Ketvirtadienį pareigūnai pranešė atliekantys ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad P. Aršausko ir jo dešiniosios rankos Armino Gužausko kriptovaliutų kasimo įmonė „Ramigna“ užsiėmė šešėline veikla.

Panašių įtarimų buvo kilę ir DELFI. Redakcija į P. Aršauską dėl interviu apie jo verslą pirmą kartą kreipėsi rugsėjo 7 dieną, tačiau jis susitikimą vis atidėdavo. Naujausia sutarta pokalbio data buvo ketvirtadienis, tačiau taip sutapo, kad jo išvakarėse P. Aršausko biure apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Jau po FNTT pranešimo apie ikiteisminį tyrimą DELFI žurnalistas Vilniaus Gynėjų gatvėje prie restorano „Stebuklai“ pastebėjo P. Aršausko vairuojamą „Lamborghini“.

Restorane apie 12.30 val. sėdėjo P. Aršauskas ir A. Gužauskas. Abu tvirtino, kad neturi telefonų, o į žiniasklaidos klausimus galės atsakyti tik po vizito FNTT. P. Aršauskas žadėjo ketvirtadienį pats paskambinti DELFI, bet to nepadarė.

Nepavykęs „Violetinis megztukas“

28 metų P. Aršauskas šiandien dažniausiai siejamas su keliais kriptovaliutų projektais. Tačiau dar 2014 metais jis bandė pradėti prekybos drabužiais verslą.

Registrų centro duomenimis, prieš 4 metus įsteigta įmonė pavadinimu „Violetinis megztukas“. Jos akcininkai – P. Aršauskas, 1987 metais gimęs Justas Aršauskas ir socialinių tinklų žvaigžde vadinama Monika Šalčiūtė.

Įmonė jau ilgiau nei metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl greičiausiai veiklos nevykdo.

M. Šalčiūtė DELFI pripažino, kad su P. Aršausku prieš kurį laiką yra bendradarbiavusi, tačiau šiandien nebenori turėti nieko bendro.

„Prieš 100 metų bandėme kažką daryti savaitę laiko. Po to uždarėme, nebedirbome kartu. Ten drabužių parduotuvė turėjo būti. Dabar jau nelabai pamenu, buvome ką tik susipažinę su Pauliumi. Aš nelabai susijusi ir nenoriu būti susijusi“, – sakė ji.

Monika Šalčiūtė

Mėgsta šauktis pagalbos

Internete galima rasti 2015 metų skelbimų, kuriuose P. Aršauskas prisistato kaip nekilnojamojo turto brokeris. Tai jis yra patvirtinęs ir projektui „Top 500 turtingiausių Lietuvos žmonių“, kuriame užima 268 vietą su tariamais 10 mln. eurų.

2015 metais žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi publikacija apie P. Aršausko esą aptiktą brangų radinį – dešimt proginių monetų, kurių rinkos vertė apie 40 tūkst. eurų. Apie šią istoriją šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ priminė komikas Paulius Ambrazevičius.

Ten pat jis pasišaipė iš P. Aršausko pastangų paišant ant „Lamborghini“ reklamuoti projektą 200.lt.

„2 tūkst. eurų premija, kurie suteiks, bet minimalios naudingos informacijos. Iš rugsėjo 18 į rugsėjo 19 naktį Kaune buvo vandalų nuniokotas mano automobilis“, – rašė P. Aršauskas, pasidalinęs keliomis „Lamborghini“ nuotraukomis, kuriose matyti ir užrašas 200.lt.

Vėliau jis pats atskleidė, kad automobilį apipaišė jo draugas A. Gužauskas.

„Atsimenate, kai visi buvo nustebę, kad „Verslas nuo nulio“, pasirodo, yra aferistas, o alfapatinas - tikėtina, seksualinis grobuonis? Ar taip pat nustebsime, sužinoję, kad kriptomilijonierius iš tikro yra kriptoubagas?“ – savo įrašą apibendrino P. Ambrazevičius.

P. Aršauskas pagalbos yra prašęs ir dėl esą apvogtos sodybos. „5 tūkst. eurų premija, kurie suteiks bent minimalios naudingos informacijos, vagys važiavo tamsiai elektrinės spalvos mašina, veiksmas vyko netoli kelio Vilnius–Pabradė–Švenčionys“, – savo „Facebook“ paskyroje pavasarį rašė jis.

Ėmėsi kriptovaliutų

2016 metais užregistruota svetainė arsauskas.com. Joje galima rasti informacijos apie P. Aršausko biografiją, vystomus kriptovalių, lažybų ir pokerio projektus.

Vis daugiau dėmesio viešojoje erdvėje P. Aršauskas pradėjo sulaukti 2017 metais. Tuomet jis kartu su A. Gužausku įkūrė įmonę „Ramigna“. Žiniasklaidoje skelbta, kad tai kriptovaliutų išgavimo ferma.

Registrų centro duomenimis, 2,5 tūkst. eurų įstatinį kapitalą turinti įmonė užsiima įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamąja nuoma, kompiuterių programavimo, konsultacine, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusia veikla.

„Sodros“ duomenimis, „Ramigna“ turi keturis darbuotojus, kuriems liepą vidutiniškai mokėjo 450 eurų popieriuje atlyginimą.

Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 metų rugpjūčio 23 iki gruodžio 31 dienos „Ramigna“ gavo beveik 206 tūkst. eurų pajamų, o jos grynasis pelnas sudarė beveik 46 tūkst. eurų.

P. Aršauskas siejamas su dar vienu kriptoprojektu „Marginless“. Tačiau Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės akcininkais yra kiti asmenys – Lukas Jonaitis ir Lukas Venckus.

Kieno „Lamborghini“?

Socialiniuose tinkluose P. Aršauskas dažnai demonstruoja vairuojantis „Lamborghini“. Anksčiau teigęs, kad ji nusipirko pats, šią savaitę jis jau kalbėjo kitaip. „Lamborghini mano močiutės brolio, o ne tėvo“, – „Facebook“ parašė P. Aršauskas.

Apie nusipirktą juodą „Lamborghini Huracan“ P. Aršauskas žiniasklaidai pasigyrė šių metų vasarį. Vis dėlto, lieka neaišku, kokie šaltiniai jam leido įsigyti 200–250 tūkst. eurų vertės automobilį.

Su DELFI P. Aršauskas apie tai kalbėti nesutiko, galbūt atsakymų pateiks FNTT tyrimas.

Būtent šis automobilis yra bene dažniausia P. Aršausko „Youtube“ kanalo, kuriame turi 22,5 tūkst. sekėjų, vaizdo įrašų tema. Vyras atrodo populiarus ir „Facebook“ bei „Instagram“ tinkluose, kur turi atitinkamai 22 tūkst. ir 27,4 tūkst. sekėjų.

Paulius Aršauskas

Tačiau panašu, kad P. Aršauskas populiarumo siekia ne tik savo ego vedinąs, bet ir dėl verslo tikslų. Jo įmonė „Ramigna“ yra registravusi internetinę svetainę arsauskas.lt, kuri nukreipia tiesiai į P. Aršausko „Youtube“ kanalą. 200.lt taip pat registruota „Ramigna“ vardu.

FNTT kirtis

Įtarimų dėl P. Aršausko veiklos kulminacija tapo ketvirtadienį išplatintas FNTT pranešimas žiniasklaidai. Jame nurodoma, kad šiomis dienomis tarnybos tyrėjai atliko daugiau kaip 15 kratų Vilniuje ir Kauno regionuose – bendrovės patalpose, kriptovaliutų „kasimo“ salėje, įrengtoje buvusiame baseine, bendrovės vadovų ir atsakingų darbuotojų gyvenamosiose vietose, taip pat ir naudojamuose automobiliuose.

„Pirminiais duomenimis, Vilniuje veikianti bendrovė, kuri viešai skelbiasi užsiimanti ypač pelninga kriptovaliutų bitkoinų (bitcoin) ir eterio (ethereum) išgavimo veikla, nuo mokesčių administratoriaus galėjo slėpti tikrąjį veiklos mastą ir gaunamas pajamas.

Šiame tyrime sostinėje registruotos bendrovės vadovai apklausti kaip specialieji liudytojai. Įtarimai dėl šešėlinės veiklos jiems gali būti pareikšti, kai bus įvertinti pirminiai procesinių veiksmų metu surinkti duomenys ir nustatyta tiksli valstybei padaryta žala.

Ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 str.) organizuoja ir jam vadovauja Generalinė prokuratūra“, – rašoma pranešime.

Baudžiamajame kodekse nurodoma, kad už įvardintus nusikaltimus gresia baudos, areštas arba laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.

„Tai vienas pirmųjų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje, kai tiriamos aplinkybės, susijusios su kriptovaliutų išgavimu ir galbūt slepiama apyvarta“, – pridūrė FNTT.

Pats A. Aršauskas „Facebook“ ketvirtadienio popietę patvirtino, kad FNTT kratos vyko jo įmonėje.

„Vakar vyko kratos, deja, nieko nerado ir tai dar vienas pavyzdys, kaip yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Per metus sumokame tiek mokesčių, jog tikrai nusipirkčiau 2 naujus „Lamborghini“ ir dar liktų!

FNTT tyrimas tikrai vyksta, bet jis yra tęsinys pavasarį vykusio VMI tyrimo. Šiandien buvo suskaičiuotos visos plokštės visose kasyklose ir skaičiai visiškai sutampa su viešai deklaruojamais. Šiandien atgausime telefonus ir kompiuterius, dirbsime toliau. Įmonės veikla netrikdoma todėl toliau kasame. Neturime ką slėpti, bet kažkam parūpo, ką mes čia veikiame“, – parašė jis.

„Ramigna“ finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai įmonė sumokėjo 2 399 eurus pelno mokesčio, su darbo santykiais susijusios sąnaudos sudarė vos 309 eurus. Du „Lamborghini“ kainuotų apie pusę milijono eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (364)