomas investicijas, BVP augimą dėl euro įvedimo.

„Jau buvome matę Estijos pavyzdį, kad, praėjus keleriems metams, tokių impulsų požymių nebuvo, tiesiog veikė ekonomikos cikliškumas. Po krizės ji atsigavo, augo, bet kad tai vyko dėl euro, pasakyti negalima. Jei imtume gretimas šalis, kurios turi labai panašų cikliškumą (Estija, Latvija, Lenkija), pastebėtume, kad, palyginti su jomis, įsivedusi eurą Lietuva šuolio nepademonstravo.

Buvo aiškinančių, kad investuotojai nedrįsta Lietuvoje investuoti dėl lito, nes tai – mažai žinoma valiuta, tačiau tie, kurie tikrai galvojo apie investicijas, viską išsiaiškino ir žinojo, kad litas susietas su euru, netikėtų permainų dėl valiutos nebus. Taigi nesistebiu, kad nieko čia neįvyko, nes negalėjo įvykti“, – kalba R. Lazutka.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Karolina Pansevič

Poveikis kainoms buvo didesnis, nei ekonomistai tikėjosi

Pasak R. Grajausko, pagrindiniai euro privalumai plika akimi matomi mažiau nei trūkumai, todėl, kaip neseniai parodė apklausos, Lietuvoje yra mažiau manančių, kad euras atnešė naudos, negu galvojančių, kad neatnešė.

„Tarptautinė praktika sako, kad įvedus eurą poveikis kainoms pasireiškia pirmaisiais metais ir siekia 0,2–0,3 proc. Manau, dauguma ekonomistų ne visai tiksliai įvertino šį poveikį ir per mažai dėmesio skyrė lūkesčių dedamajai. Objektyvių priežasčių kainoms augti įvedus eurą nėra, tačiau jei žmonės galvoja, kad kainos augs, tai tampa savaime išsipildančia pranašyste.

Tai Lietuvoje tikrai įvyko, kainų augimas buvo ypač pastebimas turguje, šoko būsto nuomos kainos, brango paslaugos. Lūkesčiai prisidėjo prie kainų augimo ir, kaip žinome, ir pernai turėjome vieną sparčiausių Europoje infliacijų. Kainų lygis gerokai šoktelėjęs, palyginti su tomis, kurios buvo prieš eurą, ir tai turbūt yra pagrindinė nepasitenkinimo šia valiuta priežastis. Reikia pripažinti, kad kainos kilo labiau, nei prognozavo ekonomistai“, – sako R. Grajauskas.

Ekonomistas R. Lazutka pastebi, kad kainos Lietuvoje augo ir iki euro įvedimo, tad būtų sunku vienareikšmiškai vertinti euro įvedimo poveikį kainoms.

„Dėl kainų sunkiau pasakyti, nes duomenys yra prieštaringi. Statistikos departamentas tik pastaruoju metu fiksuoja kiek didesnį augimą, anksčiau nefiksavo. Kada yra rinka, atskiri pardavėjai negali rizikuoti labai smarkiai didinti kainų, nes kiti gali to nepadaryti, ir kainas padidinęs pardavėjas gali prarasti pirkėjus. Tačiau kadangi buvo sukelti kainų augimo lūkesčiai, atsirado galimybė visiems didinti kainas.

Kita vertus, reikia turėti mintyje, kad kiekvienas pardavėjas visada nori parduoti brangiau, kad ir kokia valiuta bebūtų. Kainos Lietuvoje kilo ir iki euro įvedimo, tad nors prie kilimo jis prisidėjo, sunku pasakyti, kiek reikšmingai“, – kalba R. Lazutka.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekonomistai abejoja, ar investuotojai pasitikės V. Ušacko „Ateities fondu“

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad tikslinį investicinį fondą sukurti įmanoma, tačiau jo...

Mačiulis su Mauricu kategoriški: PVM lengvata maistui atsisuktų kitu galu (2)

Politikams skelbiant kovą su kainų augimu, Seime įregistruotas siūlymas maisto produktams taikyti...

„NEXT economy“: verslo laukia dideli pokyčiai

Pasaulis nestovi vietoje, mokslo ir technologijų naujovės vis sparčiau stumia žmoniją į priekį...

Skvernelio kovos su kylančiomis kainomis planas: aštriausių pasiūlymų nebeliko (46)

Trečiadienį Vyriausybė svarsto planą, kaip ruošiamasi didinti konkurenciją maisto produktų...

Klaipėdos uoste ribojama laivyba (1)

Dėl nepalankių oro sąlygų antradienį turėjęs atplaukti suskystintų gamtinių dujų ( SGD )...

Top naujienos

Užkalnis. Rinkimų košmaro scenarijus (117)

Jums reikės rinktis iš Sauliaus Skvernelio ir Rolando Pakso. Toks bus antrasis prezidento rinkimų...

Vienas popierius apnuogino nepatogią tiesą: ką iš tiesų žinome apie Seime priimamus sprendimus? (104)

Pastaruoju metu konfliktai tarp valdančiųjų ir opozicijos yra tapę tokie įprasti, kad sunku juos...

Ušacko ultimatumas Gabrieliui Landsbergiui: tai primena gerai surežisuotą spektaklį atnaujinta 13.52 (43)

Trečiadienį kandidatas į prezidentus Vygaudas Ušackas viešai kreipėsi į Tėvynės Sąjungos -...

Skvernelio kovos su kylančiomis kainomis planas: aštriausių pasiūlymų nebeliko (46)

Trečiadienį Vyriausybė svarsto planą, kaip ruošiamasi didinti konkurenciją maisto produktų...

Kreivus žvilgsnius į lietuvį pasaulio vicečempionų šalyje keičia septynženkliai pasiūlymai specialiai DELFI iš Zagrebo (12)

Užėjęs į kavinę išgerti puodelio espresso , Mindaugas Nikoličius gali nekrapštyti iš...

Karbauskis prisipažino: Guoga būtų geresnis meras už Šimašių (130)

Europarlamentaras Antanas Guoga šiuo metu nėra siūlomas kandidatu į sostinės merus, bet juo...

Demaskuok.lt pristatyta Europos Komisijos atstovybėje (1)

Rugsėjo 26 d. nacionalinė iniciatyva Demaskuok.lt pirmą kartą pristatyta ES institucijų...

Indrė Makaraitytė. Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai? (716)

Popiežius Lietuvoje viešėjo ir tą dieną, kai buvo minimas Vilniaus geto likvidavimo 75-metis....

Dončičius treniruotėse stulbina komandos draugus, Nowitzki lygina slovėną su Paulu

Prasidėjus oficialiam NBA klubų treniruočių stovyklų laikotarpiui pirmosios intriguojančios...

Draudikai perspėja: sukčių taikiniu tapo vairuotojai žiedinėse sankryžose – įkliūti gali kiekvienas (114)

Tyčia sukelti eismo įvykiai siekiant pasipelnyti – neretas sukčiavimo būdas užsienyje, tačiau...