aA
Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus Lietuvos kavinėse, baruose ir restoranuose klientai pradėjo leisti mažiau pinigų. Kokia to priežastis – susitraukęs jaunimas, kosminės kainos, lietinga vasara ar Kauno oro uostas?
© DELFI / Karolina Pansevič

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į Statistikos departamento paskelbtus duomenis apie viešojo maitinimo įstaigų apyvartą.

Pirmą kartą per penkerius metus ji sumažėjo. Liepą apyvarta buvo 0,1 proc., o rugpjūtį – 2,2 proc. mažesnė palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis).

Ekonomistas įvardijo kelias priežastis, kurios, jo manymu, galėjo lemti pardavimo mažėjimą maitinimo įstaigose.

„Viena visiškai bendra – pastaruosius ketverius metus buvo fiksuojamas apyvartos augimas ir dabar galbūt atėjo laikas šiokiam tokiam sulėtėjimui. Natūralu, kad po didelio augimo seka lėtėjimas. Gal tai ir nėra tendencija, gal tik laikinas kritimas. Juolab ir oro sąlygos Lietuvoje nebuvo labai geros.

Kita priežastis, bent jau mano įsitikinimu, nors tokios statistikos ar fakto nėra, bet įspūdis susidaro tas, kad tai dėl išaugusių kainų. Viešojo maitinimo įstaigų kainos auga labai sparčiai, ypač pastaruosius trejus metus. Jos didėjo praktiškai dviženkliu skaičiumi ir greičiau auga nei vidutinis darbo užmokestis. Gyventojų perkamoji galia viešajam maitinimui neleidžia skirti tiek lėšų, kiek anksčiau“, – aiškino ekonomistas.

Anot pašnekovo, maitinimo įstaigose kainų didėjimui įtakos galėjo turėti ir pavasarį padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams, nors didesnę dalį apyvartos ir sudaro pajamos iš maisto, o ne iš gėrimų.

Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip skaičiuojamas apyvartos pokytis. Nominaliai ji vis dar didėja dėl kainų augimo, tačiau mažėja parduodamo maisto ir gėrimų kiekis.

„Galbūt tai nėra labai reikšminga, bet prie apyvartos mažėjimo, manau, prisideda demografiniai pokyčiai. Vis tiek šiuo metu mes patiriame demografinę duobę Lietuvoje. Prieš kelerius metus matėsi stojančiųjų, dabar ir studijas baigiančių studentų skaičiaus mažėjimas.

Tas jaunimas, jaunoji karta jie buvo pakankamai aktyvūs restoranų lankytojai, ypač tų, kurių tėvai labiau pasiturintys. Dabar gali būti, kad paprasčiausiai jų mažiau ir ta apyvarta gali mažėti. Bet vyresni vis dar vengia eiti į viešojo maitinimo įstaigas, labiau eina jaunesnė karta. Kadangi jos mažiau, tai ir restoranams nemenkas galvos skausmas, kaip prisivilioti kitų klientų“, – svarstė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis neatmetė, kad apyvartos pokyčius galėjo lemti ir Vilniaus oro uosto remontas, kai dalis skrydžių buvo nevykdoma, o kita dalis perkelta į Kauno oro uostą.

„Aišku tai nėra esminis dalykas, bet galėjo lemti, kad atvyko mažiau keleivių ir jie išleido mažiau pinigų. Reikės žiūrėti, kokia bus rugsėjo spalio statistika, tada bus matyti tendencija. Vis dėlto natūralu, kad apyvarta mažėja, jeigu kainos auga sparčiau nei gyventojų pajamos“, – reziumavo Ž. Mauricas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos(LVRA) viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis vardijo panašias bendros apyvartos sumažėjimo priežastis.

Gediminas Balnis
Gediminas Balnis
© DELFI / Domantas Pipas

„Pas mus apyvarta nemažėjo, bet visai rinkai įtakos galėjo turėti Vilniaus oro uosto uždarymas. Nors pagrindiniai oro vartai buvo perkelti į Kauną, bet, pvz., „Ryanair“ iš viso neskraidė.

„Ryanair“ sudaro trečdalį Vilniaus oro uosto keleivių ir turi įtakos. Ne tik kad turistai neatvažiavo. Liepa ir rugpjūtis yra pats aktyviausias emigrantų kelionių laikotarpis. Jie atskrenda ilgesniam laikui. Santykinis jų kiekis gal ir nedidelis, bet jie atvažiuoja porai savaičių.

Tarkime, verslo kelionių uždarymas gal neįtakojo, bet likę skrydžiai buvo apie 40 proc. brangesni ir tai tikrai smarkiai paveikė emigrantus. Tai pasiskirstė per visą Lietuvą. Jie neatvažiavo į Vilnių, Kauną, Panevėžį, Šiaulius, per visą Lietuvą. Emigrantai, užsieniečiai išleidžia gerokai daugiau nei vietiniai žmonės. Ir orai labai įtakoja tą mūsų sektorių“, – komentavo verslininkas.

Tiesa, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, šiemet liepą ir rugpjūtį Lietuvoje oro transportu pervežta daugiau keleivių nei tais pačiai parėjusių metų mėnesiais.

Kita vertus, anot vadovo, iš dviejų mėnesio duomenų sunkoka spręsti apie tendencijas. Be to, G. Balnis svarstė, kad mažėjantiems pardavimams įtakos galėjo turėti ir akcizų didinimas.

Esą galbūt važiuodami apsipirkti į Latviją ar Lenkiją lietuviai ten ir užsuka pavalgyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Svaras sureagavo į „Brexito“ balsavimą – investuotojai svarsto niūriausius scenarijus (2)

Trečiadienį svaras susilpnėjo po rekordinio Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May...

Tyrimų grupė: Kinijos ūkio augimo duomenys gali maskuoti ekonomines grėsmes

Kinijos bendrojo vidaus produkto ( BVP ) augimas gali būti gerokai lėtesnis, negu rodo oficialūs...

Tvyrant nežinomybei dėl „Brexito“, pakilo aukso kaina

Trečiadienio rytinėje Azijos prekybos sesijoje aukso kaina kopė aukštyn, nes politinė...

Sudarė sąrašą, kurios įmonės sukūrė daugiausia darbo vietų (2)

Daugiausia darbo vietų pernai sukūrė logistikos įmonių grupės „ Girteka “ bendrovės –...

Lietuva planuoja trauktis iš Transeuropinio geležinkelio projekto (7)

Lietuva ketina nutraukti dalyvavimą Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte. Vyriausybė...

Top naujienos

Kas plauna smegenis Lietuvai: apklausos rodo, už ką verta padėkoti Putinui ir kur prašovė Kremlius (893)

Lietuviai, kam jums ta kariuomenė? Nereikia jums ES ir NATO – vien išlaidos, nelaimės, pamintos...

Po „Brexit“ sukelto chaoso Britanijoje – nerimas iš Europos lyderių: JK tai būtų katastrofiška trys scenarijai (165)

Europos Sąjunga antradienį paragino Didžiąją Britaniją apsispręsti, kaip ji nori tęsti...

Iš krepšinį kaip Lietuva mylinčio krašto kilęs Krameris: nuo „Air Jordan“ sportbačių iki svajonės apie NBA (1)

Itin svarbių Europos taurės rungtynių išvakarėse DELFI TV studijoje apsilankęs Vilniaus...

Pasikeitus mokesčiams, keičiasi ir pensija: dirbantys savarankiškai turėtų pasiskaičiuoti (61)

2019 metais įsigalioję mokestiniai ir pensijų kaupimo pakeitimai palietė visus dirbančiuosius,...

Nesėkmingą greičio ruožą įveikęs Vanagas: valandos per dvi dienas neatsiloši (139)

Benediktui Vanagui ir Sebastianui Rozwadowskiui, „ General Financing team Pitlane “ ekipažas,...

Tiesa ir mitai apie naujagimių svorį: ar antsvorio turinčiai mamai būtinai gims stambus vaikas?

Anot gydytojos neonatologės Eglės Markūnienės, žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų,...

Burnos kvapo priežastys gali jus nustebinti: gydytoja papasakojo apie tarpdančių siūlo testą (3)

Pagrindinės priežastys, dėl kurių iš viduramžių lietuvio burnos, kaip tvirtinama rašytiniuose...

Sinoptikai perspėja – artinasi audra: pavojingi reiškiniai apims vis daugiau miestų (23)

Artimiausiomis dienomis šalyje vyraus audringi orai , LRT RADIJUI sako sinoptikė Margarita...

Vokietijos pilietis Lietuvoje pasijuto diskriminuojamas (29)

Esu Vokietijos pilietis ir turiu 2009 metais Lietuvos migracijos tarnybos išduotą nuolatinio...

Aštri britų žiniasklaidos reakcija: šalis – beprecedentėje padėtyje papildyta (31)

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą atmetė premjerės Theresos May...