Nors Lietuvoje penkių žvaigždučių viešbučių tėra vos keli, Palanga tokį turi. Apie „Auską”, statytą buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui sklando daugybė legendų. Čia ilsėtis mėgdavo ir prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas bei Valdas Adamkus.

Šiemet po viešbučio renovacijos, atsiėjusios 4 milijonus litų, į kadaise vyriausybine vila buvusią „‚Auską“ dabar gali patekti kiekvienas. Tiesa, čia išliko ne tik prezidentiniai apartamentai, bet ir senųjų laikų autentika.

“Kadangi prieš kelis dešimtmečius šie apartamentai buvo statyti iš pačių geriausių medžiagų, daug ko keisti nesistengėme”, - patikino “Auskos” pardavimų vadovė Rimantė Ražauskaitė.

Akivaizdus anų laikų palikimas, kurį išsaugojo viešbutis ir kurį labai mėgsta dabartiniai klientai – privatumas. Aptverta teritorija, saugojimo bokšteliai, tuščias pusės kilometro paplūdimio ruožas byloja – čia ilsisi ypatingi svečiai. Prie įvažiavimo vartai eiliniams prašalaičiams neatkeliami – čia patekti gali tik viešbučio klientai.

O dažnas iš viešbučio teritorijos nė nenori kišti nosies. 23 hektarų aptvertoje teritorijoje ne tik saugu, švaru ir ramu – čia esančiuose miškuose išnaikintos erkės, galima važinėtis dviračiais ar reikalauti kitokių pramogų – personalas pasiruošęs išpildyti pačius įvairiausius svečių norus.

L. Brežnevo laikų apartamentais ypač domisi turistai iš Rusijos. Jie ir sudaro didžiąją dalį viešbučio klientų. Kelionių agentūrų puslapiai mirga atostogų pasiūlymais, į kuriuos įtrauktas tiesioginis skrydis Maskva – Palanga bei apgyvendinimas “Auskoje”. Kiekvieną savaitę iš Maskvos atvykstantiems turistams nereikia blaškytis po Palangą – juos “Auskos” personalas pasitinka jau oro uoste.

Blogas oras “Auskos” svečių negąsdina. Jei pajūryje siaučia lietus ir vėjas, svečiai ilsisi didžiuliame Lietuvos formos baseine su nuolat atnaujinamu pašildytu 25 laipsnių jūros vandeniu, kuris teka pusantro kilometro ilgio vamzdynais, nutiestais Baltijos jūros dugnu.

R. Ražauskaitė patikina, kad jų viešbutis pirmiausiai orientuojasi į šeimas. Joms gerai pailsėti sukurtos visos sąlygos – viešbutyje veikia vaikų klubas, kuriame mažaisiais užsiima patyrusios auklės – visi kartu stovyklauja, žiūri animacinius filmus, sodina medelius, moko plaukti baseine.

“Vos vienas kitas svečias čia atvyksta be šeimos, - patikina darbuotoja, - tačiau turime ir apartamentų porelėms. Jie, beje, labai skiriasi nuo šeimyninių. Norintiems romantiškų atostogų turime Valentino kambarį, kuriame yra dvivietė jakuzzi vonia su vaizdu į jūrą’.

Po renovacijos viešbutyje tris kartus padidintas kambarių skaičius – 10 didžiulių vyriausybinių apartamentų virto 28 skirtingos klasės kambariais.

Tiesa, prezidentiniai apartamentai vis dar išliko – juos sudaro trys dviviečiai kambariai, iš kurių vienas – liukso klasės. Sezono metu šių apartamentų kaina nakčiai – beveik 3200 litų.

Kiti kambariai “Auskoje” kainuoja po beveik 2800 litų, ekonominės klasės, pats pigiausias variantas – 450 litų dviems žmonėms.

Svečiai šiuose apartamentuose dažniausiai praleidžia 4-7 dienas. Jei geras oras, kelias dienas apsistoję poilsiautojai nė nekiša nosies iš teritorijos ir daugiausiai laiko praleidžia paplūdimyje.
„Tie, kas apsistoja ilgesniam laikui, po kelių dienų pradeda nuobodžiauti, todėl eina pasivaikščioti po Palangą, nuvažiuoja į Klaipėdą ir į Vilnių”, - pasakoja R. Ražauskaitė.

“Auska” ypač didžiuojasi savo nuo senų laikų vadinama prezidentine virtuve. Restorane patiekiami išskirtiniai aukščiausios klasės patiekalai. Vienintele skanaus maisto priežastimi įvardinamos ypač geros virėjos, dirbančios šiame viešbutyje jau dešimtmečius. O ir kainos nesikandžioja – sočiai pavalgyti galima už 50 litų.

Jau daugelį metų viešbučiuose dirbanti R. Ražauskaitė stebisi bendrai paplitusia nuomone, jog turtingi klientai turi sunkiai įgyvendinamų įnorių: “Tai netiesa, aš netgi esu padariusi išvadą, kad kuo turtingesnis klientas, tuo paprasčiau jis elgiasi ir tuo mažiau pretenzijų kelia”.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (356)