Kiek anksčiau Kipras sutiko su tarptautinių kreditorių iškeltomis sąlygomis - apmokestinti visus bankuose laikomus indėlius 6,75 proc. mokesčiu sumoms iki 100 tūkst. eurų, ir 9,9 proc. mokesčiu visiems likusiems indėliams.
Balsavimas šiuo klausimu vyks Kipro parlamente pirmadienį. Kreditoriai baiminosi suteikti Kiprui planuotą 17 mlrd. eurų paramą dėl augančių šalies įsiskolinimų ir gresiančio bankroto. Parama buvo sumažinta iki 10 mlrd. eurų, o iš Kipro pareikalauta primokėti už savo pačių "gelbėjimą" restruktūrizuojant indėlius.
Dienraščio "The Financial Times" komentatorius Wolfgangas Munchau rašo: "Aš tiesiog negalėjau patikėti, kai išgirdau kad euro zonos finansų ministrai persekioja smulkiuosius indėlininkus Kipre. (...) Ilgalaikis politinis nuostolis dėl tokio susitarimo gali būti labai didelis", - įsitikinęs W. Munchau.
Jis vadina pateisinamu mokestį stambiems indėliams. "Tačiau dauguma smulkiųjų indėlininkų pasielgs racionaliai, jeigu pasiims iš sąskaitų pinigų likutį vien tam, kad išvengtų tolesnių mokesčių ir restruktūrizacijos. Nenuostabu, kad taip gali pasielgti ir kitų Pietų Europos šalių indėlininkai", - perspėja apžvalgininkas.
Jo nuomone, dauguma europiečių tikėjo, kad finansų krizė 2012 metais pradėjo trauktis, kai Europos centrinis bankas žadėjo padaryti visa, kad euro zona būtų apsaugota. „Tačiau dabar bankų indėlininkai supranta, kad jeigu krizė ir pasibaigs, tai įvys tik todėl, kad euro zona rado naują finansavimo šaltinį - jų indėlius", - daro išvadą W. Munchau.
