Kaip rašė DELFI, spalio 16 d. 6 val. 5 min. iš Vilniaus į Londoną turėjo išskristi „Wizz Air“ bendrovės lėktuvas. Tačiau realiai jis išskrido kur kas vėliau.
„Pradėjome judėti, važiavome ratais, tada sustojome ir laukėme. Lakūnas pasakė, kad sugedo stabdžiai, užsidegė lemputė. Ramino, kad gal klaidingas aliarmas, bet reikia viską patikrinti, o tai užtruks 15–20 min. Ir taip kelis kartus“, – prisiminė tuo metu lėktuve buvusi keleivė, visą pusdienį praleidusi oro uoste.
„Wizz Air“ tuo metu pripažino, kad orlaivis neišskrido dėl „techninių kliūčių“ ir atsiprašė keleivių už vėlavimo sukeltus nepatogumus.
Su draugu ir jo šeimos nariais keliavusi lietuvė pasakojo, kad tą dieną avialinijų atstovai tikino, kad dėl vėlavimo klientams bus išmokėtos kompensacijos. Tačiau praėjus kuriam laikui, „Wizz Air“ pozicija, regis, visiškai pasikeitė.
„Draugas parašė laišką nuo mūsų visų, kad 11 val. praleidome oro uoste, kad prašome kompensacijos, kuri mums priklausytų. Tai atvejis, kai turėtume ją gauti, nes paties „Wizz Air“ atstovai oro uoste dalindami informacinius lapukus taip sakė. Esą tai nebuvo nenugalimų aplinkybių („force majore“) atvejis, kad mus tiesiog pralaikė. Atseit, galite kreiptis tikrai gausit, tiesiog turėkit kantrybės užpildyti popierius, turėkite visus laiškus, šakneles ir pan.
Jis taip ir parašė, visus faktus sudėliojo ir išsiuntė bendrą laišką visiems, kurių kontaktus tik rado bendrovės puslapyje.
Pirmiausia atsakė, kad laišką gavo ir į jį atsakys po trijų mėnesių ar pan. Esą, turėkite kantrybės. Bet kitas darbuotojas po savaitės atrašė kažkokį absurdą. Anot jo, čia buvo „force majore“, nes į lėktuvo variklį, turbiną pateko paukščių. Na, ir dėl to negausite jokios kompensacijos, mes neatsakome už „paukštukus“. Nors prieš tai aiškino, kad stabdžiai, kad kažkokios lemputės įsijungė. Mes tik pasijuokėme iš atsakymo ir tiek – matyt, jie bando atsijoti silpnuosius ir mes kreipsimės toliau.“
ES reglamentas numato, kad dėl skrydžio vėlavimo arba atšaukimo oro bendrovės klientams privalo išmokėti nuo 250 Eur iki 600 Eur kompensacijas. Jų dydis priklauso nuo vėlavimo laiko ir atstumo iki kelionės tikslo.
Kadangi ne visi keleiviai turi laiko ir noro išsireikalauti priklausančias kompensacijas, atsirado verslo įmonių, kurios tai daro už juos.
„Ne visos įmonės pasiima dalį kompensacijos kaip užmokestį už tokias paslaugas. Kai kurios daro nemokamai arba iš principo kovoja. Mes su draugu abu dirbame ir nesame linkę į konfliktus, kad trūks plyš tų pinigų reikia, čia jau principo reikalas, nes trūksta laiko. Būtų puiku, kad kas nors mumis pasirūpintų, nes susirašinėti su oro bendrovėmis reikia jėgų laiko ir nervų“, – pripažino pašnekovė.
Oro bendrovės atstovai atsiuntė tokį komentarą apie kompensacijas vėlavusio lėktuvo keleiviams: „Wizz Air“ visada laikosi nustatytų reglamentų, pagal kuriuos keleiviams laiku skiriamos atitinkamos kompensacijos.“
Daugeliu atvejų skundai pasitvirtina
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė informavo, kad jos atstovaujama institucija neturi informacijos, kiek iš Lietuvos oro uostų lėktuvai vėluoja išskristi arba skrydžiai atšaukiami ir tokiais atvejais keleiviams turėtų būti mokamos kompensacijos.
„Renkama tik bendra statistika apie atšauktus ir daugiau kaip 2 valandas vėluojančius skrydžius. Tačiau ši statistika neparodo, kiek atvejų iš tų skrydžių keleiviams kompensacija priklausytų, nes kompensacija priklauso tik tuo atveju, jei skrydis atšaukiamas ar vėluoja į galutinį paskirties punktą daugiau kaip tris valandas ne dėl ypatingų aplinkybių“, – aiškino vedėja.
Anot jos, kompensacijos priklausytų: 1) visiems atšaukto skrydžio keleiviams; 2) keleiviams, kurie dėl vėlavimo galutinę paskirties vietą pasiekė vėluodami 3 ar daugiau valandų; ir 3) keleiviams kuriuos buvo atsisakyta vežti dėl to, kad buvo parduota daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve.
„Kadangi nėra statistikos, kiek yra skrydžių, kurių atšaukimo ar vėlavimo atveju priklausytų kompensacija, negalima pasakyti ir kiek būtų tokių skrydžių keleivių. Kompensacijos, kai jos priklauso, yra mokamos tik tiems keleiviams, kurie į jas pretenduoja“, – komentavo V. Žegunytė.
Jos teigimu, informacija apie kompensacijas – konfidenciali aviakompanijų informacija. Tačiau apie 67 proc. keleivių skundų, kurie pasiekia CAA, yra pagrįsti ir keleiviams išmokama kompensacija ar grąžinami pinigai už nepanaudotus bilietus.
Pati CAA 2016 m. gavo 266 skundus – 2,2 karto daugiau, negu 2015 m. Dažnas skundas tai kolektyvinis, šeimos narių, draugų bendrai pateiktas skundas. Iki 2016 metų pabaigos išnagrinėta ir atsakyta į 232 skundus. Šiais metais jau gauta 214 skundų.
Iš išnagrinėtų skundų pagrįstais pasirodė esantys 170 skundų, tai yra, 73,3 proc. visų išnagrinėtų skundų, ir 62 skundai pasirodė esantys nepagrįsti.
Atsižvelgdami į CAA pateiktas išvadas oro vežėjai keleivių atžvilgiu įvykdė įsipareigojimus: grąžino pinigus už bilietus, padengė kitus kelionėje patirtus nuostolius, išmokėjo kompensacijas. Pagal CAA turimus duomenis keleiviams buvo grąžinta pinigų arba išmokėta kompensacijų už 121,6 tūkst. Eur.
Už paslaugas – 1/4 kompensacijos
Bendrovė „Skycop“ viena iš daugelio, kurios padeda keleiviams išsireikalauti iš oro bendrovių jiems priklausančias kompensacijas už skrydžių vėlavimą arba atšaukimą.
Šios įmonės skaičiavimais, per metus Lietuvoje dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių nukenčia apie 40 tūkst. keleivių.
„Skycop“ vadovas Marius Stonkus teigė, kad savarankiškai kompensacijas atgauna tik apie 5 proc. visų nukentėjusių keleivių.
Anot jo, kompensacijos išmokėjimo laikotarpis labai priklauso nuo situacijos. Vidutiniškai kompensacijos išmokamos per 4-6 savaites.
„Standartiniu atveju, už dokumentų rengimą, pretenzijos pateikimą ir kitus administracinius darbus imamas 25 proc. komisinis mokestis nuo kompensuojamos sumos. Negavus kompensacijos – nėra ir mokesčio“, – paaiškino vadovas.
Mokestis už tarpininkavimą – per didelis?
Europos Komisija paskelbė rekomendacijas keleiviams dėl skundų agentūrų, įspėdama apie neleistiną pastarųjų veiklą elgesį kai kuriais atvejais ir rekomenduodama saugų, patikimą ir nemokamą būdą skundams nagrinėti kreipiantis į atsakingas priežiūros institucijas arba neteismines ginčų nagrinėjimo institucijas.
Rekomendacijose nurodoma, kad skundų agentūros turi aiškiai parodyti paslaugos kainą su visais taikomais mokesčiais, turėti aiškius ir tinkamus įgaliojimus, jos neturėtų naudoti nuolatinės nepageidaujamos reklamos jokiomis priemonėmis siūlydamos savo paslaugas; bilietų pardavėjai, kelionių organizatoriai ir kt. negali jos perduoti asmens duomenų apie keleivius“, – informavo V. Žegunytė.
Jos teigimu, valstybinės institucijos nagrinėja keleivių skundus ir prireikus imasi priemonių užtikrinti, kad jų teisės būtų gerbiamos taikydamos sankcijas vežėjams.
„Nors priežiūros institucijų sprendimai nėra privalomo pobūdžio, bet beveik 100 proc. atvejų oro vežėjai tuos sprendimus pripažįsta ir kompensacijas išmoka. To negalima pasakyti apie tarpininkus: kai kurie oro vežėjai juos ignoruoja, o ir ne visos priežiūros institucijos, į kurias jie kreipiasi, nagrinėja jų prašymus. CAA nagrinėja trečiųjų asmenų keleivių vardu pateiktus prašymus tik tada, kai tie tretieji asmenys turi notaro patvirtintą keleivio įgaliojimą tam.
Esminis skirtumas yra tas, kad keleiviai, savo teises ginti gali nemokamai, kai jie kreipiasi į atsakingą priežiūros instituciją, tačiau, jeigu jie pasirenka savo teises ginti per tarpininkus, šiems turi sumokėti 25 procentus gautos sumos sėkmės atveju. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkas neatlieka jokio tyrimo skrydžio sutrikdymo aplinkybėms nustatyti ir negali tokio tyrimo atlikti, jo atlygis už tarpininkavimą, manome, yra nepagrįstai didelis“, – apibendrino vedėja.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,3 mln. keleivių – tai 5,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Per šį laikotarpį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 51,2 proc. visų keleivių, Kauno – 41,1, Palangos – 7,7 proc. Daugiausia keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę. Palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, 23,3 proc. daugiau keleivių atvyko iš ir išvyko į Turkiją.
