aA
Homofobija Lietuvai gali kainuoti po 580 mln. eurų kasmet, arba apie 600 Lt kiekvienam žmogui, remdamiesi užsienio studijomis, skaičiuoja kai kurie ekonomistai. Kiti specialistai su skaičiais atsargesni, tačiau neabejoja – netolerancija LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) asmenims Lietuvai kainuoja – už tai mokame negautomis pajamomis, prarastomis investicijomis, homoseksualių asmenų emigracija.
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)

Kol Lietuvoje šiuo klausimu tyli net aukščiausi šalies vadovai, Vakarų šalys, netgi artimiausi mūsų kaimynai, sparčiai žygiuoja pirmyn. Štai spalį Estija įteisino homoseksualių asmenų partnerystę ir tapo pirmąja tą padariusia buvusio sovietinio bloko šalimi. Lapkritį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius viešai paskelbė esąs gėjus ir tuo besididžiuojantis. Katalikiška Lenkija gruodį sulaukė pirmojo homoseksualaus mero: Slupsko meru tapo Robertas Biedronas. Homofobai turėjo pašiurpti: gėjai jau prie katalikiškos Lietuvos sienų!

Vis dėlto Lietuvoje LGBT teisės vis dar traktuojamos kaip „išskirtinės“, o homofobija dažnai neigiama arba pateisinama. Šią poziciją dažnai deklaruoja politikai ir aukščiausi šalies vadovai, LGBT teises supriešinantys su šeimos bei katalikiškomis vertybėmis ir aiškinantys, kad Lietuvos visuomenė šiai temai dar nepasiruošusi. Mažai kam rūpi, kad katalikiškoje save vadinančioje šalyje homoseksualūs paaugliai žudosi.

Lietuvos politikai nekalba ir apie homofobijos pasekmes. O jos, tvirtina specialistai, šaliai jau kainuoja: dėl paplitusios homofobijos šalis nukenčia ir ekonomiškai. Kiek Lietuvai kainuoja homofobija, aiškinamasi šiame žurnalistiniame tyrime.

Ekonomistas: žala gali siekti po 600 Lt žmogui per metus

„Bandžiau įsivaizduoti, kiek tai Lietuvai kainuotų. Mano skaičiavimais, galėtų būti iki 600 Lt kiekvienam gyventojui per metus. Tačiau tik žiūrint per darbo rinką“, – sako ekonomistas, JAV Getisburgo koledžo Pensilvanijoje ekonomikos profesorius Rimvydas Baltaduonis, vienas iš LGBT judėjimo aktyvistų.

Tikroji homofobijos kaina: liekame vieni ir prarandame milijonus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis pasakoja, iš kur gavo šiuos skaičius bei apie atvejus, kai ekonomistai bandė paskaičiuoti ekonominę diskriminacijos žalą. Vienas pirmųjų bandymų – Pasaulio banko atlikta Indijos studija. Jos metu aiškintasi, kiek homofobija daro įtakos Indijos Bendrajam vidaus produktui (BVP). Ši Pasaulio banko studija, sako R. Baltaduonis, nėra tobula, nes daugiausia koncentravosi į darbo rinką – diskriminaciją ir patyčias, nuo ko krenta darbingumas, atsiranda psichologinių problemų, LGBT asmenys gali gauti mažesnį uždarbį. Studija parodė, kad Indija dėl diskriminacijos kasmet netenka 0,1-1,7 proc. BVP. Remdamasis šiuo principu, ekonomistas apskaičiavo, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas dėl homofobijos gali netekti 600 Lt per metus.

Ekonomistas yra radęs tyrimų, pagal kuriuos LGBT žmonės renkasi saugesnes profesijas: kur žino, kad tikimybė būti diskriminuojamiems mažesnė. Taip ekonomika netenka tam tikrų gebėjimų ir talentų: žmonės dirba ne ten, kur save gali realizuoti geriausiai. Ekonomistas atkreipia dėmesį: ekonominį poveikį pamatuoti nelengva. Viena didžiausių problemų atliekant tokias studijas – duomenų patikimumas. LGBT asmenys paprasčiausiai nenori atsiskleisti, gyventi atvirai, taigi nežinoma, kiek tokių asmenų iš viso yra.

R. Baltaduonio įsitikinimu, būdama atviresnė LGBT asmenims, Lietuva galėtų uždirbti nemažai pinigų. Pavyzdžiui, pritraukti daugiau studentų iš užsienio. Vakarų universitetams svarbu, kad jų LGBT studentai taip pat galėtų važiuoti pažinti kitų kultūrų ir čia būtų saugūs tiek fiziškai, tiek patyčių prasme. „Teko šnekėti su vienu Vakarų universitetu, klausiu, kodėl jie nekuria bendros programos su Lietuva. Jie sakė, kad Baltijos šalys iš tikro įdomus regionas, bet neslėpė žinantys, kad Lietuvoje sudėtinga situacija LGBT klausimais, tad Estijoje kurti tokią programą būtų logiškiau. Tuo metu po pirmųjų LGBT eitynių buvo daug informacijos tarptautinėje spaudoje apie bandymus jas uždrausti, o kai eitynės buvo leistos, neapsieita be grasinimų ir incidentų“, – prisiminė JAV Getisburgo koledžo Pensilvanijoje ekonomikos profesorius. Taip, pasak R. Baltaduonio, netenkame daug potencialo ateičiai: atvažiavę ir šalį pamatę studentai tampa šalies ambasadoriais, jungia verslus, žmones, idėjas.

Ekonomistas pasitelkė JAV pavyzdį: kai valstija po valstijos įteisino LGBT santuokas, ekonomika stagnavo po pasaulinės krizės. Kai kurios valstijos, priimdamos LGBT palankius įstatymus, tikėjosi ekonomikos stimuliacijos dėl vedybų bumo: iš vestuvių uždirba kepyklos, fotografai, muzikantai, drabužių nuomos salonai, viešbučiai, pokylių salės, dovanų jaunavedžiams pardavėjai bei gamintojai. Įteisinus santuokas, taip ir atsitiko: valstijų ekonomika pajuto stimuliaciją. Valstijos, kurios suskubo pirmos, susigriebė lėšų iš kitų – pavyzdžiui, daug porų iš tolimesnių valstijų važiavo tuoktis į Niujorką ir šventes rengė čia.

Tarptautinė finansų korporacija „Credite Suisse“ sukūrė LGBT lygybės indeksą, atrinkusį LGBT friendly, tai yra, palankumą LGBT darbuotojams rodančias, kompanijas. To indekso pagrindu bus kuriami įvairūs fondai, į kuriuos investuodami investuotojai žinos apie tų kompanijų socialinę atsakomybę LGBT klausimais. Jau kurį laiką stebimas indeksas savo pelningumu lygiuojasi į investuotojams gerai pažįstamą „Standard & Poor’s 500“ indeksą. Pasak R. Baltaduonio, JAV jau veikia tokiu principu paremtas fondas.

„Ateityje ir Lietuvai tai gali būti vienas signalų – pasaulio bendruomenė, kuriai svarbu žmogaus teisės, LGBT teisės, pradės savo pinigais ir investuojamu kapitalu balsuoti, kur tie pinigai plauks“, – aiškina ekonomistas. Jo nuomone, partnerystės įstatymą priėmusi Estija tokiems investuotojams tapo žymiai patrauklesnė nei Lietuva, kuri šia tema net nešneka.

Kalbėdamas apie LGBT poveikį ekonomikai, R. Baltaduonis taip pat pamini LGBT asmenų turizmą: šie, keliaudami į itin tolerantiškus miestus, pavyzdžiui, Barseloną, juose palieka daug pinigų.

Kreipėsi į Lietuvos įmones

„Norite būti tarp jų?“, – to prieš keletą mėnesių išleistame lankstinuke Lietuvos verslo paklausė Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA). „Jie“ – tai LGBT friendly kompanijos, deklaruojančios paramą šiai bendruomenei ir žmogaus teisėms. Lankstinuke atsidūrė tokios garsios kompanijos kaip „Coca Cola“, „Google“, „Microsoft“, „Yahoo“, „Nike“, „Ford“, „Visa“, „Walt Disney“ ir būrys kitų.

„Verslas, gerbiantis žmogaus teises, turi daugiau progų laimėti darbuotojų ir klientų lojalumą bei geresnes galimybes sėkmei“, – aiškina TJA valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis. TJA pakvietė verslo įmones susitikti ir aptarti, kaip jos galėtų išreikšti paramą LGBT teisėms.

TJA lankstinuke taip pat pateikė savo skaičiavimus. Kaip rašoma, LGBT bendruomenė yra ypač lojali bendrovėms, remiančioms jų teises – net 71 proc. apklaustų LGBT asmenų leidžia savo pinigus draugiško prekės ženklo produkcijai ar paslaugoms, net jei kitas, nedraugiškas prekės ženklas, siūlo mažesnę kainą (minėtą tyrimą JAV 2011 m. atliko kompanija „Harris Interactive“).

Naudojantis „Witeck Communications“ metodologija TJA apskaičiavo, kad Lietuvos LGBT perkamoji galia asmeniniams poreikiams (po sumokėtų mokesčių) galėtų siekti 5,8 mlrd. litų (1,7 mlrd. eurų). Į šią sumą neįskaičiuotos LGBT šeimų ir draugų pajamos – jie taip pat palaiko įmones, pasisakančias prieš diskriminaciją. „Kartoms keičiant vienai kitą, ateina naujoji, puikiai suvokianti, kad sprendžiant, kuriuos produktus pirkti, o kuriuos – ne, galima daryti didžiulę įtaką įmonių pelningumui. Šiai jaunajai kartai homofobija nėra vertybė, ji supranta, kad be visų piliečių lygiateisiškumo gerovės valstybė yra neįmanoma“, – aiškina TJA.

Be to, pasak asociacijos, įmonės, išreikšdamos paramą lygioms teisėms, pritraukia geriausius visų lygių darbuotojus. Nebekeliant žeidžiančių svarstymų apie žmogaus seksualinę orientaciją, darbuotojai jaučiasi saugesni ir labiau atsidavę kompanijai.

Pasitelkė Indijos pavyzdį ir tvirtina: kasmet prarandame po 580 mln. eurų

Artūras Rudomanskis
Artūras Rudomanskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak A. Rudomanskio, iniciatyva kreiptis į verslininkus gimė, nes Lietuvoje trūksta atsakingo verslo. Įgyvendinti pradėtas projektas jau sulaukė daugiau nei 70 įmonių palaikymo. Kol kas lengviau sekasi įtikinti smulkias ir vidutines įmones. Stambiame versle sprendimų palaikymo laukti tenka kur kas ilgiau.

A. Rudomanskio teigimu, nors šiandien Lietuvoje veikia nemažai tarptautinių kompanijų, viešai deklaravusių paramą LGBT žmonėms, tačiau jų padaliniai Lietuvoje dar viešai prisibijo sekti jų pavyzdžiu. „Iš tikrųjų laukti negalime ir turime keistis, nes statistika tikrai nėra džiuginanti – homofobija Lietuvai nuostolinga“, – sakė TJA valdybos pirmininkas. Jis paaiškino, iš kur gavo lankstinuke minimus skaičius.

Skaičiavimai atlikti remiantis JAV Masačiūsetso universiteto ekonomikos profesorei dr. M. V. Lee Badgett vadovaujant atlikta Indijos atvejo studija „The Economic Cost of Homophobia: How LGBT Exclusion Impacts Development“ (Ekonominė homofobijos kaina: kaip LGBT atskirtis veikia vystymąsi). Šiuo tyrimu remiasi ir ekonomistas R. Baltaduonis. Minėtas Pasaulio banko tyrimas pristatytas šių metų kovą. Jame teigiama, kad Indijoje homofobijos nuostoliai gali prilygti iki 1,7 proc. nuo BVP.

Remiantis David G. Mayers knygoje „Psichologija“ pateikiamais aiškinimais, kiekvienoje populiacijoje homoseksualių žmonių skaičius yra 3–4 proc. M. V. Lee Badgett studijoje homoseksualių žmonių procentas buvo nurodytas 3,8 proc.

„Taigi galima teigti, kad Lietuvos ir Indijos situacija, nors ir su tam tikrais nuokrypiais, sutampa ir gali būti netgi primityviai palyginama. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 1,7 proc. nuo Lietuvos BVP šiandien sudaro apie 2 mlrd. Lt (apie 580 mln. eurų). Žinoma, LGBT žmonių sukuriamas BVP yra didesnis, tačiau mes čia kalbame apie nuostolius, kuriuos šalis gali patirti dėl diskriminacijos, patyčių, tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo nepripažinimo, emigracijos, depresijos ir kitų iš homofobijos kylančių priežasčių“, – aiškino A. Rudomanskis.

R. Skyrienė: investuotojai iš mūsų šaiposi

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kiek tenka bendrauti su užsienio investuotojais, iš to visada būna pasišaipoma. Negaliu sakyti, ar tai turi įtakos investiciniams sprendimams, bet kad įvaizdį sudaro nekokį, tai faktas“, – sako Lietuvos investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Jos nuomone, tolerancija parodo bendrą šalies būklę, nes jei netoleruoju vienų, tai greičiausiai netoleruoju ir naujovių, lygių galimybių. „Aš matau, kad homofobija naudos tikrai neduoda, o tik parodo, kad esame archajiška šalis – neatviri naujovėms“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Jos nuomone, iš tikrųjų Lietuvoje nėra taip blogai kaip atrodo: šalyje sukurtas „kelių rėkiančių bobučių ar kelių durnų politikų“ įvaizdis. R. Skyrienė sako savo aplinkoje nereginti homofobijos. Tačiau, aiškina pašnekovė, dėl „keleto rėkiančių bepročių“ sugadinamas šalies ir pačių LGBT asmenų įvaizdis.

„Kuo ilgiau fobijų turėsime, tuo prasčiau atrodysime. Ir turistai pas mus bijos atvažiuoti. Aš padaryčiau paradą, šou, kaip esu anksčiau iškėlusi idėją, Lietuvą po 20 metų matau su gėjų paradais Vilniuje, į kuriuos susirenka būriai turistų“, – juokėsi R. Skyrienė.

Švedijoje dėl gėjų eitynių varžomasi

Švedijos – didžiausios investuotojos Lietuvoje – ambasadorė Cecilia Ruthstrom-Ruin pabrėžia, kad LGBT teisės Švedijai – vienas prioritetų. Tai atsispindi ir ambasadorės veikloje – ji ne kartą išreiškė paramą Lietuvos LGBT bendruomenei, žygiavo prieš metus Vilniuje vykusiose eitynėse „Už lygybę“.

Tikroji homofobijos kaina: liekame vieni ir prarandame milijonus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

C. Ruthstrom-Ruin sako tikinti, kad žmogaus teisių gerbimas visokeriopai stiprina visuomenes bei turi teigiamų padarinių ekonomikai. Mat kada žmonės gali jaustis saugiai, apsaugoti ir gerbiami, jie yra kūrybiškesni ir produktyvesni. „Todėl kiekvienas visuomenės narys laimi, kada ginamos visų žmonių teisės. Ir priešingai – jei kurios grupės ar asmenys patiria diskriminaciją, tai reiškia praradimą ne tik tiems, kurie diskriminuojami, bet ir visai visuomenei“, – dėstė ambasadorė.

Pašnekovė neslepia, kad LGBT asmenų diskriminacijos yra ir tolerancija garsėjančiose Švedijoje. LGBT diskriminaciją ji vadina globalia problema. Švedijos Vyriausybė praėjusiais metais pristatė kovos prieš LGBT diskriminaciją strategiją.

C. Ruthstrom-Ruin teigimu, tolerancija ir pagarba žmogaus teisėms pasižyminčios vietos yra patrauklios daugeliui. Ji pateikia Švedijos pavyzdį: mažesniuose Švedijos miestuose ir savivaldybėse pastaraisiais metais tapo populiaru akcentuoti LGBT teises. Tai reiškiasi ir eitynių organizavimu. Viena to priežasčių – mažesniuose miestuose pasitaikančios diskriminacijos problemos. „Antra, mažų Švedijos savivaldybių atstovai atvirai sako: svarbu parodyti, jog LGBT asmenys laukiami ne tik didesniuose miestuose, bet ir regionuose. Jie mato eitynes kaip gerą reklamą, kaip kelią pristatyti jų miestus tolerantiškus ir atvirus, tuo pačiu patrauklius dar daugiau žmonių“, – kalbėjo diplomatė.

Beje, Švedijoje LGBT eitynės remiamos daugybės privačių įmonių. Minėtos įmonės mato naudą save pristatydamos kaip atviras, tolerantiškas ir gerbiančias visus žmones. Štai pagrindiniai šių metų „Stockholm Pride“ rėmėjai buvo prekybos centras „7/Eleven“ ir televizija TV3. Tarp šventės tiekėjų – garsūs prekės ženklai, pavyzdžiui, „Carlsberg Sverige“, „Citroën”. Su švente bendradarbiauja įvairios kultūros organizacijos, žiniasklaidos grupės, viešbučių tinklas, taksi bendrovė.

Į klausimą, kokią situaciją ir netolerancijos įtaką ekonomikai mato Lietuvoje, ambasadorė atsakė nukreipdama į prieš kurį laiką DELFI aprašytą Švedijos žiniasklaidos studiją. Joje tirta, ką Švedijos žiniasklaida rašo apie Lietuvą. Pagal minėtą studiją, Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis su plačiai paplitusia homofobija.

N. Mačiuliui bėdos dėl homofobijos akivaizdžios

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Manau, nereikia abejoti, kad homofobiškos visuomenės nuostatos turi neigiamos įtakos šalies ekonomikai, o taip pat ir gyventojų gerovei. Tiesiogiai pamatuoti neigiamą įtaką šalies ekonomikai nėra lengva, nes dažniausiai poveikis yra susijęs su prarastomis galimybėmis. Visų pirma, yra akivaizdūs tiesioginiai praradimai – iš šalies emigravę homoseksualūs asmenys bei į šalį neinvestavusios įmonės“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis sako asmeniškai pažįstantis kelis homoseksualius asmenis, kurie pasirinko studijas ir karjerą užsienyje, nes čia sunkiai įsivaizdavo galimybes saugiai save realizuoti asmeniniame gyvenime. Žinoma, pastebi N. Mačiulis, turbūt tik labai maža dalis iš pusės milijono iš Lietuvos per pastarąjį dešimtmetį emigravusių asmenų tai padarė ne dėl finansinių priežasčių, o bijodami agresyvios homofobijos apraiškų.

„Tačiau šalies ekonominiam progresui didžiausią įtaką turi talentingiausi jos visuomenės nariai, todėl net ir saujelės jų praradimas ilguoju laikotarpiu gali turėti didelių pasekmių“, – perspėja ekonomistas. Jo teigimu, tarptautinės įmonės, vertindamos investicijų ir plėtros kryptis, pirmiausiai vertina rinkos potencialą, mokestinę ir politinę aplinką, reguliacinę naštą, korupcijos lygį ir kitus tiesioginę įtaką verslui darančius veiksnius. Tačiau jei tarp plėtros sprendimą priimančių įmonės vadovų bus homoseksualių ar juos palaikančių asmenų, kartais lemiamu sprendimo veiksniu gali tapti ir šalies tolerancijos lygis bei požiūris į mažumas. Tik, atkreipia dėmesį N. Mačiulis, sunku pasakyti, kiek valstybė prarastų atvirai demonstruodama homofobiškas nuotaikas arba įstatymais suvaržydama homoseksualių asmenų laisves, nes retai įmonė viešai pripažins, kad atsisakė investuoti į tokią valstybę dėl šių priežasčių.

„Manau, kad dauguma Lietuvos įmonių nedrįs atvirai remti LGBT teises, nes dėl tokios paramos didesnė visuomenės dalis įmonę įvertintų ne kaip socialiai atsakingą, o neigiamai“, – TJA iniciatyvą kreiptis į verslą pakomentavo N. Mačiulis. Jis pastebėjo, kad bet kokie panašūs skaičiavimai remiasi prielaidomis. Ekonomistas ragina nepamiršti, kad Lietuvoje problema yra ne tik homofobija, bet ir ksenofobija, dėl kurios taip pat patiriame ekonominių nuostolių.

Kaip dar vieną svarbų ekonominį nuostolį ekonomistas įvardija prarastus turistų srautus. Tai, sako jis, tampa aktualia problema, kai homofobiškos nuotaikos viešoje erdvėje yra labai matomos ar net pasireiškia agresyviu elgesiu. Pavyzdžiui, nemažai švedų yra girdėję apie tai, kaip per gėjų eitynes apsaugai reikia skirti tūkstančius policininkų, o kai kurie Lietuvos politikai lipo per tvoras ir elgėsi, švelniai tariant, nelabai padoriai (per barikadas šokinėjęs Seimo narys Petras Gražulis iš eitynių policijos buvo tiesiog išneštas – DELFI). Tokie pavyzdžiai, N. Mačiulio įsitikinimu, nepadeda formuoti teigiamo Lietuvos įvaizdžio užsienyje.

Ž. Mauricas: jau mokykloje skirstomasi į „mes“ ir „jie“

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Homofobijos žalą pripažįsta ir banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kiekybiškai įvertinti homofobijos poveikį Lietuvos ekonomikai šiuo metu būtų itin sudėtinga – tiek dėl detalios informacijos trūkumo, tiek dėl metodologinių apribojimų. Taip yra todėl, kad homofobija yra tik vienas iš piliečių laisvę ir lygiateisiškumą varžantis veiksnys“, – sako Ž . Mauricas.

Jis cituoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrimus, kurių duomenimis, daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose patiria patyčias. Dar blogiau yra tai, kad toks pat procentas moksleivių tyčiojasi iš kitų vaikų.

„Tai reiškia, kad visuomenė jau mokykloje yra susiskirsčiusi į tuos, kurie šaiposi, tai yra, „mes“, ir tuos, iš kurių šaipomasi –„jie“. Baigus mokyklą, šie stereotipai, deja, dažnai išlieka, tad visuomenė poliarizuojasi į „mes“ ir „jie“. Pastaroji visuomenės dalis, pavyzdžiui, neįgalieji, antsvorį, priklausomybių turintys asmenys, teistieji, skurdesni, mažiau išsilavinę, mažiau pasitikintys savimi žmonės jaučiasi atstumti ir neįvertinti, tad yra žymiai labiau linkusi emigruoti, nusikalsti, įklimpti į priklausomybių ar depresijos liūną ar net pakelti prieš save ranką“, – dėsto ekonomistas.

Tai, sako jis, be abejonės daro milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Vietoje to, kad šie žmonės dirbtų, kurtų, mokytųsi ir tokiu būdu prisidėtų prie Lietuvos visuomenės gerovės, jie dėl visuomenės paramos trūkumo nerealizuoja savo potencialo. Šiame kontekste homofobijos Ž. Mauricas neišskiria kaip išskirtinio reiškinio – tai veikiau bendros tolerancijos trūkumo ir patyčias toleruojančios visuomenės vienas iš atspindžių.

Ž. Mauricas sako visiškai sutinkantis su išvada, kad homofobija, kaip ir kitos netolerancijos apraiškos, mažina ekonominį potencialą. Valstybė geriausiai išnaudoja savo ekonominį potencialą tada, kai kiekvienas valstybės pilietis turi galimybę maksimaliai išnaudoti savo asmeninį potencialą. Būtent todėl laisvos valstybės, tokios kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys geba pasiekti aukštesnį ekonominės raidos lygį nei valstybės, varžančios savo piliečių laisves, pavyzdžiui, Rusija, Arabų šalys.

Pasak Ž. Maurico, Estija, įteisinusi homoseksualų partnerystę, pasiuntė signalą Vakarų Europai ir Skandinavijai, kad yra tolerantiška ir moderni valstybė. Taigi Vakarų Europos investuotojų akyse Estija pagerins savo įvaizdį ir dėl šio sprendimo turėtų išlošti. Be to, tikėtina, kad tai didins Estijos gyventojų toleranciją „kitokiems“.

Tyrimas: kaip palankumas LGBT skatina ekonomiką

Pasak Ž. Maurico, istorija mus moko, kad liberaliausios ir tolerantiškiausios valstybės dažnai būdavo ir turtingiausios. Pavyzdžiui, Olandija, kuri pirmoji pasaulyje įteisino tos pačios lyties santuokas, yra viena turtingiausių, atviriausių ir daugiausiai investicijų pritraukianti šalis pasaulyje.
Tačiau, sako pašnekovas, šis sprendimas nebuvo netikėtas, nes Olandijoje liberalizmo ir tolerancijos tradicijų yra laikomasi jau šimtus metų. Jos buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, 16-18 a. leidusių šiai mažai šaliai tapti turtingiausia pasaulio valstybe. Visiška priešingybė buvo skurdi, įbauginta ir netolerantiška Viduramžių Europa, kuomet inkvizicijos metu degindavo ant laužo kitaip mąstančius ar kitokius asmenis, pavyzdžiui, „nepaklusniuosius“, raganas, žydus ar homoseksualus.

Ž. Maurico žodžius patvirtina neseniai JAV atliktas augančių pasaulio ekonomikų tyrimas, kuriama analizuota situacija ir Baltijos šalyse. Tyrimas parodė, kad pakantumas seksualinėms mažumoms ir jų įtraukimas į visuomeninį gyvenimą tiesiogiai susijęs su valstybių ekonomikos augimu.

Studiją atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Teisės mokyklos Williams institutas ir JAV Tarptautinio vystymosi agentūra (USAID). Tyrimo išvadose teigiama, kad valstybės, kuriose homoseksualūs santykiai smerkiami, dažnai yra ir tos, kuriose BVP yra mažiausias. Baltijos šalys tiek pagal gyventojui tenkantį BVP, tiek pagal įstatymų tolerantiškumą homoseksualiems asmenims, tyrimo metu liko per vidurį.

Apibendrinant rezultatus teigiama, kad „viena papildomai suteikta teisė yra susijusi su maždaug 1,4 tūkst. dolerių BVP gyventojui daugiau“ ir pabrėžiama, kad diskriminuojami ar persekiojami homoseksualūs ir transseksualūs asmenys negali visapusiškai savęs realizuoti ir prisidėti prie šalies ekonomikos.

Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaičiūnas Tokijuje pristatė Ignalinos AE uždarymo klausimus

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas , rugsėjo 18-20 d. lankęsis Tokijuje, Japonijoje,...

„Kreedex“ neteisėtai teikė paskolas: bendrovė išbraukta iš kreditų davėjo sąrašo

Nuo ketvirtadienio bendrovė „ Kreedex “ nebeturi teisės teikti su nekilnojamuoju turtu ( NT )...

„Danske Bank“ savo šalyje gali sulaukti 0,5 mlrd. eurų baudos

Didžiausiam Danijos komerciniam bankui „ Danske Bank “, per kurio filialą Estijoje buvo...

Po FNTT tyrimų biudžetą papildė 4 mln. eurų „bešeimininkių“ lėšų

Šiemet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( FNTT ) atliko šešis tyrimus, po kurių 4 mln....

Europos Komisija ėmė tikrinti „Amazon“ veiklą

Europos Komisija (EK) pradėjo tikrinti Jungtinių Valstijų interneto prekybos giganto „ Amazon...

Top naujienos

Gyventojai užvertė Prezidentūrą skundais dėl antstolių: kliūva ir veiksmai, ir atlyginimai

Didelė dalis skundų, pasiekiančių Prezidentūrą, yra susiję su antstolių veikla. Taip laidoje...

Ryžosi paviešinti tikrą pokalbį su Kęstučiu Komskiu: išplūdo paskutiniais žodžiais ir pagrasino išėsti (26)

Žukų bendruomenėje - neramumai. Čia norima pakeisti bendruomenės pirmininkę Anastaziją...

Dakaro žvaigždė Nasseras Al-attiyah važiuos su lietuviška vėliava (27)

Latvijos sostinė Ryga pastarąją savaitę atsidūrė viso automobilių sporto pasaulio akiratyje, o...

Lietuvis Niujorke surado serialo „Draugai“ namą: ten nuolat budi policija ir liejasi ašaros (19)

Ištisus dešimt metų, visose 236 serijose, kultiniame seriale „Draugai“ buvo rodomas tas pats...

Armonaitė iškėlė frakcijai nepatogią idėją: Gabrielius Landsbergis – už (20)

Kovą dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pozicijos pralaimėjusi Aušrinė Armonaitė...

Skelbiamas staigus atšalimas: perspėja, kad Vilnius absoliučiai nepasiruošęs papildyta 17:32 (114)

Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki...

„Valstiečiai“ ištesėjo Karbauskio pažadą be jo paties (45)

Seime bus svarstomas siūlymas riboti plynuosius kirtimus. Parlamentarai prašo Vyriausybės ir...

Neišnaudoti Lietuvos turtai slypi po mūsų kojomis: kiek jų turime? (19)

Vaikščiodami retai susimąstome, kokie turtai gali slypėti po mūsų kojomis. O juk Lietuvoje...

Į Anglijos karalienę panaši vilnietė močiutė: šiame gyvenime turėjau planą laimėti loterijoje (9)

„Nesvarbu kiek tau metų, niekada nenustok svajoti“, – sako 87 gimtadienį šį pavasarį...

Berankis įkrėtė į kaulus jauniausiam elitinio dvidešimtuko atstovui (43)

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis mėgina nustumti į užmarštį 9 nesėkmių...