Apie tai šią savaitę vietos bendruomenę informavo „Margasmiltė“ generalinis direktorius Valdas Sabaliauskas. Pažymėtina, kad „Margasmiltė“ turi anhidrito gavybos licenciją ir yra atlikusi visus reikalingus formalumus, tarp jų ir poveikio aplinkai vertinimą. Kalnakasyba taps nauja šalies ūkio šaka, todėl projektas pretenduoja gauti valstybinės reikšmės statusą.
Pasak Geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno, anhidritas yra didžiausias kol kas nepanaudotas Lietuvos žemės gelmių turtas. Į pietvakarius nuo Garliavos esančiame Pagirių kaime yra išžvalgytas didelis šio mineralo telkinys. Maždaug 300 metrų gylyje čia slūgso daugiau kaip 235 mln. tonų šio vertingo mineralo.
„Margasmiltė“ Pagiriuose yra įsigijusi 6,4 ha sklypą, kuriame ketina įrengti požeminę šachtą-kasyklą. Bendrovės vadovas V. Sabaliauskas sakė, kad anhidritą planuojama pjaustyti blokais, kita dalis bus skaldoma. Procesas vyks po žeme, be sprogdinimų. Specialūs atitvarai izoliuos aplinką nuo kasyklos teritorijoje galimo triukšmo. Anhidrito blokus planuojama gabenti sunkvežimiais, todėl šalia geležinkelio sankasos numatyta įrengti kelią.
Kaip skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime, pirmoji požeminė kasykla Lietuvoje yra neįprastas reiškinys, todėl Pagirių kaimo gyventojams iškilo įvairių klausimų, kuriuos bendruomenės atstovai pateikė verslininkams.
Vieną viešojoje erdvėje sklandančių gandų, neva Pagirių šachtoje kasykloje bus laidojamos radioaktyvios atliekos, ir „Margasmiltės“, ir Ūkio ministerijos atstovai kategoriškai paneigė - tai draudžia daryti Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai bei kiti teisės aktai.
Visuomenei rūpi ir kiti opūs klausimai, - ar nebus užteršti požeminiai vandenys, ar neišseks gyventojų šuliniai? Geologas Ginutis Juozapavičius patikino, kad vykdant projektą bus naudojamos pasaulyje pažangiausios kasimo technologijos, kurios įgalina pasiekti giliausius klodus, nedarant jiems jokios įtakos.
„Anhidritas yra ekologiška, visiškai saugi medžiaga“, - tvirtino geologas.
Dėl labai didelio išteklių kiekio anhidritą planuojama kasti kameromis, paliekant pakankamo storio juostines likmenas, kolonas, skliautus ir padą, todėl ertmės bus stabilios. V. Sabaliauskas sakė, kad, baigus eksploatuoti šachtą kasyklą, o tai galėtų įvykti maždaug po 200 metų, atsiradusias ertmes būtų galima panaudoti grūdų talpykloms, rekreacijai, turizmui ir kitoms reikmėms.
Pabrėžiama, kad įmonėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų. Paskaičiuota, kad Pagirių kasykla galėtų paskatinti dar 650-700 netiesioginių darbo vietų kūrimą.
Kas yra anhidridas?
Anhidritas (dar vadinamas angelitu) yra sulfatų klasės mineralas. Uoliena tanki, nelaidi skysčiams ir dujoms, atspari šilumos ir šalčio ciklams, lengvai pjaunama ir poliruojama. Anhidritas naudojamas gipso dirbinių pramonei, sulfatinėms trąšoms, anhidritiniam cementui, sieros rūgščiai gaminti, o geresnės kokybės, koks yra Pagiriuose, - apdailai, baldams, skulptūroms, suvenyrams ir net papuošalams. Plonasienės peršviečiamos anhidrito plokštės panaudotos Šv. Petro bazilikos Romoje vitražuose.
Didžiausia sulfatinių trąšų gamintoja Lietuvoje „Achema“ kasmet iš Vokietijos ir Ispanijos įsiveža apie 70 tūkst. t. mažesnio grynumo anhidrito. Šio mineralo reikia ir „Akmenės cemento“ gamyklai, kuri žaliavą gabena iš Baltarusijos. Didelę dalį iškasenų „Margasmiltės“ vadovai planuoja parduoti užsienyje.
Ekspertai tvirtina, kad Pagirių anhidritas yra geriausios kokybės Europoje, 97-98 proc. grynumo ir ypač retai pasitaikančios melsvos spalvos. Kaimyninėje Lenkijoje išgaunamas anhidritas yra kur kas prastesnis, todėl lietuviškasis marmuras, analitikų teigimu, būtų konkurencingas rinkoje.
