Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs N. Numavičiaus ir „VP Grupė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, konstatavo, kad pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrovių „M. M. M. Projektai“, „VP GRUPĖ“, „EVA GRUPĖ“, „AKSO“, „RYT“ ir „Peronas“ akcijoms.
Teismas yra uždraudęs šias akcijas perleisti, įkeisti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat bet kokiu būdu perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo ar kitas turtines ir neturtines teises. Teismas nusprendė, kad nebaigus bylos nagrinėti teisme negalima šioms akcijoms panaikinti arešto.
Prašydamas panaikinti areštą akcijoms N. Numavičius nurodė, kad akcijų jis negalėtų perleisti be Konkurencijos tarybos leidimo.
Tačiau su tokia jo pozicija kategoriškai nesutiko J. Numavičius. Jis teismui pateikė duomenis, kad dalis ginčo objektu esančių akcijų jau yra perleistos, be to, dėl kai kurių akcijų apsimestinio dovanojimo tarp brolių vyksta ginčai Kipre ir Nyderlanduose.
Be to, J. Numavičius teigia, kad akcijas ir reikalavimo teises N. Numavičiui buvo perleistos tik laikinai – kol jis įsikurs JAV ir taip išvengtų dvigubo apmokestinimo už tą patį turtą, tačiau išlaikant efektyvią šio turto kontrolę, kad jo turtas neštų naudos bendram verslui.
Anksčiau teismas buvo nusprendęs pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir N. Numavičiaus bei vienos didžiausių Lietuvos bendrovių „VP grupė“ turtui, o jam nesant – piniginėms lėšoms už 29 mln. 821 tūkst. Lt. N. Numavičius teismui sugebėjo įrodyti, kad net pralaimėjęs bylą sugebėtų padengti beveik 30 mln. litų ieškinį.
Ši suma, kaip teismui nurodė N. Numavičius, jam nėra didelė – milijonierius valdo bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) akcijų, kurių nominali vertė yra daugiau kaip 312 mln. Lt.
Be to, N. Numavičius priklauso beveik 63 proc. bendrovės „Vilniaus prekyba“ (buvusi „Vilniaus prekybos mažmena“), kuri valdo prekybos centrus „Maxima“ ir vaistinių tinklus „Eurovaistinė“, akcijų.
Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, kai į teismą kreipėsi buvęs VP dešimtuko partneris J. Numavičius, prašantis iš „VP grupės“ valdybos pirmininko ir prezidento N. Numavičiaus priteisti beveik 30 mln. litų bei pripažinti, kad nepagrįstai buvo perleistos akcijos net už 400 mln. Lt.
Savo ieškinyje teismui milijonierius nurodė, kad jo brolis ir „VP grupė“ galimai sudarė apsimestinius sandorius, kai dar 2010-ųjų kovą buvo sudarytos bendrovių, kurių akcijas teismas leido areštuoti, akcijų dovanojimo sutartys.
J. Numavičius teigia, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N. Numavičiaus, Vladislovo Numavičiaus ir J. Numavičiaus susitarimą dėl turto perdavimo V. Numavičiui (jis yra J. Numavičiaus tėvas) laikinajam neatlygintinam valdymui.
JAV milijonierius įsitikinęs, kad dėl šių sutarčių naudą patyrė N. Numavičius – esą valdant perleistas akcijas N. Numavičius gavo daugiau kaip 115 mln. eurų pajamų.
J. Numavičius siekia, kad teismas sutartis pripažintų negaliojančiomis ir taikytų restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu.
Galimai apsimestinius sandorius bandantis užginčyti J. Numavičius taip pat prašo priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Floridoje gyvenantis milijonierius teismo taip pat prašė leisti antstoliui patekti į vieno sostinės notaro biurą bei ieškinyje nurodytas bendroves ir atlikti dokumentų kopijų poėmį, bet šis prašymas nebuvo patenkintas.
J. Numavičius vadinamąjį VP dešimtuką paliko po nesėkmingo „Leo LT“ projekto 2009 m. Su broliais Numavičiaus DELFI nepavyko susisiekti.
