Nuo 2002-ųjų Šiauliuose veikiančioje islandų kapitalo įmonėje per metus pagaminama iki 1,5 tūkstančio tonų produkcijos. Didžioji dalis – iki 800 tonų – tinklų žaliavos. Į tralus ji sujungiama antrinėse kompanijos įmonėse.

„Mūsų žvejams tiesiogiai negaminame. Gaminame didelėms įmonėms, kurios surinkinėja tuos tinklus į vieną“, – teigia UAB „Hampidjan Baltic“ vadovas Petras Daukša.

Sprendimas perkelti kelis fabrikus iš Islandijos į Šiaulius, pasak kompanijos vadovų, pasiteisino – sutaupomos administravimo, produkcijos transportavimo, žaliavos pirkimo išlaidos. Didžiausi konkurentai – Kinijos pramoninkai, kurie rinkai pasiūlo gerokai pigesnę produkciją.

„Konkuruojame tik kokybe, nes su kiekybe jau nebeįmanoma konkuruoti“, – situaciją rinkoje pristato P. Daukša.

Įsikūrusi Lietuvoje džiaugiasi ir kita žvejybos tinklų gamybos milžinė iš Norvegijos. Tauragėje siuvami gaubiamieji tinklai lašišoms auginti. Per metus čia pagaminama iki 500 maždaug iki dviejų tonų sveriančių tinklų.

„Vienam tinklui pagaminti, kaip bandėme skaičiuoti, reikia vienam žmogui išmokti apie 250 operacijų“, – pasakoja UAB „Egersund Net“ gamybos vadovė Ligita Bielskienė.

Įmonės savininkas teigia, kad lietuviai – geri darbininkai, dirba kokybiškai, tačiau darbuotojų trūksta.

„Mes galėtume pagaminti daug daugiau šitos medžiagos, pagaminti daugiau tinklų, bet mums trūksta darbuotojų. Jeigu turėtume 50–60 žmonių daugiau, galėtumėm priimti daugiau užsakymų“, – pasakoja UAB „Egersund Net“ savininkas Andersas Myklebustas.

Darbuotojų trūkumą įmonė sprendžia kartu su Darbo birža įgyvendindama pameistrystės mokymą, kai įgūdžių žmonės įgyja darbo vietoje.

Visą reportažą žiūrėkite čia.